„ESPON 2013“: Pagrįsta teritorinė plėtra, sanglauda, perspektyvos Šiaurės ir Baltijos regione


Mažųjų bei vidutinio dydžio miestų pozicija Europos politinėje arenoje taip pat nėra aiški.

Be to, ES kaimynystė labai dažnai suprantama supaprastintai: viena vertus, tai dideli gamtiniai ištekliai, kita vertus, –
įtampa energetikos, migracijos klausimais ir politiniai neramumai. Įvairaus poveikio ir masto ekonominės krizės pasireiškia nuolat. Valstybės reikalas – ne sugebėti išvengti krizės poveikio, bet išmokti atsilaikyti ir atsigauti ištikus globalinei ar vietinei krizei. Skirtingų šalių ekonomikos susijusios tarpusavyje ir ekonominis sulėtėjimas vienoje pasaulio ar Europos dalyje veikia ekonomiką kitose teritorijose.

Pagrįsti atsakymai į šiuos klausimus būtų darnios teritorinės plėtros sėkmės raktas.

Miestų ir kaimų ryšiai, Europos Sąjungos kaimynystė ir sunkiausias ekonominis nuosmukis Europos Sąjungos istorijoje buvo pagrindiniai klausimai, kuriuos gvildeno Vilniuje diskutavę programos „ESPON 2013“ projekto „ESPON on the Road“ Šiaurės tarptautinės grupės nariai (Baltijos, Skandinavijos šalys ir Islandija) ir politikai, ekspertai, praktikai, akademinės bendruomenės nariai.

Mokslo tyrimai sprendimams gerinti

Programa „ESPON 2013“ (Europos teritorinės plėtros ir sanglaudos stebėjimo tinklas) trunka nuo 2013 m. gruodžio 24 d. iki šių metų gruodžio 31 dienos. Programai įgyvendinti skirta 47 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos finansuota iš Europos regioninės plėtros fondo, kitus pinigus skyrė visos Europos Sąjungos narės bei Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

Programos „ESPON 2013“ tikslas – padėti formuoti valstybių valdymo nuostatas, pagrindžiant tai moksliniais tyrimais. Kadangi Europos Sąjunga yra didžiulė, o jos narės – labai skirtingos, susiduriančios su vis kitomis problemomis ir iššūkiais, itin svarbu šiai įvairovei pritaikyti bendras nuostatas ir pasiūlyti galimus iškilusių problemų sprendimų būdus.

Įgyvendinant programą „ESPON 2013“ buvo atlikti įvairūs analitiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, kurių metu sukaupta informacija (duomenų bazės su svariais rodikliais, žemėlapiai, moksliniai sprendimai) gali būti labai naudinga formuojant ir įgyvendinant teritorinę bei sanglaudos politiką.

Projekto „ESPON on the Road“ tikslai yra stiprinti ryšį tarp ESPON rezultatų ir potencialių vartotojų, kurie juos taikytų praktiškai, todėl projekto „ESPON on the Road“ metu organizuojami vietinio bei tarptautinio lygmens renginiai.

Baltijos ir Šiaurės šalių teritorinės aktualijos

„ESPON on the Road“ Šiaurės grupė programos „ESPON 2013“ rezultatus ir jų pritaikymo praktines galimybes aptarė įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Esama teritorinė plėtra ir sanglauda, jų dinamika ir perspektyvos Šiaurės ir Baltijos regione“.

Konferencijos temos buvo parinktos, siekiant susieti europines ir vietines valstybines teritorinės plėtros tendencijas. Tikslai yra keli: aptarti teritorinių duomenų, susijusių su pagrindinėmis konferencijos temomis, naudojimą, galimybes ir metodus; stebėti ir vertinti jų kaitą; planuoti perspektyvas Šiaurės ir Baltijos šalių regione; pasidalyti konkrečia patirtimi, atskleidžiant ESPON siūlomų priemonių naudą.

Šią konferenciją organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Teritorijų planavimo mokslo institutas, atstovaujantis Lietuvai programos ESPON tinkle kaip kontaktinis asmuo.

Lietuvos politikų įžvalgos

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės plėtros skyriaus vedėjas dr. Gediminas Česonis konferencijoje pateikė prognozę, kaip iki 2020 m. atrodys Lietuvos regioninė politika.

Anot dr. G. Česonio, didieji miestai yra patrauklūs kaip darbo vietos. Tačiau gyventojai, nors ir naudojasi didmiesčių infrastruktūra, linkę gyventi priemiesčiuose. Taip didžiųjų miestų priemiesčiai auga. O mažieji miesteliai vis labiau praranda gyventojus.

