2030 m. miestuose gyvens 60 % pasaulio populiacijos. Kai tiek daug žmonių susitelkia vienoje vietoje, urbanizuotose teritorijose sunaudojama 85 % visos reikiamos energijos ir 75 % kitų planetos resursų, išmetama 75 % teršalų. Todėl išteklius reikia naudoti optimaliai ir nuolat skirti dėmesio taršos mažinimui, energijos vartojimo efektyvumui. Ten, kur žmonių daugiausia – didmiesčiuose – tam skiriamos didelės investicijos. O kas lieka mažiesiems miestams? Būtent tam, kad jie neliktų užmarštyje, prieš šešerius metus sugalvotas projektas „Išmanusis miestas“. Jį projekto sumanytoja Ignė Dutova pristatė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos organizuotoje konferencijoje „Technologinės inovacijos 2019“.
Ką daryti, kad inovacijos neaplenktų ir mažųjų miestų?
Pradėdama savo pranešimą apie ateities miestų kūrimą ir valdymą I. Dutova sakė, kad išmanusis miestas gimsta pasirinkus sisteminius optimizavimo būdus. Šiuo metu svarbiausi miestų uždaviniai: aplinkos apsauga, teršalų mažinimas, gamyklų įrenginių efektyvumo didinimas, inovatyvios technologijos.
Tačiau esminis siekis – išmanusis miestas privalo tarnauti žmogui ir gerinti jo gyvenimo kokybę. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos žmogaus gyvenimo kokybei, – tai inovacijos, darnus vystymasis, efektyvumas ir bendruomeniškumo skatinimas.
Ar kuris nors iš Lietuvos miestų gali vadintis išmaniuoju? Gal nustebėsite, tačiau išmaniųjų miestų turime net du. Jau 2015 m. Vienos technologijos universitetas į išmanių vidutinio dydžio Europos miestų sąrašą įtraukė Vilnių ir Kauną. O kaip su kitais?
„Tapti išmaniu gali kiekvienas miestas. Viskas, ko reikia, tai pakeisti žmonių mąstymą bei suvokimą ekologijos bei globalinio atšilimo klausimais“, – I. Dutova pranešime citavo Kaune viešėjusio Austrijos Graco miesto technikos universiteto profesoriaus Hanso Schnitzerio mintį.
Vadinasi, aktualu stengtis, kad bent dalis kūrybinės energijos, idėjų, inovacijų ir lėšų tektų mažiesiems Lietuvos miestams. Keičiant dalį jų infrastruktūros kartu galima pagerinti ir ekonominę, socialinę, kultūrinę infrastruktūros situaciją.
Jau sukurta daug sporto ir rekreacijos objektų, pasiūlyti sprendimai viešosioms erdvėms
Siekiant pagerinti Lietuvos regioninių miestų padėtį, kilo „Išmanaus miesto“ projekto idėja. Jo metu jauniems architektūros, statybos inžinerijos ir kitų programų studentams pasiūloma kurti patrauklaus miesto koncepcijas konkrečių miestų savivaldybėms, savo idėjomis patenkinti jų plėtros ir patrauklumo didinimo poreikius.
Projekto tikslas – identifikuoti Lietuvos savivaldybių problemines vietas, skatinti integraciją į darbo rinką ir jauno verslo plėtrą.
„Projektas vykdomas jau šešerius metus. Per juos, stebėdami savivaldybių norą keistis, tobulėti, taip pat architektų, urbanistų troškimą prisidėti prie Lietuvos ateities, šiais metais įtraukėme ir antrą – profesionalų – kategoriją“, – sakė projekto sumanytoja I. Dutova.
Profesionalūs architektai ir urbanistai, kraštovaizdžio planavimo specialistai savivaldybėms teikia jų poreikius atitinkančius projektinius pasiūlymus.
Projekte per šešerius jo vykdymo metus dalyvavo 28 savivaldybės, o šiemet prisijungė rekordinis skaičius naujų dalyvių – septynios savivaldybės.
Į projektą įsitraukia ir privatus verslas. Pasiūlymus mažiesiems miestams rengė septynių aukštųjų mokyklų studentai.
Konferencijoje „Technologinės inovacijos 2019“ I. Dutova pristatė kelis praėjusių metų nugalėtojų darbus: ledo areną Tauragėje, Draugystės kvartalą Visagine, Anykščių rajono teritorijos koncepciją „Sveikatingumo sodai“, Alytaus dainų slėnio rekreacinį projektą, Radviliškio miesto centrinės dalies viešųjų erdvių sutvarkymą, taip pat – daugiafunkcę areną Tauragėje.
„Turime rūpintis, kad mažesnių miestų savivaldybės klestėtų. Tai padaryti galime investuodami, užtikrindami kokybišką, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką, spręsdami demografines problemas, garantuodami kvalifikuotą darbo jėgos išlaikymą, gerindami miestų ir aplinkinių teritorijų gyventojų judrumo galimybes ir atnaujindami bei puoselėdami viešąsias erdves. Tam, kad realizuotume šiuos siekius, turime pasitelkti ne tik patirties turinčius profesionalus, bet ir kūrybingą jaunimą, nes ateities miestai priklauso ateities kartoms!“ – baigdama savo pranešimą akcentavo I. Dutova.
Palaikydama šviežių architektūros ir urbanistikos idėjų sklaidą regionuose prezidentė Dalia Grybauskaitė įtraukė projektą „Išmanusis miestas“ į kampaniją „Už saugią Lietuvą“. Šiemet prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išreiškė palaikymą konkurso idėjai.
Viešas šių metų projekto „Išmanusis miestas VI“ pristatymas vyks lapkričio 29 d. Lietuvos Seime.
