Tačiau įmonių grupės „YIT Kausta“, mininčios savo gyvavimo 50-metį, vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad sukaktys skatina dar labiau susitelkti ir kurti tokius projektus, kurie sukurtų ilgalaikę vertę visuomenei. Sustoti neleidžia ir kintantys visuomenės poreikiai, elgsenos pokyčiai bei technologinės naujovės.
Būti žingsniu priekyje reikia ir drąsos
Drąsos priimti iššūkius statybų srityje reikia kasdien. Su jais susiduria ir „YIT Kausta“, kai reikia užsispirti ir įgyvendinti projektus tokiose sudėtingose vietose, dėl kurių kiti dar svarsto, ar, užuot stačius vieną namą, vykdyti miestui ir visuomenei daug didesnę vertę kuriančius, tačiau daugiau investicijų reikalingus didelių sklypų plėtros projektus.
Vienas iš tokių „YIT Kausta“ vykdomų darbų – urbanistinis projektas sostinės Viršuliškių mikrorajone, kuriuo siekiama mažinti srautus miesto centre, sukuriant darbo vietas už jo. Prieš porą metų čia iškilo ir vienas aukščiausių Vilniaus pastatų – pirmasis Baltijos šalyse A klasės energinio efektyvumo biurų pastatas „Grand Office“. Šiandien šalia jo statomi dar du 10 aukštų pastatai – verslo namai „Duetto“ ir jaukus gyvenamųjų namų kvartalas „Solo City“.
Atsakingos statybos ant upės kranto
Su šūkiu: „O kas kitas, jei ne mes?“ „YIT Kausta“ pradėjo ir Piliamiesčio projektą. Tai pirmasis būsto projektas ant Neries upės kranto Kaune. Jam buvo ruoštasi net trejus metus. Reikėjo begalės tyrimų, leidimų, inovacinių sprendimų ir papildomų investicijų jį tobulinant ir užtikrinant saugumą. Šiandien sklype Brastos gatvėje jau nutiesti inžineriniai tinklai, įrengti įvažiavimo į kvartalą keliai, baigiama įrengti daugiafunkcė damba, sauganti teritoriją nuo upės potvynių ir virsianti poilsio zona, iš kurios kauniečiai galės grožėtis atsiveriančia senamiesčio ir Kauno pilies panorama, prisėsti atsipūsti upės pakrantėje.
Šiuo metu teritorijoje kyla trys gyvenamieji namai. Iš viso Piliamiestyje ketinama pastatyti 11 namų bei daugiafunkcį centrą su gyvenamosiomis ir biurų patalpomis. Skaičiuojama, kad naujai kuriamoje teritorijoje šalia upės jaukiai įsikurs per 1 000 gyventojų. „Siekiame sukurti projektą, kuris duotų vertę Kauno miestui. Norime sutvarkyti apleistą, tačiau vieną gražiausių ir geriausiai gyventi tinkamų teritorijų Kaune. Tikimės, kad Piliamiestis paskatins ir šalia esančių teritorijų plėtrą“, – sako K. Vanagas.
Efektyvaus darbo rezultatas – atkurta bažnyčia
Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – tai vienas iš Kauno pasididžiavimų, matomas iš beveik bet kurios miesto vietos. Ji turi ypatingą istoriją. Prieš daugiau nei 80 metų pradėta statyti bažnyčia taip ir nebuvo panaudota pagal paskirtį – 1952-aisiais ją užgrobė į Lietuvą įsiveržusi sovietų valdžia. 50-iai metų bažnyčia virto radijo gamykla.
Atgavus Nepriklausomybę, „YIT Kausta“ tuomečiai vadovai priėmė iššūkį grąžinti fabrikui bažnyčios išvaizdą ir pasirūpinti gera pastato akustika. Iš Vokietijos buvo gabenamos specialios medžiagos, o, pasitelkus garsų akustikos ekspertą ir patyrusį statybinių medžiagų ir sistemų gamintoją, buvo imtasi „švarinti“ bažnyčios akustiką. Tokį rezultatą pavyko pasiekti darniu architektų, restauratorių ir „Knauf“ medžiagų tiekėjų bei technikų darbu.
