Įkvėpimo dirbtuvės: kaip pakeisti miesto veidą?


Pristatytos studentų idėjos

„Išmaniojo miesto“ konkurso dalyviai įrodė, kad jaunoji karta trokšta įgyvendinti sumanymus, padėsiančius Lietuvos miestams tapti patrauklesniems savo infrastruktūriniais bei architektūriniais sprendimais. Ambicingi studentai, padedami projekto rėmėjų, partnerių, kūrė geresnę aplinką Lietuvos rajonų savivaldybėms.

Kūrybinių dirbtuvių metu Vilniaus dailės akademijos, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, KTU Menų kambario, VDA Kauno fakulteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai pristatė pirminius savo projektų siūlymus, skirtus Akmenės, Jonavos, Ukmergės ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijoms modernizuoti.

Netikėtos ir drąsios idėjos, aptartos studentų, savivaldybių ir verslo profesionalų susitikimo metu, virs realybe artimiausiais metais. Prieš dvejus metus pradėtas tęstinis projektas sulaukė didžiulio palaikymo iš savivaldybių – geriausi projektai bus įgyvendinti, studentai juos kuria pagal iš anksto pateiktus realius biudžetus. Konkurso „Išmanusis miestas III“ finalas įvyks 2017 m. birželio pradžioje, kai bus išrinkti du geriausi projektai, įgyvendinantys optimaliausias pastato ir teritorijos sprendimų koncepcijas.

Paprastai, bet ne prastai

Lietuvos sostinėje dirbti susirinkusias projekto komandas pasitiko iniciatyvos organizatoriai „Structum projektai“. Pasak administracijos vadovės Aurelijos Ruželienės, „Išmaniojo miesto“ dalyviai susirinko įgyvendinti vieną svarbiausių projekto uždavinių – susiburti drauge tam, kad projekto rėmėjai – kvalifikuoti specialistai – galėtų padėti konkurse dalyvaujančioms studentų komandoms pasiekti projektuose geriausių rezultatų.

Organizatoriai kūrybinėmis dirbtuvėmis siekia, kad Lietuvos verslo sektoriaus atstovai bendradarbiautų su jaunais, talentingais žmonėmis, o talentingas jaunimas keistų savo šalį, kurioje gera būtų gyventi ir dirbti.

Pagrindinis projekto „Išmanus miestas III“ partneris – UAB „Fima“. Iniciatyvoje įmonė dalyvauja jau trečius metus. Bendrovės plėtros direktorius Vytautas Zinkevičius įsitikinęs, kad būtina įsikūnyti į užsakovą, t. y. pastato naudotoją, o sukurtas projektas turi būti patogus, naudingas, efektyvus. „Tikslas yra ne statytis inžinerinį paminklą sau, o statyti ir kurti taip, kad pastatu būtų galima efektyviai naudotis. Darykite paprastai, bet ne prastai“, – linkėjo pagrindinis projekto partneris.

Keičia Lietuvą

Kad dideliems darbams reikia bendraminčių, įsitikinęs ir Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas prof. Marius Pranas Šaliamoras. Sostinėje vykusio susitikimo metu jis paskatino konkurso dalyvius aktyviai įsilieti į projektų kūrimą ir pabrėžė, kad tik bendras darbas tiek esamiems, tiek būsimiems architektams gali padėti efektyviai bendradarbiauti ir kurti tokią Lietuvą, kokioje patys nori gyventi. „Architektai mėgsta dirbti vieni, kad jiems niekas netrukdytų. Bet darbo efektyvumas priklauso nuo bendradarbiavimo“, – kalbėjo prof. M. P. Šaliamoras.

Kūrybinių dirbtuvių, vykusių Kauno technologijos universitete, dalyvius pristatė ir pasveikino Statybos ir architektūros fakulteto dekanas dr. Andrius Jurelionis, raginęs nebijoti daryti daugiau, negu reikalaujama universitete – drąsiai kurti projektuojamų rajonų ateitį ir nepamiršti miestų identiteto. „Šis renginys padės ne tik pabendrauti su žmonėmis, su kuriais reiks susidurti vėliau, kopiant laiptais savo karjeroje, bet ir išsiugdyti svarbų įprotį – mokytis visą gyvenimą“, – sakė Statybos ir architektūros fakulteto dekanas, linkėdamas tikėti savimi, kūrybiškumo ir kurti gražius Lietuvos miestų veidus.

Urbanizacijos plėtra

Jau trečius metus į vieną galingą jėgą verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus atstovus vienijantis projektas „Išmanusis miestas“ skatina visuomenę atsakingai žiūrėti į ekonominių išteklių naudojimą, energinio efektyvumo didinimą, populiarina darniosios plėtros ir išmaniojo miesto idėjas.

Urbanistė Justina Muliuolytė paragino projekto dalyvius mąstyti globaliai. „Privalome nepamiršti mūsų planetos – viską turime daryti efektyviai, kompaktiškai, mūsų miestai turi būti ne tik darnūs, bet ir patogūs gyventi. Jau prieš dešimt metų žmonių, gyvenančių miestuose, skaičius tapo didesnis, nei gyvenančių provincijoje ir kaime. Miestiečių skaičius vis auga – planuojama, kad 2050 m. 70 % Žemės gyventojų kursis 3 % planetos ploto, t. y. urbanizuotose struktūrose: didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose. Tai mūsų, architektų ir urbanistų, darbo erdvės. Miestus turime kurti taip, kad žmonėms būtų patogu juose gyventi“, – sakė specialistė.

Kūrybinių dirbtuvių tikslas – suteikti galimybę projekte dalyvaujančioms savivaldybėms, projekto partneriams ir, žinoma, studentų komandoms, jų dėstytojams pabendrauti, išdėstyti lūkesčius ir patarimus. Renginys tik patvirtino, kad Lietuvoje esama daug išsilavinusių ir kūrybingų jaunų žmonių, o tai – puikus pagrindas inovacijų plėtrai bei inovatyviems verslams augti.

Konkurso partneriai dalyviams linki įkvėpimo, veržlumo ir kūrybingumo bei laukia gerų rezultatų.

 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

Namai lego principais

Kas sieja prieš 6000 metų nutiestą medinį sweeto taką netoli somerseto Didžiojoje britanijoje, 19 a. Pradžioje darbininkams skirtas mobiliąsias kavinukes…

Has photos

Fasadai, kuriems nėra blogo oro

Vėdinamieji ir jiems giminingi bioklimatiniai fasadai šiuo metu laikomi vienais iš geriausių sprendimų siekiant palaikyti optimalią vidaus temperatūrą ir garso…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų