Happspace – modernus biuras jungiantis praeitį ir ateitį

2017 m. lapkričio 28 d.

Vytautė Kazanavičiūtė.

Kaune duris atvėręs šiuolaikiškas bendradarbystės centras „Happspace“ II žavi ne tik unikalia koncepcija, bet ir įtraukia į autentiškumą puoselėjantį pasaulį, kuriame susijungia modernumas ir tradicijos, „labai sena“ ir „labai nauja“.

Įdomi pastato koncepcija gimė ypatingame objekte. Anot „Happspace“ vadovės Astos Barišauskaitės, tai, jog pastate anksčiau buvo įsikūręs bankas visam pastatui suteikė specifinio šarmo, tačiau, žinoma, pagrindiniai kriterijai nulėmę pasirinkimo vietą ne tik unikali pastato architektūra, bet ir puiki geografinė vieta. Taip pat papildomą vertę suteikė ir tai, jog objektas turi gražų vidinį kiemelį. „Stengėmės kurti patogias vietas darbui, kėliame aukštus reikalavimus galutiniam rezultatui. Norime, kad tai nebūtų tik pastatas nuomai, stengiamas kad tai būtų vieta su „cinkeliu“, sava istorija ir emocija, dėl to yra išlaikytos senosios detales kaip fasado granitas, autentiški turėklai ar marmuro kolonos viduje. Restauruotos marmuro grindys ir kolonos, raudonų plytų elementai laiptinėje. Viziją pavyko įgyvendinti ir su kaupu, mūsų architektai ir meistraiia padirbėjo puikiai. Gavome geresni rezultatą nei vizualizacijose. Rezultatas – patogi biurų ir bendradarbystės erdvė pajėgi burti novatorišką ir energingą verslo bendruomenę“, – pasakoja A. Barišauskaitė, tačiau neslepia, kad greta daugybės džiaugsmų buvo ir rūpesčių. Visgi, tvarkant seną pastatą tai – normalu. Be to, juk ir sprendimai buvo vienetiniai, unikalūs. Iššūkiu tapo ir laikas – pastatas įrengtas per 9 mėnesius.

Svarbu paminėti, jog pastato unikalumas atsiskleidžia ne tik išorėje, bet ir viduje. Daugumą baldų, šviestuvų gaminti išskirtinai pagal užsakymą. O visas interjeras sukurtas estetiškai, stilingai, išlaikant didžiąją dalį autentiškų objekto elementų. „Aplinka nėra perkrauta nereikalingomis interjero detalėmis. Tai sukuria estetikos jausmą. Abejose pastatuose nariams yra įrengtos virtuvės bei dušai. Pasirūpinta ir kad nariai turėtų kur laikyti savo daiktus. Taip pat erdvės suskirstytos į darbo, poilsio zonas, kas žinoma, akivaizdus erdvės patogumas. Naudota geroji ir blogoji patirtis iš pirmosios lokacijos“, – įvardina projekto vadovė prisimindama ir pirmąjį „Happspace“ objektą.

Techniniai objekto rodikliai taip pat ir tradiciniai, ir inovatyvūs, kaip ir visas pastatas. Pavyzdžiai, centrinio šildymo sistema yra „apginkluota“ naujais agregatais, prijungtas išmanus valdymas. Taip pat įrengta efektyvi rekuperacinė sistema, įeigos kontrolė, vaizdo apsauga ir pan.

„Centras „Happspace“ yra vieta siūlanti daug kūrybingų sprendimų kiekvieno poreikiams patenkinti“, – sako A. Barišauskaitė ir teigia, kad bendradarbystės centrai yra ateities biurai, o ne verslo centrai. Kodėl? Nes visi nori dirbti patogiai, mėgsta keistis kontaktais, bendrauti su panašius interesus turinčiais žmonėmis. „Niekas nenori ir ateityje dar mažiau noro turės skirti laiką patalpų priežiūrai, įrengimui bei apstatymui. Tačiau visi nori turėti galimybė dirbti unikaliame ofise su gera kompanija, ir turint laisvo laiko išgerti kavos apšnekėti apie aktualijas. Taip pat kartais pasimokinti įvairių naujų įgūdžių ir tendencijų pasaulyje. Bendradarbystės centre buriasi bendruomenė, kuri dalijasi patirtimi, įgyvendina bendrus projektus ir leidžia laisvalaikį kartu“, – kalba vadovė A. Barišauskaitė.

