Futuristinė ateitis – stulbinantys šiandienos laimėjimai

2019 m. rugsėjo 5 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Inžinerijos, dirbtinio intelekto, 3D spausdinimo ir kitų technologijų tobulėjimas padeda išspręsti daugybę įvairiuose sektoriuose glūdinčių problemų. Tačiau svarbiausia pasirinkti tinkamą įrankį.

Neribotas 3D potencialas

3D spausdinimo technologija kasdien peržengia vis daugiau ribų, atverdama naujų galimybių. Tai – nesibaigiančio potencialo sfera. Jau beveik prieš penkmetį Dubajuje pirmą kartą pamatėme 3D spausdintuvu išspausdintą namą, kuris buvo pastatytas vos per 17 dienų, vėliau išgirdome apie mokslininkus, sugebėjusius 3D spausdintuvu sukurti biologinius audinius, kuriuos galima naudoti chirurgijos srityje įvairiems defektams pakoreguoti. Japonijos Jichi medicinos universiteto neurochirurgai atrado metodą, kaip 3D spausdintuvu iš akrilnitrilo butadieno stireno polimero pagaminti tvirtą galvos smegenų kraujagyslės aneurizmos modelį. Tai tik keli unikalūs pavyzdžiai, rodantys neribotą 3D potencialą. „Pasaulio statistika demonstruoja, kad dažniausiai 3D spausdinimas naudojamas automobilių pramonėje (apie 30 % gaminių), taip pat prototipams tobulinti (16 %), inovacijoms (11 %), siekiant padidinti efektyvumą (10 %) bei sumažinti kainas (9 %). Lietuvos mokslininkai prisideda prie šių technologijų plėtros, kurdami naujos kartos 3D spausdintuvus bei inovatyvias spausdinimo medžiagas“, – oficialiame pranešime spaudai teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.

Tame pačiame spaudos pranešime Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vadovas doc. dr. Eugenijus Jurkonis paaiškina ir 3D spausdinimo technologijų esmę: „Tam, kad žmonės galėtų pasigaminti įvairius gaminius, jie naudoja tam tikras gamybos technologijas. Tradicinėms priskiriamos tokios: tekinimas, frezavimas, pjaustymas, drožinėjimas ir kitos. 3D spausdinimas yra inovatyvus daiktų gamybos būdas, suteikiantis galimybę kompiuterinį modelį paversti realiu daiktu. Jis dar vadinamas adityvia (pridėtine) gamyba, nes, kitaip nei taikant tradicines gamybos technologijas, formuojant daiktus šiuo būdu, medžiaga sluoksnis po sluoksnio pridedama, o ne šalinama nereikalinga. Tad vienas iš 3D spausdinimo pranašumų – gaminant daiktus šiuo būdu medžiagos sunaudojama tik tiek, kiek reikia produktui. Kitas milžiniškas adityvios gamybos pliusas – ją taikant galima pagaminti sudėtingiausios geometrijos objektus.“

Futuristinis palydovinis interneto ryšys

Pastaraisiais metais vis daugiau valstybių ir modernių kompanijų pradėjo kalbėti apie globalaus palydovinio interneto sistemų kūrimą ar net jau ėmėsi jas įgyvendinti. Pavyzdžiui, bendrovė „Amazon“ nesiliauja stebinti savo projektais. Dabar ji Žemės orbitose rengiasi išdėstyti 3 236 ryšio palydovus, teiksiančius dešimtims milijonų naudotojų prieigą prie interneto tinklo. Tokias sistemas paversti tikrove jau ėmėsi JAV įmonė „OneWeb“ bei kelios Kinijoje įkurtos įmonės. Visi šie projektai turi ir panašumų, ir skirtumų. Jų esmė – šimtų, tūkstančių palydovų, esančių skirtingose orbitose ir skriejančių kelių šimtų kilometrų aukštyje, grupuotė. Kodėl? Nes taip išdėstyto palydovų spiečiaus signalas pasiekia praktiškai visus Žemės taškus.

