Infrastruktūros plėtra – tikslingas valdymas ir perspektyvos

2018 m. balandžio 23 d.

Irena Dirgėlienė

Gyventojų tankis infrastruktūrine prasme yra ekonomiškai naudingas tik tada, kai vieno hektaro plote gyvena apie 30 žmonių. Kai vieno hektaro plote gyvena mažiau ar daugiau asmenų, susiduriama su nuostolinga infrastruktūros plėtra. Sisteminga infrastruktūros plėtra gali padėti išspręsti nemažai problemų.

Savivaldybės raginamos keisti bendruosius planus

Lietuvoje yra labai daug perteklinės infrastruktūros: kiekvienam mūsų šalies gyventojui vidutiniškai tenka apie 1000 m2 sukurto ploto. Europos Sąjungos vidurkis gerokai mažesnis – apie 350 m2 vienam gyventojui. Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, Lietuvos savivaldybės, vykdydamos tiek gyvenamųjų pastatų, tiek pramoninių teritorijų plėtrą, turėtų labai atidžiai įvertinti infrastruktūros poreikį ir jos plėtros išlaidas. Lietuvos miestuose (išskyrus didmiesčius) yra nemažai inžinerinės infrastruktūros, kuri nėra tinkamai išnaudojama, todėl savivaldybės raginamos keisti bendruosius planus, numatydamos kurti kuo mažiau naujos infrastruktūros ir kuo efektyviau išnaudoti esamą potencialą.

Skaičiuojama, kad vieno hektaro plote turėtų gyventi 30 gyventojų. Toks žmonių tankis infrastruktūrine prasme – ekonomiškai naudingas, tačiau mūsų šalyje, norint pasiekti tokį rezultatą, kai kuriuos miestus reikia tankinti, o tai padaryti galima baigus infrastruktūros ar šių teritorijų plėtrą. Ją baigus būtų išnaudota esama infrastruktūra ir patiriama mažiau išlaidų kuriant naują. Manoma, kad kuo daugiau bus išasfaltuota gatvių, nutiesta kelių ar vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, tuo brangesnis bus jų išlaikymas. Miestuose mažėjant gyventojų, auga infrastruktūros išlaikymo išlaidos, todėl tikimasi, kad savivaldybių bendrųjų planų pakeitimas bus racionalus ir padės subalansuoti infrastruktūros plėtrą.

Rengiamas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas

Neretai žiniasklaidoje pasirodo informacijos apie tai, kad ugniagesiams nepavyko išgelbėti namo, nes kelias iki gaisravietės buvo sunkiai įveikiamas ir neprivažiuojamas. Pasitaiko atvejų, kai dėl pažliugusio kelio ligonio nepasiekia ir greitosios pagalbos automobilis, ar, kilus konfliktinei situacijai, atokesnių sodybų nepasiekia policijos pareigūnai. Šias ir kitas naujakurių problemas gali išspręsti rengiamas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. Jo tikslas – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią savivaldybių infrastruktūros plėtrą, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir socialine infrastruktūra. Įstatymo projekte numatyti infrastruktūros plėtros mechanizmai nėra naujovė užsienyje – sistemas, kaip plėtoti infrastruktūrą, turi Didžioji Britanija, Prancūzija ir visos kitos išsivysčiusios šalys.

Kol naujasis įstatymas dar neparengtas, nemažai individualių namų statytojų statybos leidimą gauna pareikšdami, kad jiems infrastruktūros nereikia. Taip iškyla prie vandentiekio, nuotekų sistemų neprijungti namai, prie kurių nėra nutiesta kelių ir šaligatvių. Tokių „taupių gyventojų“ gausėja, jie iš savivaldybių ima reikalauti spręsti jų problemas – nutiesti reikiamas sistemas, asfaltuoti kelius, kurti socialinę, infrastruktūrą: statyti darželius, plėsti viešojo transporto tinklą.

Lietuvai svarbi žalioji infrastruktūra

Žalioji infrastruktūra suteikia galimybę taikyti patrauklius aplinkos, socialinių ir ekonomikos klausimų sprendimus, todėl ją būtina visapusiškai integruoti Lietuvos savivaldybėse. Tokia infrastruktūra padeda sujungti esamus natūralios gamtos plotus ir gerina ekologinę savivaldybių kokybę. Žalioji infrastruktūra gali padėti sukurti geras sąlygas žmonėms poilsiauti ir visiškai pakeisti ekologinę aplinką. Tyrimų duomenimis, tokios infrastruktūros sprendimai yra pigesni nei pilkosios infrastruktūros, o vietos ekonomikai, socialinei struktūrai ir aplinkai jie suteikia įvairios papildomos naudos. Žalioji infrastruktūra padeda išsaugoti sveikas ekosistemas, kad jos galėtų ir toliau teikti tokias vertingas paslaugas visuomenei, kaip švarus oras ir gėlas vanduo.

Investavimas į žaliąją infrastruktūrą tikslingas ekonominiu atžvilgiu: išsaugoti natūralias gamtos galias, pavyzdžiui, gebėjimą mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį, ekonominiu atžvilgiu yra daug naudingiau nei vėliau šias prarastas funkcijas keisti kur kas brangesniais žmogaus sukurtais technologiniais sprendimais.

/img/banners/VELUX_FRW_Enduser_Ad_half_web_baner_340x600_LT.JPG
Būk pirmas!