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas ESPON Stebėsenos komiteto atstovas Lietuvoje Aleksandras Gordevičius konferencijoje prisiminė problemas, keltas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu, visų pirma – gyventojų migraciją.

„Londonas jau vadinamas antruoju pagal dydį Lietuvos miestu“, – juokavo A. Gordevičius, pastebėjęs, kad migracija smarkiai paveikia miestų teritorijas ir konkurencingumą.

Gyventojų mažiau – paslaugos tos pačios

Dėl migracijos vienos šalys praranda gyventojų, o kitos sulaukia jų daugiau. Todėl tiek vienos, tiek kitos patiria skirtingų problemų.

Kaip pastebėjo A. Gordevičius, tų šalių, kurios priima gyventojus iš svetur, miestų infrastruktūra patiria papildomas apkrovas. Juk ji buvo apskaičiuota vienam gyventojų skaičiui, o atsiradus kitam gana staigiai prisideda nauji gyventojų poreikiai.

Valstybių, kurios gyventojus praranda, miestai lieka taip pat išplėtoti kaip anksčiau, bet infrastruktūra (gatvės, inžineriniai tinklai, jų skersmenys, viešasis transportas) funkcionuoja mažesniam skaičiui žmonių. Dėl emigracijos kai kurios teritorijos, ypač kaimuose, lieka rečiau apgyvendintos, tačiau, infrastruktūra išlieka ta pati, žmonės naudojasi ta pačia autobuso linija, tuo pačiu vandentiekiu ar kanalizacija, kurie buvo pritaikyti didesniam skaičiui gyventojų. Kai sumažėja žmonių, išlaikyti didesnę infrastruktūrą likusiems gyventojams kainuoja daugiau.

„Jeigu esamam gyventojų skaičiui statytume miestą tuščiame lauke, jis būtų mažesnis, o dabar miestai lieka tokie, kokie buvę. Vilnius dar daugmaž išlaiko tą patį gyventojų skaičių, bet kiti miestai jau jį yra praradę“, – teigė A. Gordevičius.

Neteksim 20 % gyventojų?

Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kaip atrodo demografiniai ir migraciniai srautai skirtinguose Europos regionuose ir miestuose. Jį pristatė Geografinės informacinės sistemos (GIS) kartografijos koordinatorė iš Šiaurės erdvės plėtros centro (NORDREGIO) Johanna Roto.

J. Roto pristatė projekto „Demografinių ir migracijos srautų poveikis Europos regionams ir miestams“ (DEMIFER) prognozes, kaip keisis Europos veidas iki 2050 metų. O prognozės neatrodo optimistiškai, bent jau Lietuvai.

Šiuo metu ketvirtadalyje programoje ESPON dalyvaujančių šalių stebimas populiacijos mažėjimas. Daugiausia tai lemia populiacijos senėjimas, darbingų žmonių mažėjimas ir auganti migracija.

Spėjama, kad per 45 m. Europos gyventojų skaičius sumažės maždaug 40 milijonų. Tik ketvirtadalyje regionų gyventojų skaičius išaugs 30 %. O trečdalis regionų susidurs su akivaizdžiu gyventojų sumažėjimu. Spėjama, kad iki 2050 m. jų čia sumažės iki 20 %.

Gyventojų skaičius turėtų augti Skandinavijos šalyse, Pietų Europoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau Lietuva, Latvija ir Estija, kaip prognozuojama, bus tarp daugiausia gyventojų praradusių šalių. Kad taip neatsitiktų, siūloma didžiausią dėmesį skirti gimstamumui didinti, mirtingumui mažinti ir migracijai pažaboti.

Sumažinti neigiamus emigracijos padarinius esą galėtų padėti ir imigracija. Bet tam svarbu, kad nauji atvykėliai galėtų sėkmingai integruotis šalyse: išmoktų kalbą, įgytų reikalingų įgūdžių. Taip pat reikėtų padidinti mobilumą tarp skirtingų Europos regionų, rasti, kaip pagerinti gyvenimo sąlygas vargingesniuose rajonuose, padarius juos patrauklesnius.

Švedijoje savivaldybių yra mažai

Tačiau profesorius Matsas Johanssonas iš Švedijos Karališkojo technologijos instituto Miesto ir regioninių tyrimų skyriaus nemano, kad kai kuriose Europos šalyse drastiškai sumažės gyventojų. Jis prognozavo, kad žmonių skaičius vėl gali padidėti dėl imigracijos iš ne Europos šalių, pavyzdžiui, Kinijos.

Savo pranešime apie reguliaraus važinėjimo į darbą ryšių ir regioninę plėtrą Švedijoje, parengtame remiantis ESPON projektu „Town“, profesorius M. Johanssonas palygino Švedijos ir kitų šalių regioninę plėtrą. Ypatingą dėmesį mokslininkas skyrė mažiems ir vidutinio dydžio miestams, kurių gyventojų skaičius svyruoja nuo 5 iki 50 tūkstančių.

