Donatas Baltrušaitis: Kokios išmaniosios urbanistinės strategijos kelia užkuoduotus pavojus?

2019 m. balandžio 5 d.

Išmanumas – tai ne tik galimybės, o skaitmenizacija nėra vienintelis kelias, kuriuo žmonija pasirinko eiti. Dažnai kalbame apie išmaniųjų teritorijų teikiamas galimybes, tačiau lyg pamirštame, kokius pavojus gali kelti skaitmenizacija, kaip ji keičia žmogaus gyvenimo kokybę ir kaip ji privers pasikeisti kiekvieną mūsų. Apie visa tai kalbamės su architektūros ir urbanistikos inovatoriumi Donatu Baltrušaičiu.

Kalbėdamas apie „Išmanios urbanistinės strategijos ir teritorinį identitetą“ Jūs sakote, kad ateities miestai sujungs erdvinį ir skaitmeninį pasaulius. Kaip tai pakeis mūsų gyvenimo kokybę?

-Greičiausiai jau visi esame girdėję apie ketvirtąją skaitmeninę pramonės revoliuciją, kuri simbolizuoja didžiulį visų automatizacijos procesų pagreitį ir žymi tam tikrą skaitmenizacijos erą. Iš esmės skaitmenizacija skatina ne tik sunkiosios pramonės perversmą, darbo vietų robotizavimą, 3D spausdintuvų rinkos šuolį, bet ir radikaliai keičia miestų fizinį pavidalą, kuriame jau formuojasi naujoviškas žmogaus ir mašinos santykis. Mes turime pažvelgti į šiuos procesus itin kritiškai, nes virš mūsų kabo klausimas: ar tampame technologijų įkaitais, ar panaudojame jas kurti demokratiškesnį, geresnį pasaulį mums visiems? Mūsų gyvenimo kokybė ir keisis būtent taip, kaip sugebėsime pavergti naujas technologijas savo naudai.

Istorija mus moko. Vienas iš pavyzdžių – trečioji pramonės revoliucija. Ji negrįžtamai pakeitė miestus, įdiegdama motorines transporto priemones kaip inovaciją. Ši naujovė turėjo pasekmių – teigiamų ir neigiamų. Tapome nepalyginamai greitesni, bet priklausomi nuo mašinos ir ribotų žemės išteklių. Miestų gatvės itin prasiplėtė ir kai kuriuose miestuose negrįžtamai pakeitė senamiesčio urbanistinio audinio struktūras, kur tam tikrais atvejais net neliko vietos žmogui praeiti.

Jau tas pat vyksta ir su hiperbolinio greičio pasaulio skaitmenizacija. Pokyčiai dvejopi: 1) keičiasi mūsų gyvenamoji aplinka ir žemės gamtinė struktūra. Geologų teigimu, jau esame įžengę į antropoceno amžių, tokį amžių, kuriame fizinį aplinkos pavidalą negrįžtamai keičia tik vienos žinduolių grupės atstovas – žmogus; 2) tas pats žmogus, įtvirtinęs save, kaip Žemės valdovą, tampa daug silpnesnis. Kodėl? Mes jau tapome savotiškais mutantais su pasaulio informaciją talpinančiais androidais, elektroniniais lustais (angl. chip) po oda ar akiniais, kontroliuojančiais regą. Bet iš čia atsiranda ir pavojus. Šiame amžiuje pernelyg įsipatoginsime su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, kurį pasirinkus dažnam net nebetenka pajusti temperatūrų svyravimų, nes esame arba automobilyje, arba temperatūrą kontroliuojančioje patalpoje. Mokslininkų teigimu, tai silpnina žmogaus imuninę sistemą. Nors medicina taip pat skaitmenizuojama ir gydo ypač sunkias ligas, pernelyg komfortiškai gyvenančio žmogaus imuninė sistema silpsta.

Kokių priemonių turėtume imtis, kad naujos išmaniosios skaitmeninės technologijos tarnautų mums visiems?

-Galime išskirti dviejų tipų priemones. Pirma, kai sumanūs miesto projektai (pavyzdžiui, „Masdar City“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose, „Songdo“ Pietų Korėjoje ir „PlanIT“ Portugalijoje) dalyvauja laisvos, gan laukinės (tai nėra blogai, žmogus iš prigimties yra laukinis gyvūnas) rinkos logikoje, kuri išlaiko ekonomikos augimą ir formuoja korporacijų galios struktūras (IBM, „Cisco“, „Veolia“, „Dassault“, „General Electric“, „Siemens“, „Philips“ ir kt.). Nors šios privačios grupės dažnai deklaruoja teigiamus gyvenimo kokybės pokyčius visiems, realybė ta, kad jos atstovauja elitinėms socialinėms grupėms.

