Drenažo įrengimas Uhane arba kaip laimėti nuolatinę kovą su vandeniu

2019 m. balandžio 18 d.

Uhanas kadaise buvo žinomas kaip „šimto ežerų miestas“. Aštuntojo dešimtmečio viduryje jo centrinėje zonoje buvo 127 ežerai, tačiau dešimtmečius sparčiai didėjanti urbanizacija čia reiškė vandens telkinių sumažėjimą trimis dešimtimis. Įsikūręs prie Jangdzės ir Han upių, šiame mieste visada vyko nuolatinė kova su vandens stichija. Kartais, ypač vasarą, per didžiuosius potvynius, vanduo laimi, o vėliau atėjus ramesniam periodui, žmogus vėl susigrąžina teritoriją. 2016 metais per savaitę čia buvę keli griuvėsiai prisipildė vandens. Užtvindytose metro statose ir keliuose bei šiuose rezervuaruose iš viso mirė 14 žmonių, o kai kurios miesto bendruomenės laikinai buvo atskirtos nuo likusio miesto. Apskaičiuota, kad tą kartą ekonominė potvynio kaina siekė 2,3 mlrd. Juanių (maždaug 263 mln. eurų). Tuomet buvo imtasi pilotinių projektų šiai problemai spręsti, šiandien stebimi pirmieji rezultatai. Ar pralaidūs šaligatviai ir šlapžemės galės sugerti vandenį?

Pasivaikščiokite po centrinį Kinijos region miestus ir ten tikrai nepamatysite didelių vandens telkinių. Nebent labai lėtai lyja.

2016 metų potvyniai buvo lyg visų pažainimas iš miego. Atsižvelgiant į naujausius Jungtinių Tautų duomenis, pagal kuriuos Uhano gyventojų skaičius 2035 m. viršys 10 milijonų, akivaizdu, kad padėtis labai pavojinga. Valdžios institucijos kaltino prastą drenažą ir sakė, kad Uhanas yra įsikūręs žemiau jūros lygio, todėl labai sudėtinga išleisti lietaus vandenį į Jangdzės upę, kai upės vandens lygis pakyla. Daugelis vietinių gyventojų kaltino miesto savivaldą dėl nusausintų ežerų.

„Miestas – kempinė”

Prieš metus Uhanas buvo paskelbtas vienu iš pirmųjų 16 „kempinių miestų“ – teritorijų, kuriose bandomos ekologiškai draugiškos tradicinių potvynių ir drenažo sistemų alternatyvos. Iš viso 228 projektai buvo įgyvendinti miesto bandomuosiuose rajonuose. Projektai skirti modernizuoti viešąsias erdves, mokyklas ir gyvenamuosius rajonus.

Rajonai buvo pasirinkti pagal labiausiai 2016 metais nuniokotas teritorijas. Šiuos rajonus skiria (o gal jungia) vienas parkas. Parkas atlieka vandens koridoriaus funkciją, taip apsaugant aplinkui gyvenančias bendruomenes.

Įrengtos vandens talpyklos

„Nanganqu“ parkas, esantis rytuose netoli didelės geležies ir plieno kompanijos, 1980 metais buvo purvinas drenažo griovys. Jis parku tapo 1990-aisiais, o praėjusiais metais jis tapo „kempine“. Parke įrengtas pralaidus šaligatvis, lietaus sodas, žolė, dirbtiniai tvenkiniai ir pelkės (šlapžemės). Šie elementai sugeria pernelyg didelį kritulių kiekį ir saugo jį požeminiuose tuneliuose ir talpyklose. O kai vandens lygis upėse sumažėja, iš lėto išleidžia vandenį į upę.

„Čia oras visada yra šviežias. Parke, kai saulė svilina galvą, vasarą, čia vėsiau, nes sodri augalija sumažina temperatūrą dviem ar trimis laipsniais“, – sako buvęs inžinierius, o dabar jau senjoras Liao Baozhengas, eidamas į parką.

Pagal „miestų – kempinių” schemą Uhanas turi užtikrinti, kad iki 2020 metų 20 proc. miesto teritorijos taptų kempine ir galėtų išlaikyti 70 proc. lietaus vandens. Uhano teritorija siekia daugiau nei 860 kv. km miesto ploto. Praėjusiais metais „kempinės” projektai apėmė 170 kv. km. Tuomet projektai buvo perkelti į dar devynis rajonus.

Ne kovoti, o nukreipti

Wen Mei Dubbelaar, Kinijos vandens ūkio direktorė, kuri dirba kaip konsultantė Uhano savivaldybės vandens skyriuje teigia, kad svarbiausia yra „suteikti erdvę vandeniui sugrįžti atgal į upę…vietoje to, kad su juo kovoti“.

„Lietaus sodai, žolės ir žemos pakopos žalios juostos yra mažo poveikio būdas sukurti daugiau erdvės kritulių susidarymui. Tačiau jis ypač tinka Uhanui, nes miestas turi palyginti aukštą požeminio vandens lygį ir beveik neįmanoma leisti vandeniui įsisiurbti po žeme“, – sako ji.

Senų gyvenamųjų bendruomenių modernizavimas yra ypatingas iššūkis, nes statybai liko mažai vietos, o esamos drenažo sistemos dažnai pasenusios ir susidėvėjusios. Tokie projektai – brangūs. 3,8 kv. km „Nanganqu“ parko rekonstrukcija miestui kainavo 1,26 mlrd. eurų. Lėšos buvo surinktos iš privataus ir viešojo verslo.

Centrinės valdžios subsidijos „miestams – kempinėms” bus skiriamos iki 2020 m., Taigi tokių teritorijų plėtra taps didelė finansinė našta.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!