Draugas ar priešas? Dirbtinio intelekto vaidmuo šiandienos visuomenėje

2019 m. liepos 1 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Per pastaruosius metus padaręs įspūdingą pažangą dirbtinis intelektas (DI) drastiškai keičia pasaulį. Ši pažanga įvairi ir apimanti skirtingą programinę įrangą bei algoritmus, o DI daro vis labiau pastebimą poveikį tiek įmonių veiklai bei užduotims, tiek kasdieniam vartotojų gyvenimui. Kas toliau?

„Prietaisai vis labiau taps asmens ekosistemos dalimi. Jie mus išklausys, numatys mūsų poreikius ir padės mums, kai reikia – net ir nepaprašius“, – knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras, Pasaulio ekonomikos forumo kūrėjas Klausas Schwabas. Galimybė balsu valdyti namų prietaisus, važiuoti pusiau autonominiu automobiliu, atrakinti telefoną pagal veidą ar pirštų antspaudus, elektroninio pašto dėžutėje naudojantis DI filtruoti nepageidaujamus laiškus – DI jau dabar daro pastebimą įtaką galutiniams vartotojams.

KTU alumnas Gediminas Misevičius atkreipia dėmesį, kad DI naudojamas labai įvairiai ir išskirti vieną sritį būtų sudėtinga. Juolab kad DI naudojimo apimtis galima vertinti pagal skirtingus kriterijus – sprendimų skaičių, išleidžiamus pinigus, sukuriamą naudą ar matomumą galutiniam vartotojui. „DI naudojamas tiek savavaldžiuose automobiliuose, tiek medicinos diagnostikos, tiek produktų kūrimo, tiek logistikos, gamybos, tiek fizinio bei kibernetinio saugumo srityse, teisėje ir t. t.“, – vardija G. Misevičius. Pasak jo, kadangi įmonės, naudojančios DI, per ilgą laiką patiria mažiau išlaidų, jos gali geriau konkuruoti rinkoje galutiniams vartotojams pasiūlydamos pigesnius produktus arba funkcionalumą, kurio neturi kitos įmonės.

„Tai gali būti šnekamosios kalbos atpažinimas ir konvertavimas į tekstą, teksto analizė ir supratimas, atsakymo paieška ir atsakymo generavimas tekstu, teksto perskaitymas, vaizdų atpažinimas, sprendimų priėmimas pagal daugybę kriterijų, mašininis mokymasis ar dar pažangesnis – gilusis mokymasis. Tiesa, kol kas matome tik siauro, silpno taikomojo pobūdžio DI taikymo atvejus, kai užduotis sugebama atlikti labai siaurose srityse“, – teigia jis.

Kodėl robotams reikia emocijų?

Turbūt labiausiai žinomas dirbtinio intelekto produktas – pirmoji pasaulyje humanoidė Sofija, gavusi net Saudo Arabijos pilietybę. Anot G. Misevičiaus, tokie robotai gali būti naudojami ten, kur yra galimybė pakeisti aptarnaujantįjį personalą, pavyzdžiui, viešbučio priimamajame.

Įvairių tyrimų duomenimis, žmogus labiau linkęs dirbti ar bendrauti su tokiu robotu, kuris turi ir „emocijas“ – gali nusišypsoti, atsiprašyti. Žmonėms tokios roboto pagalbininko savybės net svarbesnės nei atliekamų veiksmų tikslumas. G. Misevičiaus nuomone, būtent dėl to Sofija ir patraukia dėmesį, surenka žmonių būrius, nors realiai jis ne ką geresnis pašnekovas nei „Alexa“, „Siri“ ar „Google

Assistant“ virtualūs asistentai. „Ateityje vis daugiau prietaisų supras balso komandas, o namų kameros galės atpažinti svetimus veidus lauko kamerose ir informuoti savininką“, – tikina KTU alumnas. Jo teigimu, produktai, kurie tik dabar tampa prieinami komercinėms organizacijoms, taps prieinami ir galutiniams vartotojams.