Tuomet už pastato rekonstrukcijos darbus „YIT Kausta“ atsisakė pelno. Pasak K. Vanago, tai buvo bendrovės dovana miestui, kuriame ji pradėjo savo istoriją: „Tai vienas įdomiausių rekonstrukcijos projektų bendrovės istorijoje. Džiaugiamės galėję prie jo prisidėti.“
Ranka rankon su statybine įmone iki šių dienų
2013 m. duris atvėrė Vilniaus universiteto bibliotekos Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Tai pirmasis „Saulėtekio slėnio“ statinys, apie kurį vėliau iškils kiti mokslo ir verslo paskirties pastatai.
VU bendradarbiaujant su „YIT Kausta“ buvo sukurtas vienas gražiausių šių dienų Lietuvos mokslo pastatų. Pušyno pašonėje įsikūrusiame architekto Rolando Paleko sukurtame keramikos, stiklo ir betono mokslo ir švietimo centre šiandien mokosi ir įkvėpimą randa būsimieji Lietuvos bei užsienio specialistai, atradėjai, kūrėjai.
Idėjų sodai
Būtent taip galima tituluoti 50-metį švenčiančią įmonę „YIT Kausta“. Ji ir auganti, ir auginanti. Tą patį galima pasakyti ir apie jos darbuotojus, apie nuolat augantį bei auginamą potencialą. Šiandien ne tik sąmoningi studentai atidžiai renkasi ir lygina būsimus darbdavius, bet ir įmonės, investuojančios į savo darbuotojus. „YIT Kausta“ per metus priima net apie 30 ir pasilieka saujelę pačių geriausiųjų.
Apie 400 žmonių įdarbinusi „YIT Kausta“ kasmet atlieka darbuotojų pasitenkinimo tyrimą. Išsiaiškinta, kad darbuotojų lojalumas priklauso nuo trijų dalykų, tad jiems skiriamas ypatingas dėmesys: nuo tarpusavio santykių, nuo finansinio stabilumo bei saugių, patogių darbo sąlygų. Įmonė augina darbuotojus į juos investuodama – suteikdama žinių, padėdama kilti karjeros laiptais.
Ateities svajonės gimsta šiandien
„Vienas įdomiausių mūsų profesijos dalykų – kad šiandien galime ne tik mąstyti apie tai, kaip atrodys ateities miestai, bet ir prisidėti prie jų kūrimo. Svarstome, ko reikės ateities miestiečiams, kaip keisis jų poreikiai, ko reikės atsisakyti“, – pasakoja K. Vanagas.
Anot jo, dabartiniams gyventojams reikia būsto, pastato ir vietos, kuri atitiktų jų gyvenimo stilių, pradedant prekybos vietomis, baigiant parkais ir poilsio zonomis. Pavargę nuo transporto spūsčių ir užsitęsusių kelionių į darbą priemiesčio gyventojai noriau keliasi arčiau miesto centro, pageidauja keliauti į darbą dviračiais, nori pasivaikščioti po parkus bei žaliąsias zonas. Svarbus ir privatumas – ieškoma būsto su uždaru kiemu ar privačiomis lauko terasomis, kur saugiai žaistų vaikai. Ne mažiau svarbus yra ir pastatų energinio naudingumo klausimas. Energiškai efektyvūs pasyvieji namai yra visų mūsų ateitis. Turime išmokti taupyti ir racionaliai naudoti gamtos išteklius bei energiją, todėl jau ruošiamės A ir A+ energinio naudingumo klasės būsto statybai.
Statant ateities miestus, teks labiau išlaisvinti kūrybiškumą ir planuoti miestus, kuriuose būtų patogu gyventi didelėms bendruomenėms.
