Internetas – žmogaus teisė?

2019 m. gruodžio 17 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Jungtinės Karalystės darbo partija žada iki 2030 m. kiekvienam britų namų ūkiui suteikti nemokamą plačiajuostį internetą (žinoma, tik tuo atveju jeigu ji laimės rinkimus). Norėdami tai padaryti, partija nacionalizuotų plačiajuosčio ryšio infrastruktūros verslą ir apmokestintų tokius interneto milžinus kaip „Google“ ir „Facebook“.

Kad ir ką galvotumėme apie šį planą, jis aiškiai atspindi, kad internetas tapo ne tik būtinu, naudingu kasdienio gyvenimo įrankiu, bet ir labai svarbiu instrumentu, įgyvendinant žmonių politines teises.

Verta paminėti, kad Birminghamo universiteto globaliosios etikos lektorius Mertenas Reglitzas neseniai paskelbė tyrimą, parodantį, kad prieiga prie interneto turėtų būti laikoma visuotine žmogaus teise. Dėl šios priežasties internetas turėtų būti nemokamas tiems, kurie to negali sau leisti, ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visame pasaulyje.

Internetas ir politika

Šiuolaikinėje visuomenėje prieiga prie interneto reikalinga norint gyventi padorų gyvenimą, kadangi prieiga prie interneto apima politines teises, taisykles, formuojančias gyvenimą. Štai kodėl tokios teisės kaip žodžio laisvė, laisvas susivienijimas ir nemokama informacija yra vienos iš pagrindinių teisių, įtrauktų į Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. O svarbiausia, anot M. Reglitzo, visi turi turėti maždaug vienodas galimybes tomis politinėmis teisėmis naudotis.

Prieš interneto atsiradimą demokratinėse šalyse žmonės turėjo daugmaž lygias galimybes naudotis savo politinėmis teisėmis. Jie galėjo balsuoti, rašyti laikraščiams ar politikams, dalyvauti viešuose susirinkimuose ir jungtis į organizacijas.

Atsiradus internetui galimybės naudotis politinėmis teisėmis tapo daug platesnės bei inovatyvesnės. Šiandien didelė dalis politinių diskusijų vyksta internete, taigi tam tikrais atvejais politinėmis teisėmis galima naudotis tik internetu.

Todėl, kaip žmogaus teisė, prieiga prie interneto turėtų būti nemokama dviem būdais. Pirmiausia, ji turėtų būti neprižiūrima, necenzūruojama ir nepertraukiama – priešingai nei JT Generalinė Asamblėja reikalavo 2016 m. rezoliucijoje. Antra, vyriausybės turėtų garantuoti minimaliai padorią infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis visi piliečiai, nesvarbu, kiek pinigų jie turi. Tai reiškia, kad prieigos prie interneto finansavimas turėtų būti minimalių gerovės išmokų dalis, teikiama nemokamai tiems, kurie negali sau leisti mokėti patys.

Politinis tikslas

Besivystančiose šalyse skaitmeninė infrastruktūra, kuria gali naudotis visi, gali būti per brangi, kad ją nedelsiant būtų galima garantuoti. Bet kai reikiama technologija atpigs (daugiau planetos žmonių turi prieigą prie interneto nei prie švaraus vandens ir tualeto), visuotinę prieigą pirmiausia būtų galima užtikrinti naudojantis nemokamu belaidžiu internetu viešose vietose. Pasiūla gali prasidėti paprastai ir ilgainiui augti.

Vis dėlto brangi infrastruktūra nėra vienintelė kliūtis visuotinei prieigai besivystančiose šalyse. Interneto sklaidą taip pat galima padidinti skatinant lyčių lygybę ir raštingumą bei skaitmeninius įgūdžius. Išsivysčiusios šalys turėtų remti šias pastangas vykdydamos savo įsipareigojimus dėl JT darnaus vystymosi tikslų.

Taigi, M. Reglitzo teigimu, garantuota prieiga prie interneto mūsų pasaulyje turėtų būti laikoma žmogaus teise, nesvarbu, kas sumokės interneto sąskaitą.

Web 3.0

Vis dėlto kalbant apie pasaulinio mąsto prieigą prie interneto, kyla kitas klausimas – kas bus su privatumu?

Ko gero daugelis yra svarstę ištrinti „Facebook“ paskyrą, boikotuoti „Amazon“ ar bandyti rasti alternatyvą „Google“. Informacinių technologijų gigantai įsiveržia į privatumą, netinkamai naudojasi duomenimis, užgniaužia ekonomikos augimą ir padeda vyriausybėms šnipinėti visuomenę. Kadangi šioms kelioms bendrovėms priklauso tiek daug svarbiausių interneto paslaugų, atrodo, kad žmonės mažai ką gali padaryti, jeigu nori likti internete.

Tačiau praėjus 30 metų nuo žiniatinklio sukūrimo, trečioji interneto technologijų karta gali pasiūlyti būdą daug ką pakeisti.

