Debatuose „Kūrybinis miestas“ – apleista ar nauja?

2021 m. gruodžio 3 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Gruodžio 1 d. VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultete (KIF) vyko Charles Landry į lietuvių kalbą verstos knygos „Kūrybinis miestas“ pristatymas. Šia proga surengta diskusija „Kūrybinio miesto teorijos ir praktikos: miestai ir vaizdai“, kurioje dalyvavo ir „Išmanusis miestas“ organizatorė Ignė Dutova. 

Diskusijoje taip pat dalyvavo KIF Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas prof. dr. Tomas Kačerauskas, urbanistė, miesto teoretikė ir praktikė doc. dr. Jekaterina Lavrinec, Vilniaus miesto vyriausiojo architekto patarėjas Tadas Jonauskis, architektas, miesto žaidimų kūrėjas Povilas Vincentas Jankūnas ir Ch. Landry’o knygos Kūrybinis miestas vertėja, KIF lektorė Jovilė Barevičiūtė.

Renginį moderavo KIF fakulteto mokslo prodekanas prof. dr. Vytis Valatka.

Diskusijos tema tapo klausimas, kas yra ir koks turėtų būti kūrybiškas miestas. Iškelta problema, kad miestai dažniausiai atsižvelgia į ekonominį rodiklį – ieško būdų, kaip pritraukti verslus ir investicijas, sukurti daugiau darbo vietų. Taip pamirštama kūrybinė pusė, ypač viešosios erdvės, kurios pastaruoju metu turi labai svarbią funkciją. Tad ką daryti su seniai tvarkytais gyvenamaisiais rajonais, į kuriuos norima pritraukti daugiau jaunų šeimų?

I. Dutova iškėlė klausimą, kaip reikėtų vystyti kvartalus, bet kartu ir išsaugoti jų identitetą. Kitu atveju jie gali būti matuojami tik brangiais kvadratiniais metrais. Kad taip nenutiktų, reikalingas miestų valdžios reguliavimas, nurodant tam tikras gaires vystytojams. Ji pateikė du pavyzdžius, kaip skirtingai su šiomis užduotimis tvarkėsi įvairūs pasaulio miestai.

Štai SOHO rajonas Niujorke, JAV, yra buvęs menininkų kvartalas. Pastaraisiais metais jis tendencingai tapo pasiturinčių žmonių rajonu, kur nekilnojamojo turto kaina dabar viena didžiausių Niujorke, todėl galiausiai tapo per brangiu vietiniams gyventojams ir prarado turėtą identitetą. Panašių pavyzdžių yra ir netoli mūsų – Lietuvoje. SOHO rajoną galima sulyginti su Vilniuje esančiu menininkų Meka vadinamu Užupiu, kuris dėl besikeičiančio veido ekspertų nuomone praranda savo identitetą ir unikalumą.

Tačiau yra ir daug gerų pavyzdžių, kai sena dera su nauju – kai paliekama sena koncepcija ir prie jos integruojami inovatyvūs sprendimai. Kaip tokį pavyzdį Lietuvoje galima laikyti Dūmų fabriką ir Naujosios Vilnios rajoną Vilniuje. Pasaulyje toks virsmas įvyko Wynwood rajone Majamyje, JAV. Šis menininkų buveine vadinamas rajonas yra viena lankomiausių vietų Majamyje, mėgiama tiek turistų, tiek vietinės bendruomenės. Seni ir apleisti pastatai tapo gatvės meno instaliacijomis bei kitomis kūrybinėmis išraiškomis, atidaryti itin mėgiami nišiniai restoranai, butiko parduotuvės. Visi šie pokyčiai puikiai įsilieja į rajono visumą ir jos neiškraipo.

Urbanistė doc. dr. Jekaterina Lavrinec akcentavo, kad vystant miestus labai svarbu ir netgi būtina palikti senų elementų, kurie bylotų apie miesto istoriją. Pasak jos, to nereikia bijoti, kadangi vykdant atsinaujinimą svarbu išsaugoti rajono dvasią.

Architektas Povilas Vincentas Jankūnas papasakojo, kad vystyti miestus galima kūrybiškai. Jis prisiminė istoriją, kaip viename Pietų Amerikos mieste buvo itin kūrybiškai išspręsta opi problema – vairuotojų nenoras sustoti prie pėsčiųjų perėjų. Norint padaryti įtaką vairuotojų įpročiams, miesto valdžia pasamdė mimus, kurie išeidavo prie perėjų ir suvaidindavo gyvą sieną. Nuo to laiko vairuotojai esą pradėjo daug dažniau stoti ir praleisti pėsčiuosius. P. V. Jankūnas akcentavo, kad norint padaryti įtakos gyventojams ar miestams, ne visada reikia brangių sprendimų. Daug geresni – kūrybiški sprendimai.

Renginio moderatorius prof. dr. Vytis Valatka paklausė urbanistės J. Lavrinec ir I. Dutovos, kokios iniciatyvos Lietuvoje skatina miestų kūrybiškumą. J. Lavrinec papasakojo apie projektą, kuris orientuotas į kultūrinio miesto projektavimą. O I. Dutova papasakojo apie jau aštuntus metus organizuojamą konkursą „Išmanusis miestas“.

Šis projektas kasmet kuria platformą, kurioje susitinka Lietuvos savivaldybės ir geriausi architektūros, urbanistikos, inžinerijos, statybos profesionalai bei jaunieji, aukštosiose mokslo įstaigose besimokantys studentai. Dalyviai pateikia idėjas ir projektus, atitinkančius projekte dalyvaujančių savivaldybių poreikius bei lūkesčius, taip kuriama galimybė ne tik didmiesčiams, bet ir regionams kurti geresnę, išmanesnę ir tvaresnę ateitį.

Regionų potencialą diskusijos metu akcentavo ir Vilniaus miesto vyriausiojo architekto patarėjas Tadas Jonauskis. Jis sakė, kad miestų ribos vis labiau plečiasi ir ypač pandemijos metu jų išvis nebelieka. Didmiesčiuose gyvenantys žmonės neretai renkasi dirbti nuotoliniu būdu ir gyventi mažesniuose, ramesniuose miesteliuose. Todėl tai yra gera galimybė tokiems miestams pritraukti ne tik jaunų šeimų, bet ir talentingų specialistų.

Diskusijos pabaigoje Ch. Landry’o knygos Kūrybinis miestas vertėja, KIF lektorė Jovilė Barevičiūtė reziumavo, kas yra kūrybiškas miestas. Ji teigia, kad kūrybiškas miestas pirmiausia prasideda nuo žmogaus ir žmogiškųjų resursų.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/12/soninis12.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!