Antroji priemonė – sumanios urbanistinės strategijos, tarnaujančios visiems. Ką tai reiškia? Dideli, išsipūtę „Big data“ duomenų sluoksniai suteiks miestams įrankius, kurių reikia norint pertvarkyti reglamentus ir pradėti vykdyti adaptyvų, duomenų valdomą miesto planavimą. Nuo šiukšlių kiekio stebėsenos konteineriuose ir išvežimo tik tada, kai jie pilni, iki realųjį laiką matuojančių įrenginių, padedančių valdyti miestų transporto spūstis. Egzistuoja ir tokių skaitmeninių algoritmų, kurie dorojasi su visa specifiniuose rajonuose esančia statistine informacija ir rekomenduoja naujas vietas darželiams, mokykloms, ligoninėms, vaistinėms, gyvenamiesiems būstams. Šios technologijos gali gerokai padėti savivaldai optimizuoti bei motorizuoti visus turimus išteklius.

Išmaniajam ir žaliajam miestui padeda tvarumo vertinimo metodai, renkantys statistinės informacijos klodus. Rinkoje yra daug tvarumo vertinimo metodikų, įskaitant: LEED, BREEAM, DGNB, CEEQUAL, HQE, „Star Community“ ir pan. Dauguma jų buvo sukurti inžinieriams ir architektams, daugelyje jų egzistuoja „urbanistinių strategijų“ versija. Tačiau visuose šiuose vertinimo metoduose yra daug spragų, leidžiančių nepaisyti esminių kompleksinių miesto, kaip gyvo organizmo, aspektų ir susisiekiančių indų principo. Jeigu subsidija skiriama pasyviajam namui su saulės baterijomis ir išmaniąja vidaus energijos valdymo sistema, bet pats namas pastatytas viduryje niekur ir į tą niekur nutiestas ilgas kelias su visomis inžinerinėmis sistemomis, tas namas toli gražu nėra išmanus.

Kokios urbanistinės strategijos XXI a. technologinę pažangą lokalizuos į teritorinę dimensiją?

-Išmaniosios sistemos „Smart grid“ lokalizuoja technologinę pažangą. Šios sistemos gali būti apibrėžiamos kaip išmaniojo tinklo skaitmeninės technologijos, siekiančios optimizuoti pramonės gamybos sąnaudas, išteklių gavybą, naudojimą, transportavimo sąnaudas, vartojimą. Siekiama sumažinti anglies dvideginio pėdsakus dideliuose teritoriniuose kloduose, siekiančius visos valstybės ar net žemyno regiono mastelius. Egzistuoja ir įvairūs tvarumo kompasai, kuriais derinama ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių jėgų pusiausvyra. Pavyzdžiui, Gento mieste (Vakarų Belgija) visi naujai kuriami strateginiai miesto projektai „skenuojami“ ir jiems siūlomi būtini pakeitimai, pavyzdžiui: didinti žaliųjų erdvių plotą ar erdvių funkcinį naudojimą.

Ne pavieniai tvarūs architektūriniai projektai turi didesnę įtaką žmonių gyvenimo kokybei, bet kontekstualios rajoninės miesto planavimo urbanistinės strategijos. Miestų „gydytojai“ gali apčiuopti tikrąjį gyvybingo pėsčiajam draugiško miesto pulsą.

Reikia pabrėžti, kad remtis vien pažangiomis technologijomis ir išmaniaisiais modeliais būtų naivu. Nes jos nepakeičia miesto planavimo, kuriam būtinas racionalus loginis mąstymas. Būtinas ir teritorinio, kultūrinio tapatumo pajautimas, pasitelkiant atvirą planavimo procesą ir žmogaus protą. Dažnai savęs klausiame: kuo vadovautis – širdimi ar protu. Taigi tuo ir skiriamės nuo robotizuotų mašinų. Norint turėti iš tikrųjų išmanų miestą, būtina, kad ir visuomenė būtų išmani, ir vietinė valdžia protinga, kad jaustų miesto pulsą ir tinkamai vadovautų savo skaitmeniniams horizontams bei ateities mašinoms.

Daugiau apie išmaniųjų miestų kuriamą naudą ir keliamus pavojus bei tai, kaip visa tai pakeis žmogaus gyvenimą, Donatas Baltrušaitis pasakos STRUCTUM projekto „Išmanusis miestas“ ir „Litexpo“ organizuojamos konferencijos „Nauja išmanaus miesto dimensija“ metu.

Tarptautinė konferencija „Išmanaus miesto dimensija“ vyks 2019 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienį), 10 val., „Litexpo“, Laisvės pr. 5, Vilnius, 5.3 konferencijų salėje, parodos RESTA metu. Planuojama konferencijos trukmė – 4 valandos. Registruotis į konferenciją galite čia.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!