INOVACIJOS: PRODUKTŲ DEZINFEKAVIMO SPINTELĖS IR SAVIIZOLIACIJOS KAMBARIAI GAMTOJE

2020 m. gruodžio 22 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Ar įsivaizduojate, kad netolimoje ateityje namuose bus įprasta turėti ne tik spintas drabužiams ar daiktams susidėti, bet ir maistui, prekėms dezinfekuoti? Kokios inovacijos padės apsisaugoti nuo virusų ir gelbės gyvybes? Pandemija mokslininkus ir verslą paskatino jungtis ir kurti inovacijas, vyksta ne tik spartesnis skaitmeninimas ir verslo persiorientavimas – matoma visai nauja COVID-19 pramonės šaka, kuriai aktyviai kuria ir mokslininkai, ir inžinieriai, ir architektai.

Lietuvos startuolis „Ligence“ neseniai sukūrė dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios koronaviruso infekcijos sukelto širdies pažeidimo diagnostikos sistemos prototipą. Europos Komisijos ir Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) remiamos iniciatyvos „EIT Health“ konkurse „EIT Health InnoStars Awards 2020“ lietuvių startuoliui „Ligence“ atiteko pirmoji vieta. Dirbtinio intelekto įrankis bus skirtas širdies ultragarsiniam tyrimui automatizuoti: programinė įranga automatiškai įvertins širdies anatomines savybes, funkcijų kokybę ir parengs išsamią ataskaitą gydytojui.

SUAKTYVĖJO GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJA

Dėl pandemijos šiais metais inovacijų kūrėjai tapo aktyvesni visame pasaulyje. Lietuvos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pavasarį organizavo idėjų konkursą „Life-Saving Innovations: Stop COVID-19“, kviesdama inovatorius, technologijų kūrėjus, startuolius ir inovatyvias įmones siūlyti sprendimus iškilusiai problemai spręsti ir sulaukė net 327 paraiškų. MITA administruoja Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemones, per kurias skiriama finansinė parama veiklą pradedantiems startuoliams ar inovacijas kuriančioms brandžioms įmonėms. Konkurse dalyvavo ir gyvybės mokslų industrijos sektoriaus senbuvės, ir naujai įsteigtos įmonės. Jau įgyvendinami pirmieji paramą gavę projektai: MB „Cumulatis“ per rekordinį laiką – 3,5 mėnesio sukūrė COVID-19 paciento neinvazinės stebėsenos įrenginio prototipą ir atliko jo ikiklinikinius tyrimus.

„Akivaizdu, kad dabar labiausiai laukiama inovacija – vakcina, tačiau ne mažiau svarbūs ir kiti visuomenės sveikatą užtikrinantys išradimai. Jau kitąmet galime laukti dar didesnio proveržio gyvybės mokslų srityje. Taip pat turėtų rastis ir naujų verslo modelių, vadybinių inovacijų, prekybos, edukacinių technologijų inovacijų. Pirmoji COVID-19 banga išryškino psichologines problemas, paslaugų senjorams ir vienišiems žmonėms prieinamumą, taip pat medicinos paslaugų apribojimus. Kitąmet turėtų padaugėti inovacijų, kurios bus skirtos šiems iššūkiams spręsti“, – prognozuoja MITA vadovas Gintas Kimtys.

Inovacijas galima skirstyti į dvi grupes: skirtas kovai su pačiu virusu ir reikalingas pandemijos padariniams lengvinti. Pirmoji grupė apima vakcinų, jų komponentų, antikūnų vaistams nuo viruso kūrimą; antroji grupė – inovacijų: naujos ar patobulintos medicinos priemonės, technologijos, skirtos pacientų priežiūrai bei gydymui, ir prevenciniai sprendimai, inovacijos, palengvinančios buitį ar darbo organizavimą.

GALIMA DEZINFEKUOTI IR MAISTĄ

Rankų ir paviršių dezinfekavimas tapo kasdienybe, tačiau ne visuomet paprasta dezinfekuoti įvairius įsigytus produktus ir prekes. Šią problemą pastebėjo įmonė, kurianti inovatyvias užteršto vandens ir oro valymo technologijas „SiMa Water Technologies“. Ji kuria prietaisą, kuris galės saugiai pašalinti mikrobus nuo maisto ir įvairių namų apyvokos įrankių paviršių.

