Inovatyvūs sprendimai padeda siekti tvarumo

2021 m. birželio 10 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Vyriausybės, savivaldos, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad, toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui išgyvenant našumo problemą, būtini reglamentavimo pokyčiai. Galima išeitis – Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas ir tvarių statybinių medžiagų naudojimas, o verslas siūlo inovatyvius sprendimus, padedančius įgyvendinti tvarumo principą ir naujuosius renovacijos reikalavimus, panaudoti atsinaujinančią energiją.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai. Remiantis jais, Lietuvos Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad nuo 2024 m. visuose statomuose visuomeniniuose pastatuose organinės, tvarios medžiagos turės sudaryti bent 50%, o viena svarbiausių pokyčio krypčių yra renovacija. Manoma, kad reguliaciniu būdu valstybė turėtų kurti didesnę tvaresnių statybinių technologijų paklausą.

UAB „Gilius ir Ko“ pristato daugiabučių namų renovacijai skirtą inovatyvų sprendimą, kuris visiškai atitinka „Žaliosios šalies transformacijos“ koncepciją.

Pagrindinė mintis: pasitelkiant šilumos siurblį oras–vanduo ištraukiamo iš vėdinimo sistemos šilto oro energija panaudojama vonių rankšluosčių džiovintuvams šildyti. Pasak šios bendrovės Šiluminės technikos inovacijų skyriaus vadovo dr. Arūno Stikliūno, šis sprendimas padeda pasiekti naujuosius renovacijos reikalavimus – panaudoti antrinę energiją, nes ji paprastai pašalinama į aplinką nenaudingai.

Tai viena greičiausiai atsiperkančių (šilumos siurblio efektyvumas viršija 6.0), santykinai nebrangių priemonių, išsprendžiančių svarbią vėdinimo problemą. Po renovacijos pastatai tampa sandarūs, todėl natūrali trauka suprastėja. Svarbu tai, kad nereikia projektuoti, nes jau numatyti sprendimai tipiniams Lietuvos daugiabučiams.

Naudojami tipiniai mazgai, todėl sistema paprastai ir greitai montuojama. Atpinga gamyba, nes naudojami komponentai, leidžiantys vieną tipinį sprendimą pritaikyti daugelyje projektų (kintamo greičio ventiliatoriai, kompresoriai ir pan.).

Pasak daugiabučių namų renovacijos administravimo paslaugas teikiančios UAB „Reneks“ vadovo, Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojo dr. Ramūno Gataučio, sovietiniai daugiabučiai namai dažnai turi bėdų dėl prastai veikiančios ventiliacijos, nes, butuose sumontavus plastikinius langus, sutrikdoma natūralios ventiliacijos sistema.

Pasekmės skaudžios – pelėsis. Nerenovuotame daugiabučiame name su per ventiliaciją šalinamu oru prarandama apie 15–20 % šilumos, sunaudojamos patalpoms šildyti. Kadangi renovuotas (apšiltintas) daugiabutis suvartoja perpus mažiau tokios šilumos, netvarkant ventiliacijos sistemos po renovacijos pašalinamas tas pats šilumos kiekis, tačiau jo procentinė dalis padvigubėja, t. y. su ventiliuojamu oru išmetama net 30–40 %.

Naujai statomuose namuose montuojamos rekuperacijos sistemos efektyviai išgaudo šilumą iš šalinamo iš pastato oro ir atgautą šilumą grąžina atgal į pastatą. Renovuojamuose daugiabučiuose tokią sistemą diegti keblu, nes juose nebuvo esminio elemento – ortakių, kuriais šviežias oras tiekiamas į patalpą ir panaudotas šalinamas iš jos. Ortakių sistemos diegimas renovuojamuose daugiabučiuose labai brangus, todėl ekonomiškai nepatrauklus.

Lietuviška inžinerinė mintis – diegti daugiabučiuose pusiau rekuperacinę sistemą: nemontuojant papildomų ortakių, o, išnaudojant tik esamas ventiliacijos šachtas, išgaudyti su šalinamu oru išmetamą šilumą ir grąžinti ją atgal į pastatą.

Sistema nėra tokia efektyvi kaip visavertė rekuperacijos sistema, tačiau su kur kas mažesnėmis investicijomis leidžia nušauti du zuikius: dėl mechaninės traukos užtikrinti patalpų ventiliavimą bei komfortą ir atgauti dalį iš pastato su ventiliuojamu oru išmetamos šilumos.

Tokia sistema sudaryta iš ventiliatoriaus, traukiančio orą iš ventiliacijos šachtų ir šilumos siurblio, kuris iš šalinamo oro atgauna šilumą ir atiduoda ją kitoms pastato energijos reikmėms tenkinti. Dažniausiai šiluma naudojama vonios radiatoriams šildyti, karštam vandeniui ruošti arba abiem kartu.

Pirmieji tokie eksperimentiniai įrenginiai diegti renovuojamuose daugiabučiuose jau prieš 5–6 metus. Paaiškėjo, kad koncepcinis sprendimas yra gyvybingas – techniškai pagrįstas, ekonomiškai patrauklus. Skirtingi įrangos tiekėjai taikė įvairių techninių išpildymų variantus, su skirtingų gamintojų įranga, skirtingu automatizavimo lygiu, skirtingomis valdymo galimybėmis.

Planuojant masinę daugiabučių namų renovacijos bangą, šios technologijos taikymas galėtų užimti jai deramą vietą. Tam reikėtų parengtų ir išbandytų tipinių sprendimų, kas leistų sumažinti investicijų poreikį, pagerinti instaliacijos kokybę, didinti automatizavimo lygį ir pateikti vartotojui draugiškus valdymo sprendimus.

Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, su statybos pramone susijusios atliekos sudaro 35 % nuo visų pasaulyje susidarančių atliekų kiekio, todėl, siekiant sumažinti tokių atliekų susidarymą, svarbu rinktis natūralias, ilgalaikes, perdirbamas medžiagas – tokias, kurias gaminant panaudojamos antrinės žaliavos.

Taikant UAB „Gilius ir Ko“ sprendimą, visos naudojamos medžiagos ne tik ilgalaikės, bet ir lengvai perdirbamos, o po 10–15 metų eksploatacijos sistemą paprasta atnaujinti su naujomis šilumos siurblių technologijomis, nekeičiant pagrindinio sprendimo.

„2050 m. norint turėti kokybiškus pastatus jau dabar reikia dirbti efektyviai, mažinant gamybą, suvartojimą ir galvojant apie tai, kad, pageidaujant tvarumo, medžiagas, panaudotas renovuojant pastatus, po kurio laiko teks utilizuoti.

Mūsų siūlomas sprendimas neabejotinai prisideda prie daugiabučių namų modernizavimo industrializacijos ir žaliosios krypties transformacijos“, – įsitikinęs dr. A. Stikliūnas.

Temos:

statyba
https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/05/šoninis_baneris_programėlė_05.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!