Iššūkiai spartesnei DI plėtrai

Robotinio procesų automatizavimo (RPA, angl. robotic process automation) sprendimus, anot G. Misevičiaus, naudoja vis daugiau įmonių Lietuvoje, ypač paslaugų centruose, kur žmonės keičiami į RPA įrankius. „Nors RPA ir nelaikyčiau DI sritimi, tačiau programiniuose robotuose taip pat galima pritaikyti mašininio mokymosi algoritmus, pakelti RPA į aukštesnį lygį. Programinius robotus taip pat prižiūri žmonės, tačiau jų reikia gerokai mažiau, o darbas nuo to tampa tik efektyvesnis“, – teigia jis.

G.Misevičius pasakoja, kad „Swedbank“ Švedijoje jau taip pat naudoja programinius robotus, kurie bendrauja su banko klientais atsakydami į įvairius klientų klausimus: „Jei robotas nesugeba atsakyti, įsikiša žmogus ir padeda savo „kolegai“ pagelbėti klientui.“ Pasak jo, nereikės ilgai laukti, kol tokių sprendimų pamatysime ir lietuvių kalba. Kur kas sunkesnis uždavinys lietuvių kalbai – šnekamosios kalbos supratimas. Kaip didžiausias kliūtis DI plačiam paplitimui ir vartojimui G. Misevičius nurodo piniginius išteklius ir įmonių susirūpinimą tuo, kiek investicijos į šias technologijas atsipirks.

„Niekas nenori investuoti ir diegti naujovių, jei jos neatneša akivaizdžios naudos. Kartais tai gali būti ne finansinė, o papildoma pridėtinė vertė, kurios naudą pinigais išreikšti sunku, pavyzdžiui, padidėjęs klientų lojalumas, naujų produktų pasiūla ir pan.“, – tikina jis. Dėl to, G. Misevičiaus nuomone, įmonėms visų pirma reiktų skaitmenizuoti savo sistemas iki reikiamo lygio, o tik tada pereiti prie DI taikymo. „Specializuotoms DI įmonėms kurtis Lietuvoje yra visos sąlygos. Tik vėl – nuo susikūrimo iki produkto išleidimo reikia „sudeginti“ nemažai pinigų, todėl čia ilgesnis kelias nuo idėjos iki produkto nei kitose IT srityse – daugiau eksperimentavimo ir bandymų, ypač jei naudojami mašininio mokymosi algoritmai“, – teigia G. Misevičius.

Dirbtinis intelektas – grėsmė visuomenei?

Nepaisant dirbtinio intelekto naudos, neretai kalbama, kad DI gali būti ir žalingas visuomenei. G. Misevičius tikina, kad ši grėsmė nėra spekuliatyvi, bet iš to, kur jis pritaikomas šiandien, jokios realios grėsmės kol kas nėra. „Imkime autonominio automobilio pavyzdį. Jis valdomas algoritmais, o daugelio automobilių duomenys renkami ir vėliau naudojami algoritmams pagerinti, patobulinti, diegiami į automobilius kaip atnaujinimai. Jei tai neautomatizuotas procesas, kontroliuojamas žmogaus – viskas gerai. Tačiau jei kiekvienas automobilis pats galėtų pagal išmoktus duomenis atsinaujinti, tai jau būtų problema, nes toks mokymasis gali nuvesti ne ten, kur žmogus tikėjosi, ir tam tikrose situacijose pražudyti žmogų“, – teigia KTU alumnas.

Skaitmeninės plėtros vadovas sako, kad DI tik su mokymosi savybe gali nukrypti nuo pradinių tikslų ir ištobulėti taip, kad net bandytų patraukti žmogų kaip savo kliūtį, todėl ši tema orientuota į tolimą ateitį. „Kadangi dabartinis DI dirba tik tam tikrose srityse, jo galimai padaroma žala yra labai ribota, manau, per artimiausius 30–50 metų mes tikrai neturėsime superintelekto – bendrojo / plataus dirbtinio intelekto (AGI, angl. Artificial General Intelligence). Tai reiškia autonominio roboto, kuris turi bendrų sugebėjimų su žmogumi, pavyzdžiui, išmokti bet kokių dalykų, dirbti bet kokį darbą: gali būti kolega studentas ar kolega darbe“, – teigia jis.

Mantas Lapinskas

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!