Lietuvos statybos įmonės vis dar stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau jau ruošiasi blogiausiam scenarijui, skelbia Lietuvos Statybininkų asociacija. Statybos sektorius, sudarantis beveik 10% šalies BVP, nuo karantino paskelbimo pradžios susiduria su iššūkiais tiekimo grandinėje, jaučia grėsmę dėl pasirašytų sutarčių įgyvendinimo ir laukiančios tarpusavio atsiskaitymo krizės.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, jog įžvelgia panašumų tarp šiandieninės situacijos ir ankstesnių ekonomikos krizių, prisimindamas darbą Verslo aplinkos gerinimo komisijoje, įveikiant per prieš du dešimtmečius Lietuvą užklupusią krizę.
Jo teigimu, jau dabar matoma, kad po truputį stoja arba lėtėja statybos įmonių veikla.
„Nuo karantino paskelbimo pradžios girdime skundus dėl vėluojančio statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimo iš Lenkijos, Italijos ar Ukrainos. Pavyzdžiui, Lietuvoje mes plieno neturime, jis įsivežamas iš Lenkijos ir Ukrainos, o Italija apskritai yra viena pagrindinių apdailos medžiagų tiekėjų. Šalies statybininkai turi tik vietinių žaliavų, bet visas kitas medžiagas ir komponentus turi įsivežti“, – sako D. Gedvilas.
Pasak jo, pandemijos situacijai nesikeičiant arba tik blogėjant, statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimas gali labai stipriai strigti arba visiškai sustoti, o tuomet – statybos gali būti paralyžiuotos.
Kita problema – dalis projektų plėtotojų, su kuriais statybų bendrovės jau yra pasirašiusios sutartis, darbų pradžią atideda net 2–6 mėn. Tai reiškia, kad šiam laikotarpiui tūkstančiai statybininkų gali likti be darbo, o tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos šalies ekonomikai.
Pasak LSA prezidento, į statybos sektorių krizė ateina su uždelstu veikimu. „Statybininkai apmokėjimą už darbą gauna mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Tik negavus šio mokėjimo, statybos verslas ir darbuotojai pajunta tikrą krizės poveikį“, – aiškina D. Gedvilas.
Jis pažymi, jog lemiamu veiksniu taps įmonių tarpusavio atsiskaitymai už prekes ar paslaugas. „Tai – visų ekonominių krizių bendras bruožas. Su nerimu laukiame balandžio ir gegužės mėnesiais neišvengiamai atriedančios tarpusavio atsiskaitymo krizės. Jau dabar matome signalus – nuo karantino paskelbimo pradžios medžiagų tiekėjai pradėjo keisti sąlygas ir prekes sutinka tiekti tik su išankstiniu apmokėjimu. Čia ir turi būti nukreiptas ypatingas valdžios institucijų dėmesys, siekiant išvengti įmonių bankrotų grandinės“, – sako D. Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) Vyriausybei siūlo pakeisti garantinių prievolių užtikrinimo reguliavimą taip, kad rangovas turėtų teisę reikalauti pakeisti mokėjimo atidėjimą į kitą užtikrinimo priemonę – draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą ar kredito įstaigos garantiją, taikant šį reguliavimą ne tik į ateitį, bet ir sutartyse, kurios buvo sudarytos anksčiau.
D. Gedvilo teigimu, esama situacija yra labai sudėtinga, todėl valstybės vaidmuo dabar – ypatingai svarbus. „Vyriausybė turi reaguoti ryžtingai ir teikti gerokai efektyvesnę finansinę pagalba verslui, nes dabar priimami sprendimai nulems tiek įmonių, tiek dirbančiųjų likimus ir formuos mūsų ekonomikos ateitį“, – ragina jis.
„Mes siūlome Vyriausybei suteikti įmonėms mokestines paskolas, kompensuoti darbo užmokesčius prastovų metu ir teikti verslui paskolas išeitinių išmokų mokėjimui. Pastaroji priemonė yra itin svarbi, nes kitu atveju bendrovės pradės masiškai skelbti bankrotus, o teismus užgriuvusių bylų mastas gali tapti sunkiai suvokiamas. Šiandien šalies politikai stokoja ryžto ir jaučia baimę priimti nepopuliarius sprendimus, tad laukiančios ekonominės pasekmės gali būti labai skaudžios“, – siūlo LSA prezidentas.
„Kviečiu atsigręžti ir pažiūrėti į tai, kokių priemonių imasi kitos Europos valstybės. Pavyzdžiui, Švedija apmokės biuletenius, kad to nereikėtų daryti darbdaviams. Nyderlandų Vyriausybė ketina išmokėti 90% atlyginimų tiems, kurie dėl karantino negali dirbti. Danija apmokės 75% atlyginimo, jeigu darbdavys neatleidinės darbuotojo. Norvegijos valdžia nusprendė padengti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams“, – teigia D. Gedvilas.
Jis pabrėžia, kad taip pat ypatingai svarbu peržiūrėti galimybes padidinti darbo santykių lankstumą, panaikinti perteklinius biurokratinius reikalavimus.
LSA prezidentas pažymi, kad Lietuvos statybos sektoriuje dirba daugiau nei 100 tūkst. žmonių, o per kiekvieną krizę daugiausiai netekusių darbo asmenų buvo būtent statybose. „Noriu atkreipti dėmesį, kad 2008-2010 m. dėl ekonominės krizės poveikio statybos sektoriuje darbo neteko daugiau kaip 40% dirbančiųjų, o po krizės daugiausia emigravusių asmenų buvo būtent statybininkai. Karantinui užsitęsus, be adekvačios valstybės finansinės paramos, daugeliui įmonių Lietuvoje tiesiog tektų stabdyti veiklą, o tuomet darbo netektų tūkstančiai žmonių“, – sako D. Gedvilas.
@Asociatyvi nuotr.