Architekto vizija

„Pastatas pastatytas 1914 metais. Iš pradžių buvo du aukštai, po to pristatyti dar du. Norėjome jį atgaivinti ir pritaikyti šių dienų reikmėms. Siekėme sukurti neįpareigojančią ir liberalią aplinką čia dirbantiems žmonėms, kad jie galėtų laisvai jaustis tiek bendrose, tiek mažų biurų erdvėse. Sąmoningai vengėme dekoratyvumo. Interjerui būdinga funkcionali estetika. Erdvės formuojamos neapkraunant aplinkos. Vyrauja monochrominiai tonai. Norėdami suteikti daugiau jaukumo, naudojome daug natūralaus medžio. Specialiai šiam projektui sukūrėme šviestuvus, individualūs sprendimai priimti sprendžiant akustikos problemas“, – pasakoja objekto architektas Gintaras Antanas Kubilius ir teigia, kad įkvėpimo specialiai semtis nereikėjo, tiesiog reikėjo pajusti pastato dvasią. Jis sako, kad dažnai čia ateidavo pasivaikščioti ir vis pastebėdavo kažką naujo.

„Šis pastatas buvo labai apleistas. Išdaužti langai, be elektros, šildymo. Savo laiku buvęs bankas savo interjero sprendimais buvo paslėpęs daug charakteringų pastato elementų. Pradėjus tvarkyti, daug kas pasirodė esą vertinga. Atidengėme tinku uždažytas senovines raudonplytes, palikome autentiškas medines grindis, kurios kiekviename kabinete suformuoja skirtingą raštą. Ironiška, kad visą šimtmetį jos buvo slepiamos po kilimine danga. Dar vienas išskirtinis anksčiau čia įsikūrusio banko palikimas – marmurinės architektūros detalės“, – pasakoja G. A. Kubilius.

Architektas neslepia, kad renovacija sukėlė ir tam tikrų sunkumų. Pastatas – paveldo objektas, taigi, prieš atliekant bet kokį pakeitimą, tekdavo konsultuotis su specialistais, atitinkamomis institucijomis. Gauti leidimus. Pritaikant naujai funkcijai, teko nemažai patalpų funkciškai perplanuoti, vyko daug griovimo darbų. Teko keisti visas komunikacijas naujomis. Pakeistas vėdinimas, šildymas, elektra, vandentiekis, reikėjo sudėti naujus langus, nes, kaip sako architektas, pastatas buvo paliktas „miręs“.

„Esu tikrai patenkintas tuo, ką pavyko padaryti. Smagu, kad pavyko prikelti pastatą miesto centre naujam gyvenimui“, – sako G. A. Kubilius ir pripažįsta – nors dauguma sumanymų įgyvendinti, buvo ir tokių, kurių realizuoti nepavyko dėl finansavimo, sudėtingumo ar pastato konstruktyvinių charakteristikų.

Bendradarbiavimas svarbiausia

Prie objekto realizavimo prisidėjo daugybė kūrybingų ir darbščių įmonių, tokių kaip UAB „Idėjų parkas“ ir kt.

„Tokio pobūdžio objektuose turi būti glaudžiai bendradarbiaujama su visais projekto dalyviais. Turi būti glaudus ryšys tarp statytojo, projektuotojų ir statybininkų, kurie tiesiogiai vykdo darbus. Atliekant statybos darbus reikia kūrybiškai nagrinėti ir realizuoti projektinius sprendimus, neapsiribojant tik pirminiais projekto nutarimais. Atsiradus naujoms aplinkybėms, projektas turėtų būti atitinkamai koreguojamas, siekiant geriausių sprendimų“, – sako įmonės „Vikis“ direktorius Arvydas Liubinas.

„Kad ir kokie iššūkiai kilo jie buvo sprendžiami operatyviai ir profesionaliai, juk atsidarėme per 9 mėnesius“, – sako projekto vadovė ir su šypsena prisimena seifo demontavimo darbus, kurie pareikalavo ypatingų UAB „Augenta“ komandos pastangų.

Autentikos ir modernumo sąjunga

UAB „Augenta“ prie „Happspace“ bendradarbystės centro prisidėjo atlikdama generalinio rangovo pareigas. „Kartu su užsakovais norėjome objektą prikelti naujam gyvenimui“, – sako įmonės direktorius Eugenijus Masionis ir įvardina, kad renovacija turėjo paliesti visą pastatą. Pokyčių reikalavo elektros instaliacija, santechnika, vėdinimas, pastato šiltinimas, stogo keitimas, vidaus apdaila.

