Honkongo greitųjų traukinių stoties pirmasis gimtadienis – kritikai tyli, o stotis tapo populiariausia susitikimų vieta

2019 m. birželio 4 d.

Praėjusių metų rugsėjį atidarytą Honkongo greitųjų traukinių stotį „West Kowloon“ kasdien aplanko 80 100 keleivių. Pagrindinė geležinkelio linija daugiau nei perpus sutrumpina dviejų valandų kelionės laiką tarp Honkongo ir Kinijos miesto Guangzhou (47 minutės).

Stoties projektas prasidėjo nuo ateities vizijos už 10,75 mlrd. JAV dolerių (9,61 mlrd eurų). Investicijos į infrastruktūrą, jungiančią Honkongą su Kinijos greitųjų geležinkelių tinklu, taip pat blizgančios bangos formos statinio projektas sulaukė kritikos.

Kritikai abejojo dėl 400 000 kvadratinių metrų stoties ir „Express Rail Link“ Honkongo skyriaus išlaidų, kurios buvo 30% didesnės už numatomą biudžetą. Taip pat buvo abejojama dėl projekto poreikio. Juk, kaip atkreipia dėmesį projekto oponentai, miestas jau turi reguliarius geležinkelio ryšius su žemynine Kinija. 

Iššūkis architektūrai

Anksčiau didelių infrastruktūros projektų vystymas Honkonge sutapo su neramumų laikotarpiais žemyninėje Kinijoje. Tačiau Honkongo vyriausybė stotį laiko „patogesne tarpvalstybinio transporto priemone“ ir, svarbiausia priemone miesto ekonominėms galimybėms augti. Frank Chan, transporto ir būsto sekretorius, pavadino projektą „istoriniu“.

„Tai skatins komercinius ir kultūrinius mainus tarp Honkongo ir žemyninių miestų bei sustiprins Honkongo, kaip transporto mazgo, statusą“, – sakė F. Chanas.

Iš stoties atsiveria vaizdas į Honkongo centro panoramą. Stotis yra į šiaurę nuo Vakarų Kovlono kultūros rajono. Greitųjų geležinkelių linija sujungs Honkongą su dar 44 žemyninių vietų, įskaitant Pekiną.

15 bėgių stotį su išraiškinga, aptakia, balta stoties pastato forma sukūrė architektas Andrev Brombergas. Stoties pastate yra tokios erdvės kaip išvykimo ir atvykimo salonai, trumpųjų ir ilgųjų maršrutų susisiekimo platformos, muitinės ir imigracijos postai, taip pat milžiniška tuščia erdvė poilsiui iš kurios atsiveria miesto panorama. Stotis yra susieta su miesto metro sistema pėsčiųjų takais ir metro. Švelnia žole dengta stogo konstrukcija yra atvira visuomenei. Tai pėstiesiems sukurtas parkas, kuriame jau šiandien vyksta labai daug atvirų visuomenei renginių ir koncertų. Šalia yra populiarus Viktorijos uostas, todėl pastatas įsilieja į aplinką ir sustiprina greitaeigio traukinio dinamikos įspūdį.

Andrew Brombergas sako, kad pastatas yra arti vandens ir tai sukuria tam tikrą konkurencinės įtampos su uostu atmosferą.

Honkongo vyriausybė finansavo terminalą, tačiau jo dizainas panašus į modernias Kinijos traukinių stotis. Kinijoje stotys vertinamos kaip šalies pažangos simbolis, nors, kaip teigia architektūros ekspertas Aricas Chenas, ne visi traukinių stoties pastatai Kinijoje yra vienodai sėkmingi.

„Tie, kurie siekia nustebinti beveik visada, savo dizaine turi sparčiai didėjančią erdvę ir dinamišką judėjimą. Pavyzdžiui, mamutas Guangdžou Pietų geležinkelio stotyje yra tris kartus didesnis už Londono „King Cross” stotyje stovintį analogą“, – sakė Chen, kuris iki šiol buvo pagrindinis architektūros ir dizaino kuratorius Honkongo muziejuje M +.

Honkongo greitųjų traukinių stoties vienas iš ryškiausių bruožų yra išlenkta centrinė pastato ašis, dėl tokios formos pastatas tiesiog užpildomas natūralia šviesa. Pastatas pasižymi švaria, šiuolaikine elipsine geometrija, pritaikyta numatytam keleivių srautui.

Technologinė pažanga

Kinija pradėjo tiesti didelės spartos geležinkelius 2008 metais. Vos per dešimtmetį buvo įrengta 15 500 mylių (24 944,83 kilometrų ) takų, todėl ji yra plačiausias pasaulyje greitųjų geležinkelių tinklas.

Šimtai naujai pastatytų ar atnaujintų stočių buvo atidarytos greitųjų geležinkelių linijoms. Stoties projektai dažnai bando „išreikšti technologijų jaudulį ar kelionės greitį“, – sako  A. Chenas ir priduria, kad šiuolaikinės greitųjų geležinkelių stotys yra unikalus pastato tipas, kurio erdvėse turi būti atsižvelgiama į pažangius technologijų ir būsimus elektros energijos poreikius. Pastatas turi būti pritaikytas autobusams, požeminėms metro ir gatvių transporto priemonėms.

„Traukiniai visada buvo svarbūs Kinijoje. Žmonės fiziškai ir psichologiškai jais remiasi. O traukinių stotis yra pagrindinė sparčiai besivystančių miestų jungtis“, – pridūrė A. Chenas.

Projekto autorių vizualizacijos

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!