Dirbtinis intelektas finansų, prekybos ir gamybos sektoriuose

Anot statistikos, jau 2020 m. daugiau nei 85 % įmonių savo veiklai naudos dirbtinį intelektą (DI), o šiuo metu apie 75 % išmaniųjų programėlių turi kokį nors integruotą DI elementą. DI plėtrą, pasak ekspertų, labiausiai skatina trys sektoriai: finansinių paslaugų, prekybos ir gamybos. Finansų sektoriuje DI analizuoja rizikas, padeda kurti modelius, užkertančius kelią sukčiams ar padedančius nuspėti, kaip elgsis klientas. Prekybos sektoriaus atstovai DI naudoja resursams organizuoti ir valdyti, pirkėjų patirčiai efektyvinti, kintančiai kainodarai kurti. Gamybos specialistams dirbtinis intelektas padeda nuspėti, kada įrangai prireiks techninės priežiūros, automatizuoja įvairius procesus ir valdo logistiką. Pasak „Forbes Insights“ vadovų apklausos, 81 % įmonių, kurias būtų galima priskirti DI naudojimo lyderiams, per pastaruosius metus skaičius padidėjo daugiau nei 10 %. Šioje srityje atsiliekančių bendrovių kategorijoje analogišką augimą demonstravo tik 36 % apklaustųjų.

Saulės energija ir vandenilis – energijai gauti

Vis daugiau žmonių kalba apie alternatyvius energijos gavimo ir naudojimo būdus. Vienas jų – saulės energija, kuri, tikėtina, ateityje taps pagrindiniu energijos šaltiniu. Tačiau kai kurie kūrėjai žengia dar toliau. Belgijos Liuveno universiteto inžinieriai sukūrė prietaisą, kuris sujungia saulės energiją ir ore esančią drėgmę, kad pagamintų vandenilį. Po dešimties metų tyrimų dabar tyrėjai gali su šiuo įrenginiu per vieną dieną pagaminti 250 litrų vandenilio ir teigia, kad tai yra pasaulio rekordas. Remiantis skaičiavimais, 20 tokių saulės elementų plokščių, sujungtų su vandenilį saugančiu baku, galėtų užtikrinti vienos šeimos namų ūkio metinius elektros ir šilumos poreikius už visai nedidelę kainą. Profesoriaus Johano Martenso teigimu, vandenilis galėtų tapti pigesne ir energiją tiekiančią ištisus metus alternatyva.

Automobilių pramonės progresas

Inžinerinės ir dirbtinio intelekto inovacijos mus pasiekia visur – taip pat ir automobilių pramonėje. Marco della Cava’os teigimu, nepaisant to, kad „Google“ ir „Tesla“ sulaukia bene daugiausia dėmesio „savarankiškų automobilių“ kūrimo kategorijoje, tradicinių automobilių kūrėjai taip pat atsižvelgia į naująsias technologijas. Būtent dėl to nauji modernūs automobiliai dažnai turi net tik įmantrių GPS galimybių, bet ir gausybę įvairių jutiklių. Radarais, lazeriais ir įmantriomis kameromis papildytiems automobiliams reikia mažesnės vairuotojo koncentracijos. Be to, kai kurios šiuolaikiškos mašinos jau geba prisijungti prie vadinamosios debesų sistemos.

Dar daugiau inovacijų

Futuristinės idėjos žmoniją pasiekia net ir interjere bei madoje. Pavyzdžiui, visai neseniai buvo sukurtas sieninis šviesos diodų (LED) šviestuvas, kuriam nereikia jokių laidų ir kuris net dešimt mėnesių gali veikti naudodamas baterijas. Jis taip pat yra paremtas IoT (daiktų internetas) ir naudoja „Bluetooth“ ryšį bendrauti su išmaniuoju telefonu ar net kitais prietaisais.

O Kalifornijos startuolis „In real life“ neseniai pasiūlė apsaugą nuo įkyrios televizijos reklamos – specialius akinius, pagamintus taip, kad nepraleistų ekranų skleidžiamos šviesos. Įdomu tai, kad akinių forma akartoja antiutopinį fantastinį filmą „Jie gyvi“ (angl. They Live), kuriame pagrindinis herojus atsitiktinai randa tokius akinius ir per juos pamato, kad Žemę užvaldę ateiviai kontroliuoja žmones siuntinėdami komandas per televizijos reklamas.

Justina Kaheen

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!