Darbai buvo pradėti nuo griovimo ir pastato valymo darbų – langai išimti, griautos sienos, grindys, išvežami seni buvusio banko baldai su lentynomis. „Didžiausias iššūkis buvo išgriauti tame pastate esantį seifą“, – šyptelėdamas teigia įmonės direktorius. Seifą teko griauti rankomis, nes į vidų nebuvo įmanoma įsivežti jokios sunkiasvorės technikos. Seifo sienos – storos iš specialaus betono, su keturiais sluoksniais armatūros tinko, durys iš storo metalo. Tad akivaizdu, kad toks darbas pareikalavo daug jėgų ir laiko. E. Masionis taip pat įvardina, kad pastangų pareikalavo ir sienų atstatymas, nes būta tokių vietų kur sienos išsigriovė, todėl reikėjo papildomai gaminti sijas bei kolonas, kad paremti pastato perdangas. Išgriauta daug mažų kabinetų, darytos bendros didelės erdvės.

„Pastate reikėjo nuo daugelio sienų nuvalyti tinka, atverti senovines raudonas plytas su jomis irgi nemažai užtrukome. Iššūkiu tapo ir ketvirto aukšto grindų, skirtingais aukščiais nelyginant plokštumų, montavimas, taip pat plytelių klijavimas ant… lubų. Tai buvo užsakovo sprendimas, kurį ryžtingai ir kruopščiai įgyvendinome“, – pasakoja E. Masionis.

Anot įmonės direktoriaus, „Happspace“ – ypatingas ir įdomus projektas. Visi projekto įgyvendinimo metu atlikti darbai buvo specifiniai, nes užsakovas norėjo sujungti ir tradicijas bei autentiką, ir šiuolaikiškumą, modernius sprendimus. „Darbai buvo kitokie, ne tokie, su kuriais susiduriame kasdien. Užsakovai norėjo išlaikyti seno pastato istoriją, todėl reikėjo būti sumaniems, siekiant išsaugoti autentiką, pasirinkti sritis, kurias reikia atrestauruoti, o kurias keisti“, – teigia įmonės „Augenta“ direktorius.

Pastato išorė – dalinai apšiltintos sienos, kitur paliktos senos raudonų plytų sienos dėl autentikos išlaikymo. Kiemo paradinis fasadas atrestauruotas taip, kaip jis atrodė pradžioje, tik pakeičiant fasado spalva.

Pastato dalis yra apšiltinta iš išorės, dalis ir iš vidaus. Beje, kadangi pastatas yra senas, didėlė svarba teikta jo izoliacijai ir sandarumui. Įstatyti nauji plastikiniai langai, durys ir stogas apšiltintas kruopščiai suklijuojant visus tarpus specialiomis garo juostomis. Nuspręsta įrengti visame pastate rekuperacijos ir kondicionavimo sistemą.

Kalbant apie statybos kliūtis, specialistai pamini šiukšlių išvežimą ir medžiagų pristatymą. „Kadangi pastatas yra pačioje laisvės alėjoje, konteinerių pro bromas neįsiveši. Todėl reikėjo taip planuotis laiką, kad pastoviai prikrovus konteinerį jį iškart išvežtų ir atvežtų naują. Lygiai tas pats su medžiagomis. Didelės mašinos neįvažiuodavo. Reikėjo samdyti mažas, o jeigu atvažiuodavo didelė reikėdavo iš labai toli neštis medžiagas“, – pasakoja įmonės direktorius ir džiaugiasi, kad komanda sugebėjo susidoroti su visais iškilusiais sunkumais bei iššūkiais.

Medžiagos naudotos visur jau žinomos ir plačiai naudojamos „Knauf“ izoliacinės stogo ir sienų medžiagos, „Knauf“ ir „Igis“ glaistai ir dažai, „Dufa“ fasado medžiagos. „Galėčiau pabrėžti, kad teko naudoti akustinę sienų vatą. Kadangi pastato lubos buvo aukštos, o joms nebuvo galima nieko papildomai dėti ir daryti dėl aukščio išsaugojimo, siekiant sumažinti didelį aidą ir pagerinti akustiką, diskusijų ir aiškinimųsi metu nuspręsta naudoti minėtą akustinę vatą ir ja klijuoti tiksliai išrinktas sienas“, – teigia E. Masionis. Beje, izoliacinė medžiaga buvo apdirbama stalių specialiomis dekoratyvinėmis medinėmis sienomis kurias suprojektavo architektas.

„Dar noriu pabrėžti, kad objekto savininkas ir visa jo komanda buvo nerealūs žmonės, neteko nė dienos dirbti patiriant stresą, kaip neretai nutinka tokio lygio objektuose. Viskas buvo sprendžiama greitai ir paprastai, o tai sutaupė daug laiko, kokybiškai vykdant darbus“, – sako įmonės „Augenta“ direktorius E. Masionis.

