Drabužiai – alternatyvios energijos ateitis?

2018 m. kovo 27 d.

Vytautė Kazanavičiūtė

Klimato kaita yra viena didžiausių grėsmių, su kuria susiduria šiandienos visuomenė, ir viena labiausiai viešųjų ir privačių subjektų aptariamų problemų. Oro linijų bendrovių indėlis į atmosferos taršą, deja, itin reikšmingas. Todėl, bręstant problemos kulminacijai ir ieškant alternatyvų, Japonijos oro linijos „Japan Airlines“ pradėjo unikalų projektą.

Projektas sukurtas kartu su Japonijos aplinkosaugos planavimo kompanija „Jeplan“, skatinančia etišką ekonomiką, ir biokuro gamintoja Žaliosios žemės institutu „Green Earth“, siekiant pagaminti ekologišką kurą iš organinių medžiagų, tokių kaip medvilnė.

Bauginanti statistika

Didėjant pigius skrydžius siūlančių bendrovių skaičiui, pasaulinis žmonių judėjimo srautas auga sparčiai. Teigiama, kad iki 2034 m. lėktuvais skrendančių keleivių skaičius padidės dvigubai ir perkops 7 mlrd. ribą. Atsižvelgiant į tai, kad „Boeing 747“ per valandą sunaudoja daugiau nei 12 tūkst. litrų žibalo, alternatyvūs degalai yra pagrindinė aviacijos pramonės perspektyva. Pavyzdžiui, visame pasaulyje visapusiškai tiriami vandeniliu apdoroti augaliniai aliejai ir sintetinis kuras, gautas iš biomasės (medienos atliekos, šiaudai, miško atliekos). Šie alternatyvūs „išmetami“ degalai jau įrodė savo vertę. Tačiau jų kaina vis dar yra per didelė, palyginti su iškastiniu kuru.

„Japonijos trio“, kuriantis biodegalus

Siekdamos sukurti ekologišką ir ekonomiškai perspektyvią alternatyvą, trys Japonijos bendrovės sudarė partnerystę, kuria siekia realizuoti beprotišką idėją – perdirbti senus drabužius ir taip sumažinti sunaudojamų degalų kiekį.

Projektą inicijavo nacionalinė Japonijos oro linijų kompanija „Japan Airlines“, o prie jos prisijungė perdirbanti visų rūšių medžiagas įmonė „Jeplan“ ir žaliųjų technologijų ekspertas Žaliosios žemės institutas, gaminantis anglies biodegalus ir chemines medžiagas iš ne maisto biomasės.

Sujungusios savo stipriausias jėgas šios Japonijos kompanijos sukūrė naujos rūšies kurą – bioetanolį, pagamintą iš perdirbtų drabužių!

Drabužiai renkami iš 1000 parduotuvių visoje šalyje. Taikant fermentacijos procesą, mikroorganizmai paverčia medvilnėje esantį cukrų į alkoholį, naudojamą alternatyviam kurui gaminti.

100 tonų pluošto = 10 tūkst. litrų degalų

„Japonijos trio“ planuoja pradėti bandomuosius skrydžius 2020 m., naudodamas žibalo ir medvilnės mišinį, ir iki 2030 m. tikisi atidaryti specialią gamyklą. Šiuo metu iš 100 tonų tekstilės pluošto pagaminama tik 10 tūkst. litrų degalų – mažiau nei suvartotų „Boeing 747“ per vieną valandą. Net jei visa Japonijoje panaudota medvilnė būtų perdirbta, tai atitiktų vos 1 % šalies kuro suvartojimo.

Tačiau svarbiausia, kad vyksta progresas ir siekiama inovacijų, integruojami tvarumo principai. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad drabužiai gali būti tik šios novatoriškos idėjos pradžia. Technologija gali būti taikoma ir kitoms atliekoms perdirbti, pavyzdžiui, popieriui.

„Mälarenergi“ ir „Hennes & Mauritz“ tvarumo iniciatyva

Japonų įmonės, siekiančios permainų biokuro gavybos srityje, nėra vienintelės šios idėjos pionierės. Visai neseniai prekių ženklas „Hennes & Mauritz“ (geriau žinomas kaip „H&M“) prisidėjo prie iniciatyvos deginti neparduotus drabužius.

Akivaizdu, kad, vartotojiškumo mastui vis augant, nesunaudojamų produktų bei gaminių kiekis taip pat didėja. Be to, šie veiksniai provokuoja aršesnį gamtos užterštumą. Tai įvertinusi jėgainė, esanti netoli Stokholmo, pradėjo deginti perdirbtą medieną ir šiukšles, įskaitant ir „H&M“ drabužius. Iki 2020 m. jėgainėje planuojama visiškai atsisakyti naftos ir kietojo kuro.

„Mums tai tiesiog deginama medžiaga, kuras“, – pranešime spaudai sakė 54 metų jėgainę prie Stokholmo prižiūrinčios „Mälarenergi“ atstovas Jensas Nerenas, teigdamas, kad jų tikslas yra naudoti tik atsinaujinančius energijos šaltinius ar perdirbtą medžiagą, kaip ir numatyta daugelyje Švedijos jėgainių.

Jėgainė 2017 m. sudegino daugiau nei 15 tonų „H&M“ drabužių. „H&M“ nedegina drabužių, kuriuos dėvėti yra saugu. Tačiau mūsų pareiga užtikrinti, kad apipeliję ar kitokių reikalavimų neatitinkantys mūsų drabužiai būtų etiškai sunaikinti“, – sakė „H&M“ Švedijoje komunikacijos vadovė Johanna Dahl.

„Greitoji mada“ – alternatyvi energija

Kol kas sudėtinga numatyti, kaip stipriai novatoriškos drabužių perdirbimo tendencijos paveiks ateitį, ir, žinoma, ar metams skriejant į priekį jos nesikeis. Vis dėlto galima teigti, kad „greitoji mada“, tapdama kuru, pagaliau pamažu bent iš dalies atlygina savo neekologišką ir neetišką egzistavimą.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!