Finansų ministerija planuoja rudenį pateikti naują NT apmokestinimo koncepciją

2021 m. gegužės 24 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Finansų ministerija rugsėjį planuoja pateikti naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio koncepciją.

„Dabartinis mokestis yra labiau panašus į turto mokestį, nes jis yra apskaičiuojamas ne konkrečiam NT vienetui, o vienetų sumai ir apmokestinama NT verčių suma. Jis yra daugiau panašus į visuotinio turto arba gerovės mokestį, tik jis irgi yra iškraipytas, nes pasirinkta tik viena turto rūšis. Kalbant apie tradicinį NT mokestį, vis dėlto yra apmokestinamas konkretus kiekvienas NT objektas“, – kalbėdama LRT radijuje sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Jos teigimu, NT mokestis yra gana tradicinis ir veikia daugelyje valstybių, todėl „dviračio išradinėti nereikėtų.“

„Reikia pasižiūrėti, koks kitose valstybėse galiojantis mokestis veiktų Lietuvoje. Latvijoje apmokestinamas visas NT labai maža verte, kitose valstybėse yra tam tikra lengvata vienam gyvenamajam būstui. Darbo grupė tuo ir užsiims, išklausys nuomonių, ekspertų ir, peržiūrėję kitų šalių mokestinę praktiką, pasiūlysime geriausią, objektyviausią ir teisingiausią variantą“, – sakė finansų viceministrė.

„Esame suplanavę koncepciją pateikti rugsėjo mėnesį, o po diskusijų pateiktume ir projektą“, – sakė R. Bilkštytė.

Tuo metu turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad pernai, kai į ekonomiką buvo liejami dideli pinigai, suaktyvėjo infliacijos lūkesčiai ir žmonės ėmė galvoti, kaip pasielgti su santaupomis.

„Kaip žinoma, lietuviai yra labai konservatyvūs ir investavimo kryptis renkasi tokias, kurias būtų galima pačiupinėti, nes finansiniame turte didžiąja dalimi vyrauja indėliai, į kitas finansines turto klases investuojama neženkliai. Kalbant apie NT, tai yra pirmas mūsų gyventojų prioritetas investicijoms, nes netgi 78 proc. populiacijos turi nuosavą būstą ir nuosavybės momentas, kalbant apie NT, mūsų gyventojams yra ypatingai svarbus“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, logiška, kad tokiomis aplinkybėmis yra suaktyvėjęs investavimas į NT, bet tai daro nedidelė dalis žmonių.

„Lietuvos banko duomenimis, nemaža dalis sandorių atliekama iš santaupų ir tą gali sau leisti nedidelis procentas Lietuvos populiacijos, tad reikėtų kalbėti ne apie NT rinkos burbulą, o tiesiog investicijų į NT rinką suaktyvėjimą. Tai nėra NT rinkos burbulas dėl to, kad nėra perkamas pirmas būstas ir būstas su paskola, dėl ko kiltų nerimo dėl tam tikrų finansinių galimybių vykdyti ilgalaikius NT paskolos įsipareigojimus. Didelės problemos nereikėtų įžvelgti, nes viso šito aktyvumo trukmė yra pakankamai neilga, ir kai popandemniai svyravimai normalizuosis, tai galbūt nusistovės ir NT rinka“, – sakė ekonomistė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sakė, kad tikėtina, jog ženklesnis apmokestinimas paveiktų dalies žmonių sprendimą dėl NT įsigijimo.

„Efektas, tikėtina, būtų, nes žmonės priima sprendimus investuoti į NT arba įsigyti būstą įvertindami savo finansines galimybes ir NT mokestis, jeigu jis atsirastų ir taptų tam tikra ženklia kasmetine mokestine papildoma našta žmonėms, tai žmonės turbūt svarstytų apie vienokį ar kitokį pasirinkimą. Galbūt kažkam būstas taptų neįperkamas, kas turbūt būtų didžioji šio mokesčio žala, nes dabar mes matome būsto sukūrimo kylančius kaštus“, – sakė M. Statulevičius.

Jo teigimu, turėtų būti numatytas aiškus tokio mokesčio tikslas, jei tai būtų infrastruktūros mokestis, jis galėtų keliauti į savivaldybės biudžetą.

„Mūsų pasiūlymas, kuris dar 2011 buvo teiktas tuometinei Vyriausybei – nustatykime platesnę bazę mokančiųjų, įtraukime ir viešąjį sektorių, ir valstybės, ir savivaldybių įmones, visus, kurie naudojasi savivaldybės infrastruktūra, nes mokestis skirtas jos aptarnavimui ir kad jie taptų šio mokesčio mokėtojais. Tuomet mokestis būtų neskausmingas, būtų nedidelis ir įkandamas visiems potencialiems mokėtojams. Nustatykime socialines grupes, susitarkime, kurios nemoka mokesčių, nustatykime neapmokestinamą objektą“, – teigė M. Statulevičius.

Šiuo metu apmokestinamas brangesnis nei 150 tūkst. vertės nekilnojamasis turtas. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, NT neapmokestinamoji riba yra didesnė – 200 tūkst. eurų.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/09/soninis-09.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!