COP26: ar karštos diskusijos Glazge padės atvėsinti planetą?

2021 m. lapkričio 19 d.

Structum.lt.

portalas@structum.lt

Praėjusį savaitgalį baigėsi dvi savaites trukusi Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija COP26. Iki paskutinės minutės trukusios derybos dėl Glazgo Klimato Pakto parodė, kad planetos ateitis tikrai nėra vienintelis interesas, dėl kurio valstybių delegacijos susėdo prie derybų stalo. Ar COP26 tapo lūžio tašku kovoje su klimato kaita? Ką reiškia pasiekti šalių susitarimai ir kokius įsipareigojimus prisiėmė Lietuva?

Vienareikšmiškai apibrėžti, kokiomis nuotaikomis baigėsi ši konferencija, yra sudėtinga. Kiekviena interesų grupė išsinešė savo emociją: kas liūdesį ir nusivylimą dėl ryžtingų veiksmų trūkumo, kas lengvą optimizmą dėl pasiektų kelių susitarimų, o kas – palengvėjimą, kad bent kurį laiką nieko nereikės keisti.

Kokie pasiekti esminiai susitarimai

Nors aštrėjant užsitęsusioms deryboms klimato aktyvistų optimizmas ėmė blėsti, keletą konkrečių susitarimų visgi pavyko pasiekti. Vienas iš jų – tai daugiau nei 100 valstybių įsipareigojimas iki 2030 metų sumažinti metano emisijas 30 proc. Tai pirmas kartas, kai tokio lygio tarptautiniame formate dėmesio sulaukė ne tik anglies dvideginio tema, bet ir metanas – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių didžiąją dalį sugeneruoja žemės ūkis.

Susitarimą pavyko pasiekti ir dėl miškų. Daugiau nei 140 valstybių, kurių teritorijose yra maždaug 85 proc. viso pasaulio miškų, pažadėjo iki 2030 m. sustabdyti miškų naikinimą.

Na o didžiausios diskusijos, kaip ir buvo galima tikėtis, kilo dėl anglies atsisakymo. Tik kiek daugiau nei 40 valstybių prisijungė prie susitarimo palaipsniui nutraukti anglies naudojimą ir nebeinvestuoti į anglies pagrindu gaminamą energiją.

Karštos diskusijos dėl galutinio susitarimo parodė, kaip smarkiai skiriasi interesai tarp skirtingų valstybių. Palyginti aukštas ambicijas kovoti su klimato kaita matome tarp Europos Sąjungos valstybių, o tokios valstybės, kaip Kinija ir Indija nėra linkusios aukoti savo ekonominio augimo ir vystymosi vardan klimato kaitos stabdymo. Būtent šios dvi šalys ir jų pozicija lėmė, kad konferencija užsitęsė, o susitarimo tekstas paskutinę minutę buvo koreguotas, sušvelninant poziciją dėl anglies atsisakymo.

Apmaudu, kad nebuvo patvirtintas pradinis – žymiai ambicingesnis – tikslas dėl anglies atsisakymo, tačiau pirmą kartą istorijoje mes matome oficialų pripažinimą, kad iškastinis kuras yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių. Tai nėra jokia naujiena Europos Sąjungai, bet daliai likusio pasaulio tai yra reikšmingas signalas. Beje, už ambicingesnį anglies atsisakymo tikslą pasisakė ir kaimyninė Lenkija, kuri, kaip žinia, yra itin priklausoma nuo šio iškastinio kuro.

Tuo tarpu Indijos pavyzdys, daugelio apžvalgininkų nuomone, yra vienas konferencijos nusivylimų, tačiau pačiai valstybei – tai didžiulis žingsnis į priekį. Indija, būdama didžiausių pasaulio teršėjų penketuke, pranešė, jog planuoja tapti klimatui neutrali iki 2070-ųjų, o tai yra 20 metų vėliau nei prašo JT ar yra įsipareigojusios Vakarų šalys.

Drąsesnių tikslų Indija kol kas neskelbia, nes jos ekonomika dar yra itin priklausoma nuo iškastinio kuro. Tačiau šalies mokslininkai ir politikai pabrėžia, kad Indija vysto žaliąją strategiją ir kaip vieną iš pavyzdžių pateikia jų vystomus jūros dumblių ūkius.

Tuo metu Lietuva pasirašė susitarimą dėl miškų naikinimo stabdymo ir deklaraciją dėl švaraus transporto, spartinančią perėjimą prie nulinės emisijos automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių.

Ar klimato grėsmės gali suvienyti

Prie nepasiektų tikslų galima priskirti ir dar vieną neišspręstą klausimą – kaip ekonomiškai stipresnės šalys galėtų padėti skurdesnėms valstybėms apsisaugoti nuo klimato kaitos padarinių. Apžvalgininkai nerimauja, kad be didesnių finansinių injekcijų besivystančios šalys ne tik negalės įgyvendinti pažadėtų emisijų mažinimo, bet ir patirs katastrofiškus klimato kaitos padarinius.

Skeptikams abejojant, kad valstybės gali susitarti dėl ambicingesnių tikslų, reikėtų priminti, kad netikėtai, besibaigiant COP26 konferencijai, buvo pranešta apie JAV ir Kinijos susitarimą dėl bendradarbiavimo kovoje su klimato kaita. Valstybės, kurios daugeliu klausimu nesutaria ir išgyvena įtemptus santykius, tokiu žingsniu parodė, kad mato bendrą grėsmę dėl klimato kaitos.

Simboliška, kad pirmąją prekybos dieną po konferencijos biržose visame pasaulyje smuko beveik visų didžiųjų anglies kasimo bendrovių akcijos. Tai, kad pasaulis sparčiai keičiasi, rodo ir rekordinės ankstyvosios stadijos investicijos į klimato ir švarios energijos startuolius. „Bloomberg“ duomenimis, šių metų rugsėjį jos visame pasaulyje siekė 36,8 mlrd. JAV dolerių, kuomet šių metų sausį jos sudarė 2,9 mlrd.

Kas toliau?

Nepaisant nusivylimo balsų, kad Glazge buvo galima pasiekti daugiau, galima pasidžiaugti tuo, kad dalyvių įsitraukimas ir aktyvumas diskutuojant apie globalius klimato iššūkius buvo tikrai didelis.

Diskusijos ir protestai, kurie lydėjo konferenciją Glazge, rodo ryškius pokyčius visuomenės mąstyme, nes klimato kaitos klausimai jaudina vis daugiau žmonių. Susitarimai ir pastangos mažinti temperatūros kilimą neišvengiamai lems ir daugiau pokyčių kasdieniame gyvenime.

Ekspertai prognozuoja, kad jau visai netolimoje ateityje elektra varomos transporto priemonės taps norma ir jie savo kaina neišvengiamai turės susilyginti su vidaus degimo varikliais varomais automobiliais.

Gamintojai, kurių prekės ir paslaugos turi didelį anglies dvideginio pėdsaką, imsis aktyviai ieškoti alternatyvų, kad galėtų pateikti vartotojams tvaresnių pasiūlymų. Tikimasi, kad susitarimas dėl anglies atsisakymo dar labiau paskatins investicijas į atsinaujinančią energetiką, o tai lems tvaresnius namus ir žalesnę aplinką, kurioje gyvename.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2022/08/340x430-px_Structum.lt_.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!