Bus projektuojami dar du „Rail Baltica“ ruožai

2019 m. birželio 17 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Penktadienį bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ pasirašė dvi naujas projektavimo sutartis, kurios leidžia pradėti dviejų „Rail Baltica“ ruožų projektavimo darbus Estijoje ir Lietuvoje. Abi sutartis pasirašė Ispanijos kompanija „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U.“ Jos apima 139 km pagrindinės „Rail Baltica“ linijos. Šiuo metu jau pradėti iš viso 288 km ilgio naujos greitojo geležinkelio vėžės projektavimo darbai.

Talino-Raplos ruožas Estijoje bus 48 km ilgio, joje, pagal preliminarųjį projektą, bus du dideli infrastruktūros objektai – 3,5 km vėžė per Manniku durpyną ir Kangru sankryža, kuri kirs Talino-Raplos-Turi greitkelį. Šio ruožo projektavimo darbai kainuos 11,4 mln. eurų.

Planuojama, kad ruožas Lietuvoje drieksis 91 km ir, pagal preliminarųjį projektą, jame bus pastatyti 3 geležinkelio tiltai, 14 kelio viadukų, 20 geležinkelio viadukų, 4 žalieji tiltai ir Panevėžio tarptautinė keleivinių traukinių stotis. Sutarties vertė – 8 mln. eurų. Vykdydama sutartį, IDOM kai kuriems darbams pasitelks vietos subrangovą „Kelprojektas, UAB“

„Ruožo „Ramygala – Lietuvos/Latvijos valstybių siena“ pasirašymas yra didelis žingsnis projektui įgyvendinimui“,- teigė bendros „Rail Baltica“ įmonės finansų vadovas Ignas Degutis. „Aukštos kokybės projektas yra būtinas norint žengti kitą žingsnį link „Rail Baltica“ projekto statybos. Mes nekantraujame išnaudoti tarptautinę greitojo geležinkelio projektavimo patirtį ir žinias, kurias turi konkurso laimėtojas“

Iš viso Baltijos šalyse pradėti 7 iš 11 pagrindinės „Rail Baltica“ linijos detaliojo techninio projektavimo pirkimų, kurie apima 57 proc. visos linijos ilgio. Jau pradėtas keturių ruožų projektavimas, o likę pirkimai bus paskelbti iki 2020 m.

Tuo tarpu Estijoje įmonė „Rail Baltic Estonia“ paskelbė atvirą Ulemistės jungtinio keleivių terminalo architektūros idėjų konkursą. Estijos architektų sąjungos valdyba priėmė sprendimą nepatvirtinti konkurso sąlygų ir informavo apie rizikas dalyvaujant jame. Kaip priežastis įvardijo: derybos bus vykdomos su visais trimis aukščiausias vietas užėmusiais konkursantais. Tai prieštarauja Estijos architektų sąjungos, Europos architektų tarybos ir Tarptautinės architektų sąjungos nuostatoms, kad konkursai turi būti skirti išrinkti geriausiam sprendimui. 

„Nerimą keliantys ženklai yra ir tai, kad už konkurso organizatorių klaidas, kurių konkurso nugalėtojas nepastebi iki sutarties pasirašymo, tampa atsakingas konkurso nugalėtojas. Statybos projekto nuo idėjos iki statinio kokybė visiškai priklauso nuo užsakovo atliktų parengiamųjų darbų“, – skelbiama pranešime spaudai.

Lietuvos architektų sąjunga pastebi, kad naujojo konkurso nugalėtojai įpareigojami išspręsti autorių teisių klausimus su 2014 m. konkurso nugalėtojais. Tai gresia profesinės etikos pažeidimais. Remiantis šiais argumentais, Estijos architektų sąjunga nepatvirtina šio konkurso sąlygų, nes jos nesudaro sąlygų aukščiausios kokybės architektūros ir urbanistikos kūrimo ir tiesiogiai pažeidžia gerąją architektūros konkursų ir architektų autorių teisių praktiką.

Tuo tarpu, Latvijos spauda praneša, kad įmonė, prižiūrinti 6 milijardų eurų „Rail Baltica“ infrastruktūros projekto statybą, gegužės 10 d. paskelbė viešųjų pirkimų konkurso laimėtojus. Konkursas buvo skirtas „Rail Baltica“ pagrindinės linijos projektavimui ir priežiūrai per Rygą, įskaitant susijusią infrastruktūrą, o laimėjusio pasiūlymo suma buvo 12 989 200 EUR, kurią pateikė konsorciumas, sudarytas iš dviejų Ispanijos bendrovių: IDOM ir INECO.

Kaip pranešta, praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Baiba Rubesa atsistatydino iš„RB Rail“ vykdančiojo direktoriaus posto. Kalbėdama apie probleminius projekto klausimus, tada ji sakė: „Man neramu, kad projektui „Rail Baltica“ kyla grėsmė. Projektas valdomas labai prastai“.

Siekdama ištaisyti padėtį, ji kreipėsi į Europos Komisiją, Europos Parlamento narius ir kitus susijusius asmenis, pateikdama keletą pasiūlymų, susijusių su patirtimi, kurią galima būtų įgyti iš projekto ir nauda, kurią atneštų tinkamai įgyvendintas projektas visai Europos Sąjungai. Ji pažymėjo, kad ES turėtų atlikti svarbų vaidmenį tarptautiniuose projektuose.

Pasak jos, ateityje Europos Komisija turėtų būti įtraukta į šį projektą. Viena iš galimybių — turėti Europos Komisijos atstovą, tiesiogiai susijusį su bendrąja įmone, kuris dalyvautų bent jau kaip stebėtojas.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!