Nuotr.: „Sima Water Technologies“ produkto vizualinis modelis

 

Pasak pačių kūrėjų, tai panašu į skalbyklę ar indaplovę: vartotojas į spintą sukrauna produktus ir įjungia įrenginį. Jo viduje su specialiu siurbliu dezinfekantas sumaišomas ir paskleidžiamas ant produktų paviršiaus. Dezinfekcijos procesas trunka nuo 5 iki 15 minučių. Tada produktai išimami ir yra saugūs toliau vartoti. Šis įrenginys tinka dezinfekuoti žievę, kiautą turintiems produktams (pavyzdžiui, obuoliams, bulvėms, apelsinams, riešutams, bananams), supakuotai produkcijai (pieno produktams, sausiems pusryčiams, dantų pastai, gėrimams įvairiose pakuotėse), taip pat įrankiams, darbo drabužiams ir pagalbinėms priemonėms. Prognozuojama, kad tokias inovacijas namuose galėtume pradėti naudoti jau 2021 m. vasarą.

BAKTERIJŲ ATSPARUMĄ NUSTATYS PER 20 MINUČIŲ

Mikrobų atsparumą būtina nuolat aiškintis, siekiant skubiai reaguoti į sukeltas infekcijas. „Kai įtariama bakterinė infekcija, atsakymo reikia greitai, kad būtų galima pradėti naudoti tinkamus antibiotikus. Todėl, bendradarbiaudami su Lietuvos ir Suomijos įmonėmis, planuojame sukurti greitus ir tikslius metodus, kuriais bus galima per 20–30 minučių nustatyti bakterijų atsparumą“, – MITA cituoja Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėją prof. dr. Aureliją Žvirblienę. Anot jos, tikėtina, kad po pandemijos ne viena inovacija taps neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, o viena iš jų – būtent greitieji virusinių infekcijų nustatymo testai: „Tam nereikia jokios įrangos, rezultatas greitas ir jį galima matyti plika akimi. Todėl šių testų poreikis išliks didelis ateityje. Greitiesiems antigenų testams reikalingi specifiniai antikūnai – jų esame sukūrę ir Vilniaus universitete. Nežinome, kokių iššūkių gali atsirasti ateityje, todėl antikūnai greitam bakterijų atsparumo nustatymui imunologiniais metodais labai svarbūs.“

KOMFORTIŠKA VIENUTĖ GAMTOJE

Itin aktuali dabar saviizoliacijos sąlygų problema, nes tai atsiliepia žmonių psichologinei sveikatai. Kompanija „Bardo arca“ sėkmingai darbuojasi su unikaliu projektu – jiems pavyko sukurti išskirtinę mobilią karantinavimosi erdvę. Tai autonomiška karantinavimosi ar saviizoliacijos patalpa, skirta stabdyti ar išvengti virusinių infekcijų plitimo. Jos dizainas pritaikytas taip, kad būtų galima ne tik išlaikyti maksimalų sterilumą, bet ir sukurti kuo komfortiškesnę atmosferą, paremtą šiuolaikinėmis technologijomis psichinei sveikatai karantino laikotarpiu palaikyti. Šioje karantinavimosi erdvėje taikomi technologiniai spendimai leidžia stebėti karantinuojamųjų sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Šį projektą vykdė aštuonių skirtingų sričių ekspertų komanda.

Šiuo metu viso pasaulio inovatoriai ir dizaineriai kuria įvairius saviizoliacijos ir karantinavimosi sprendimus. Tarp jų ir minimalistinės, kubistinio stiliaus medinės dėžės, tokios kaip „Autonomous Zen Work Pod“ arba architektūros firmos „Mapa“ sukurta „Minimod“, kurias galima įrengti bet kur: savo sode ar gamtoje, perkeliant darbo vietą iš buitinės aplinkos į natūralią gamtos oazę.

Sezoninių biurų po atviru dangumi įrengimas laisvose erdvėse arba improvizuotos darbo vietos erdviuose, arti gamtos esančiuose pastatuose, pavyzdžiui, šiltnamiuose ir žiemos soduose, nesudėtingas. Parko suolai, kuriuose įrengta elektra ir „Wi-Fi“ ryšys, buvo išbandyti trijose Vokietijos savivaldybėse.

Sumaniausios įmonės jau įtraukė į savo darbotvarkę teigiamą gamtos poveikį: žaliuojantys vidiniai kiemai arba sodai ant stogo naudojami kaip erdvinė darbo zonos alternatyva. Tokie darbo lauke sprendimai taip pat padeda laikytis fizinės distancijos taisyklių.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/07/baneris_statinis_flowershop-1.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!