Golfo laukų variantų įvairovė gana nemaža

Golfo lauku gali tapti bet kokia atvira vietovė, kurioje pažymima kamuoliuko mušimo vieta ir iškasama duobutė. Kartais net nereikia žolės, kad galima būtų įsirengti tokį aikštyną. Kai kurie laukai užima ne daugiau kaip 2–3 ha, kiti – iki 10–15 ha pievos, kur reikia tiesiog nupjauti žolę, nužymėti kamuoliuko mušimo ir varymo vietas.

3, 6 ar 9 duobučių žaidimui pakanka gerokai mažesnio ploto nei, tarkime, visam 18 duobučių žaidimui. Visos apimties 18 duobučių laukui įrengti reikia 60 ir daugiau hektarų žemės. Natūralu, kad mažesnius aikštynus sukurti ne tik pigiau, bet jiems reikia ir mažiau priežiūros, mažiau energijos, vandens sąnaudų.

Nedideliuose laukuose gali būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, aplink juos gali būti įvairių pastatų. Laukų įrengimas, pritaikant vietovę, kainuoja santykinai nebrangiai ir dažniausiai tokiais atvejais nereikia didelių plotų. Tačiau, jei nusprendžiama laukus ne pritaikyti, o tikslingai įrengti, jie, be abejo, kainuoja brangiau.

Pagrindiniai techniniai golfo lauko įrengimo elementai

Prieš pradedant įrengti bet kokį golfo lauką būtina atlikti keletą esminių dalykų:

– išrinkti tinkamą vietą (sklypą). Būtina įvertinti jo tinkamumą golfo aikštynui. Svarbu nustatyti, kiek žemių reikės išvežti, kaip ir kur įrengti drenažo bei drėkinimo sistemas, kaip ir kuo apželdinti. Visi šie faktoriai (taip pat ir paties sklypo kaina) sudaro bendrą projekto kainą;

– jei reikalaujama, būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

– kiek įmanoma išnaudoti jau esamą sklypo reljefą, želdinius ir infrastruktūrą (pavyzdžiui, statinius);

– parinkti reikiamos rūšies žolę bei kitus želdinius, tinkamus vietiniam klimatui;

– pasirūpinti tinkamos kokybės žaliavinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, dirvožemiu ir vandeniu;

– visus statybos darbus, tarp jų – ir žemės darbus, drenažą bei drėkinimą, vykdyti tik laikantis atitinkamų galiojančių standartų ir reglamentų.

Golfo lauko parinkimas

Techniškai, prieš imdamiesi įrengti golfo lauką, architektas ir kiti specialistai turi patikrinti fizines jo savybes ir elementus: plotą, reljefą, dirvožemius, geologines savybes, želdinius ir visą augaliją, galimybes įrengti drenažo ir drėkinimo sistemas. Taip pat jie turi patikrinti, ar nėra kokių nors (teisinių, aplinkosaugos ir kt.) apribojimų golfo laukui įrengti, patikrinti vietinę infrastruktūrą ir identifikuoti galimus konfliktus ar saugumo klausimus.

Geriausi golfo laukai yra tie, kurie:

– yra įperkami;

– yra gerose vietose. Tai reiškia – arti didelių miestų bei infrastruktūros, lengvai pasiekiami tiek klientams, tiek darbuotojams, tiek aptarnaujančioms tarnyboms;

– yra tinkamo ir įdomaus reljefo. Tai reiškia, kad, jei prireiks daug žemės darbų arba jie išsidrieks dideliame plote, projekto sąmata gerokai padidės. Be to, reikės ir daugiau drenažo. Jei vietovė akmenuota, taip pat prireiks daugiau įrengimo sąnaudų;

– turi gerą drenažą. Sausas laukas padidina galimybę žaisti ir uždirbti daugiau;

– turi gerą vandentiekį. Idealu, jei lauke visada yra pakankamai švaraus šviežio vandens žaidimo pievelėms drėkinti, užsitęsus sausiems orams. Drėgmę palaikantys žolynai gali sumažinti vandens poreikį, bet visiškai jo neeliminuoja. Dėl to reikia turėti alternatyvių geriamojo vandens šaltinių;

– yra tinkamo klimato zonoje. Ne per sauso, ne per drėgno, ne per karšto ir ne per šalto. Žolynai, drėkinimas ir drenažas iš dalies gali kompensuoti klimato sukeliamus nepatogumus, bet jei ekstremalios klimato sąlygos sukelia rimtesnius padarinius, golfo lauko sąnaudos smarkiai išauga.

Bendrieji ribojantys veiksniai:

– statūs šlaitai ar nuokalnės. Kad tokioje vietovėje būtų galima įrengti lauką, reikės atlikti daug žemės darbų;

– visiškai lygūs paviršiai. Ant jų reikėtų atvežti nemažai žemės, kad būtų galima lengviau įrengti drenažą ir pasigaminti statybinių mišinių;

– akmenuotos vietovės ir nederlingas dirvožemis;

– tinkamo vandens trūkumas;

– saugomų augalų, gyvūnų ar paukščių buveinės bei viešieji keliai.

Idealus sklypas golfo laukui yra truputį kalvotas, su natūraliomis pievelėmis, kuriose lengva įrengti vietas kamuoliukui mušti bei takus jam varyti.

Priežiūros išlaidos

Golfo lauko įrengimas yra tik pradžia. Priežiūros išlaidos turi būti išskaidytos į atskirus biudžetus tam, kad jūsų kūrinys liktų patrauklus verslo prasme. Trumpiau tariant, kuo didesnis ir įmantresnis bus jūsų golfo laukas, tuo didesnių išlaidų reikės jo priežiūrai. Didžiojoje Britanijoje golfo laukų priežiūros kaina svyruoja nuo 1000 iki 100 000 svarų per mėnesį. Pagrindines priežiūros išlaidas sudaro:

– darbo sąnaudos – iš kur bus jūsų darbuotojai;

– mašinos ir įranga – jų reikia gerokai daugiau, nei vien tik pjauti žolei. Didžiojoje Britanijoje viso 18 duobučių golfo lauko įranga kainuoja daugiau nei 250 tūkst. svarų;

– mašinų bei įrangos priežiūra ir remontas – turėti savą vietinį mechaniką gali kainuoti gerokai pigiau, nei kviestis nepriklausomą ar siųsti įrangą kažkur remontuoti;

– drėkinimas – drėkinimo įrangos išlaidos – dar ne viskas. Kainuoja ir ji, ir jos priežiūra, ir vandens tiekimas, ir pats vanduo;

– medžiagos – golfo laukui prižiūrėti reikia gausybės įvairių medžiagų: trąšų, specialių dirvožemio paruošimo mišinių, smėlio duobutėms, drėkinimo agentų ir pesticidų;

– statiniai – personalui, mašinoms, drėkinimo įrangai bei medžiagoms saugoti reikalingi specialūs statiniai;

– energija – žolės pjovimo bei kitai įrangai bus reikalingas kuras, elektra ir t. t.;

– atliekų tvarkymas – golfo laukuose tiek juose žaidžiant žaidėjams, tiek juos tvarkant, susidaro atliekos. Joms tvarkyti ir išvežti taip pat reikia skirti lėšų.

Klubo pastatai ir kiti statiniai

Dauguma golfo klubų savininkų teikia per daug reikšmės infrastruktūriniams golfo klubo statiniams. Rūmai golfo klubuose gal ir patenkina savininko ego, bet juos brangu pastatyti ir prižiūrėti. Golfo klubai, kainavę milijonus, dažniausiai turi ekstravagantiškus klubo pastatus ir (arba) viešbučius ar kitą nekilnojamąjį turtą. Tačiau paprasto golfo klubo pastatai turi tiesiog atlikti pagalbines funkcijas. 