Internetas ne tik bus laisvas ir nemokamas, bet ir  decentralizuotas. Žinoma, tai – tik numanoma ateitis. Tačiau artėjant prie šios galimybės kyla vis daugiau klausimų – ar to reikia?

Pirmoji žiniatinklio karta truko nuo 1989 m. iki 2004 m. Tai – daugiausia buvo pasyvus, tik skaitomas žiniatinklis su minimalia sąveika tarp vartotojų. Daugelis iš mūsų buvo tik informacijos gavėjai. Tada atsirado „Web 2.0“, „skaitymo ir rašymo žiniatinklis“, pagrįstas socialiniais tinklais, wiki ir tinklaraščiais, leidžiančiais vartotojams kurti ir dalytis.

Kitas žingsnis yra „Web 3.0“. Tikėtina, kad iš dalies tai bus „semantinis žiniatinklis“ arba „duomenų tinklas“, kuris gali suprasti, derinti ir automatiškai interpretuoti informaciją, kad vartotojams būtų suteikta patobulinta ir interaktyvi patirtis. Bet tai taip pat gali būti decentralizuotas internetas, kuris mes iššūkį technologijų milžinų dominavimui.

Lygiavertė technologija

Kompiuteriai naudoja HTTP protokolą žiniatinklio adresų pavidalu, kad rastų informaciją, saugomą fiksuotoje vietoje, paprastai viename serveryje. Priešingai, vadinamasis „DWeb“ (Web 3.0) rastų informaciją pagal savo turinį, tai reiškia, kad ją būtų galima laikyti keliose vietose vienu metu. Todėl ši žiniatinklio forma taip pat apima visus kompiuterius, teikiančius paslaugas, taip pat prieigą prie jų, vadinamą vienalyčiu ryšiu.

Pradėjusi veikti, ši sistema leis suskaidyti milžiniškas duomenų bazes, kurias šiuo metu centralizuotai valdo interneto įmonės, o ne vartotojai. Iš esmės tai taip pat geriau apsaugotų vartotojus nuo privataus ir vyriausybinio sekimo, nes duomenys nebebus saugomi tokiu būdu, kuriuo lengvai gali naudotis trečiosios šalys.

Kitaip tariant, trečioji interneto versija padėtų grįžti prie idėjos ištakų, prie originalios interneto filosofijos, kuri pirmiausia buvo sukurta siekiant decentralizuoti JAV ryšius Šaltojo karo metu, kad jos būtų mažiau pažeidžiamos.

Technologijos, kurios galėtų padaryti „DWeb“ įmanomą, jau kuriamos. Pvz., „Databox Project“ tikslas – sukurti atvirojo kodo įrenginį, kuriame būtų saugomi ir kontroliuojami vartotojo asmeniniai duomenys vietoje to, kad būtų galima leisti technologijų įmonėms rinkti ir daryti su jomis viską, kas jiems patinka. „Zeronet“ yra alternatyva esamam žiniatinkliui, kai svetaines veikia dalyvaujančių kompiuterių tinkle, o ne centralizuotame serveryje. Yra netgi „DWeb“ „YouTube“ versija, vadinama „DTube“, kuri pritaiko vaizdo įrašus decentralizuotame kompiuterių tinkle.

Tačiau ši technologija vis dar pradinėje stadijoje. Ir net kai ji bus paruošta, perėjimas gali būti sudėtingas. „Web 2.0“ visiems vartotojams atviroje rinkoje suteikė akivaizdžiai patrauklesnę ir lengvesnę naršymo patirtį, „DWeb“ reikalaus didesnės vartotojo atsakomybės.

Vis dėlto pakankamai žmonių turėtų susigundyti technologijomis, leidžiančiomis sugriauti nusistovėjusią hierarchinę sistemą internete.

„DWeb“ iš esmės atspindi kibernetinės liberalios praeities pažiūras ir viltis, kad internetas gali suteikti paprastiems žmonėms galimybę sugriauti esamas galios struktūras.

Rizika ir reguliavimas

„DWeb“ taip pat kelia tam tikrą reikšmingą teisinę ir norminę riziką. Tai apsunkintų elektroninį nusikalstamumą, įskaitant priekabiavimą internete, neapykantos kupiną kalbą ir t.t., nes nebūtų centrinės kontrolės. Centralizuotas internetas turi taisykles. Decentralizuotame žiniatinklyje net nebūtų aišku, kurie šalies įstatymai taikomi konkrečiai svetainei, jei jos turinys buvo talpinamas visame pasaulyje.
Šis rūpestis sugrąžina mus į 1990 m. diskusijas, kai teisės žinovai ginčijosi už ir prieš nacionalinių įstatymų galimą įtaką interneto reguliavimui.

Galiausiai, viskas priklausys nuo to, ar vartotojai imsis daugiau iniciatyvos ir atsakomybės už savo veiklą internete. „DWeb“ neabejotinai turės privalumų ir galimybių suteikti paprastiems interneto vartotojams daugiau galios. Bet tam reikėtų didelių pokyčių.

Vytautė Kazanavičiūtė

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!