Nuotoliniu būdu valdoma šildymo sistema

UAB „Vikis“ prie bendrystės centro „Happspace“ idėjos realizavimo prisidėjo suprojektuodama ir įgyvendindama šiuolaikinę šildymo sistemą, kurią galima valdyti nuotoliniu būdu. Projektuota atsižvelgiant į išlikusias pastato detales, todėl buvo pasirinkta netradicinė vamzdynų sistema, naudojami įrenginiai, užtikrinantys ekonomišką ir patikimą šilumos tiekimą į konkrečią darbo vietą, sukuriant patogias darbo sąlygas kiekvienam darbuotojui. Taip pat buvo priimtas sprendimas prijungti pastatą prie centralizuotų miesto šilumos tinklų. Tai leido mažomis sąnaudomis įsirengti patogią ir ekonomišką šildymo sistemą, kuriai nereikia didelių eksploatacinių išlaidų, bet užtikrinamas patikimas šiluminės energijos tiekimas neteršiant aplinkos.

„Pasirinktas šilumos šaltinis leido sutaupyti vietos pastate, nes, tiekiant šilumą iš centralizuotų miesto šilumos tinklų, galima pasinaudoti didelės galios šilumos šaltiniu su mažą tūrį užimančia įranga. Šiai sistemai vartotojas neturi skirti didelių eksploatacinių išlaidų“, – atskleidžia įmonės „Vikis“ direktorius A. Liubinas ir teigia, kad, įgyvendinant šią sistemą, buvo atsižvelgta ne tik į sistemos nuolatinį ir patikimą darbą, bet ir į patogią šildymo sistemos priežiūrą, prireikus – ir į patogų sistemos dalinį atjungimą. Tam naudojami rutuliniai čiaupai, turintys specialų rankenėlių ir tarpinių paveržimą bei didinantys sistemos ilgalaikiškumą. Projektuojant šildymo sistemą, atsižvelgta į estetinį jos vaizdą. Naudota mišri sistema: dalis vamzdyno paslėpta, dalis – atvira. Atviroje vietoje buvo pasirinktas varinis vamzdynas. Balansiniai ventiliai ir uždaromoji armatūra suprojektuoti taip, kad būtų galima juos uždengti neardant unikalių sienų arba grindų paviršių. Šilumos punktas įrengtas su galimybe sistemą išplėsti ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, nepažeidžiant bendro sistemos funkcionavimo.

Beje, realizuojant projektą, iškilo daug nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui: nebuvo galima pravesti šildymo vamzdyno patogiose vietose, šildymo sistema šakojosi nevienodo ilgio atkarpomis, dalies pirmojo aukšto vamzdynų nebuvo galima paslėpti, todėl priimtas sprendimas dalį radiatorių prijungti prie šildymo sistemos variniais vamzdžiais.

Estetikos ir praktiškumo sąjunga

Kruopštaus rankų ir tikslaus mašinų darbo produkciją iš natūralaus medžio siūlanti įmonė UAB „Girios medis“ prie objekto „Happspace“ realizavimo prisidėjo įrengdama medinius sienų panelius, kurie atitinka aukštus garso izoliacijos reikalavimus. Darbai atlikti kiekvieno kabineto sieną išklijuojant akustine vata ir dengiant ją dekoratyviniu medžio masyvo paneliu. Įmonės vadovas Bronius Adomėnas įvardija, kad šis sprendimas buvo pasiūlytas architekto. Nutarta daryti dekoratyvinį elementą, tačiau taip pat integruoti praktiškumo aspektą. Estetikos ir praktikos sinergija tapo įdomiu interjero akcentu.

Įmonė „Girios medis“ prie projekto realizavimo taip pat prisidėjo pakeisdama senas, netvirtas duris naujomis – sandariomis, moderniomis, elegantiškomis durimis. Beje, kaip ir mediniai sienų paneliai, jos pasižymi puikia izoliacija. „Durų gamybos principas buvo toks pat, kaip ir medinių sienų panelių, ta

iau ypatingas skirtumas tas, jog pasirinkome naudoti natūralaus medžio rėmą“, – pasakoja B. Adomėnas ir įvardija, jog kokybiškos garso izoliacijos garantavimas „Happspace“ objekte buvo visų, prisidedančiųjų prie projekto, prioritetas.

Įdomu ir tai, jog įrengiant pastato virtuvę, nuspręsta pasirinkti medinius stalčius, o siekiant praktiškumo ir ilgaamžiškumo užtikrinimo naudotas medinio masyvo stalviršis, kuris pasižymi ilga išliekamąją verte.

„Medis yra ekologiška produkcija, jis ir po dvidešimt metų nepraranda vertės, juk ne veltui naujam gyvenimui taip dažnai prikeliame senus baldus“, – teigia įmonės vadovas akcentuodamas, kodėl ne tik šiame, bet ir kituose objektuose, toks sprendimas pastatams suteikia išskirtinumo ir kokybės elementą.

 

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!