Švedija iš kitų Europos Sąjungos šalių išsiskiria savivaldos teritorijų dydžiu. Palyginkite: gana didelėje Švedijos teritorijoje yra tik 290 savivaldybių, o Lietuvoje jų – net 518! Tiesa, tą skirtumą turbūt lemia tai, kad Švedija, nepaisant užimamos milžiniškos teritorijos, yra labai retai apgyvendinta šalis. Dalis savivaldybių neturi nė 50 tūkst. gyventojų.

Daugiausia šalies gyventojų gyvena apatinėje šalies dalyje – į pietus nuo šalies sostinės Stokholmo. Dėl to stebima skirtinga atskirų Švedijos regionų plėtra. Į didelius regionų miestus kasdien dirbti važinėja mažesnių aplinkinių miestelių gyventojai. Kituose regionuose dėl didelių atstumų ir mažai apgyvendintų teritorijų žmonės gyvena labiau izoliuotai ir beveik nevažinėja dirbti į kitas savivaldybės gyvenvietes ar miestus.

Pigi elektra, bet trūksta interneto

Su nemaža atskirtimi tarp skirtingų regionų susiduria ir islandai. Hjalti Johannessonas iš Akureirio universiteto papasakojo, su kokiomis problemomis tenka kovoti retai apgyvendintų Islandijos regionų gyventojams. Jo pranešimas vadinosi „Visuomeninės svarbos paslaugos Šiaurės regione“.

Pranešimas buvo parengtas remiantis SeGI tyrimu „Visuomeninės svarbos paslaugų, susijusių su teritorijų ryšiais ir plėtra, rodikliai ir perspektyvos (2010–2013)“, kurį atliko Karališkasis technologijos institutas Švedijoje, Vienos universitetas Austrijoje, Federalinis statybų, miesto reikalų ir teritorinio planavimo tyrimų institutas Vokietijoje bei Lisabonos universiteto Geografinių studijų centras Portugalijoje.

Islandai nesiskundžia elektros kainomis (jos – vienos mažiausių Europoje), vandens tiekimu. Jų šalyje puikiai užtikrintos medicinos ir socialinės paslaugos, netrūksta kultūros renginių. Tačiau kai kuriuose rečiau apgyvendintuose Islandijos regionuose kelių kokybė yra itin prasta, o interneto ryšys dėl mažo gyventojų skaičiaus užtikrintas nepakankamai, nors kitų paslaugų, taip pat ir medicinos, pasiekiamumas yra gana geras.

Konferencijos dalyviai pastebėjo, kad su panašiomis problemomis, kaip ir islandai, susiduria ir kai kurių mažesnių Lietuvos regionų gyventojai.

Sostinėse gyventojų nemažėja

Pranešimus tarsi vainikavo UAB „BGI Consulting“ Viešosios politikos skyriaus vadovas Jonas Jatkauskas, pristatęs teritorinę stebėseną Baltijos jūros regione su ekonominės krizės poveikio atskiroms teritorijoms įžvalgomis.

Jos buvo parengtos atlikus specifinę Baltijos šalių stebėsenos sistemą, kuri generuoja informaciją apie bendrą teritorijų dinamiką ir tendencijas. Šioje sistemoje didžiausias dėmesys kreipiamas į strategiškai svarbiausius Baltijos šalių regionui klausimus. Tai leidžia pamatyti aiškesnį teritorinių ryšių vaizdą ir suteikia valdžios atstovams galimybę nustatyti svarbiausias teritorinio planavimo kryptis, prioritetus ir tinkamai įvertinti būsimus sprendimus.

Kaip rodo analizė, labiausiai ekonominė krizė paveikė Baltijos šalis ir kai kurias Vokietijos teritorijas, tačiau Lenkijoje, nepaisant krizės, pastebėtas netgi nemažas BVP augimas.

Baltijos šalyse krizės poveikis pasireiškė skirtingai, atsižvelgiant į regionus. Dėl krizės labiausiai nedarbas išaugo silpnesniuose regionuose, kaimuose. Iš šių teritorijų daugiausia žmonių emigravo į kitas šalis. O sostinių gyventojų skaičius nemažėja, nes čia gyventi atsikelia vis daugiau žmonių iš mažesnių miestų.

Ar į šias skirtingų šalių specialistų įžvalgas atsižvelgs vietos politikai, mokslininkai ir teritorijų planuotojai, parodys laikas, kaip ir tai, ar išsipildys blogiausios prognozės Lietuvai – drastiškas gyventojų skaičiaus mažėjimas.

 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų