Garsai neblaško dėmesio
Lietuvoje įsikūrusio paslaugų centro „Western Union“ biure net ir pačiame darbo įkarštyje garsai neblaško dėmesio. Tačiau ne dėl to, kad biure nebūtų veiksmo ir darbinio šurmulio. Tiesiog jis užmaskuojamas išmaniaisiais sprendimais. Panaši atmosfera – netgi skambučių centre, kur, regis, visos operatorės vienu metu kalbasi su skambinančiais klientais, tačiau suprasti svetimų pokalbių beveik neįmanoma. Taip veikia garsų slopinimo (angl. sound masking) sistema, kuri išmaniosiomis technologijomis užmaskuoja biure sklindančius garsus netgi geriau nei garsą izoliuojančios pertvaros. Visuose „Western Union“ biuruose pasaulyje tai yra standartas, kuris šią įmonę paverčia dar patrauklesne darbo vieta.
Išsprendė dvi problemas
„Įsikūrę atviro plano erdvėse susiduriame su keliais iššūkiais. Vienas jų yra pokalbių konfidencialumas, kuris būtinas teikiant finansines paslaugas, kitas – darbuotojų produktyvumas ir komfortiškos darbo sąlygos. Pavyzdžiui, finansų skyriaus specialistams reikia susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį į savo užduotis, o įvairūs biure sklindantys garsai, pašnekesiai blaško dėmesį. Dėl to darbuotojams gali būti sunku susikaupti“, – apie priežastis, kodėl „Western Union“ diegia triukšmo slopinimo sistemas, pasakoja Laimontas Jukonis, „Western Union“ regiono biurų ir darbo vietų sprendimų vadovas.
Anot jo, apie triukšmą, blaškantį dėmesį, galvojama įrengiant visus „Western Union“ biurus ir Lietuva – ne išimtis. Šiai problemai spręsti pasitelkiami kompleksiniai sprendimai – ne tik triukšmo slopinimo sistema, bet ir akustinės lubos, pertvaros. Visa tai užtikrina komfortą ir reikiamą konfidencialumo lygį.
Garsus slopina foniniu triukšmu
„Šiai sistemai beveik nereikia dėmesio ir darbuotojams ji beveik nepastebima – garsiakalbių nesimato, o sukuriamas triukšmas primena nebent ošiančią ventiliaciją. Dauguma žmonių, dirbančių biure, nežinodami nė neįtartų, kad ši sistema veikia. Be to, ji suderinama pagal patalpas ir triukšmo slopinimo poreikį. Pavyzdžiui, skambučių centre ši sistema veikia intensyviau, nes čia triukšmas didesnis“, – pasakoja „Western Union“ atstovas.
Gali atrodyti paradoksalu, tačiau garsams slopinti patalpose naudojamas triukšmas, sklindantis iš garsiakalbių. Sukeliamas foninis triukšmas neutralizuoja pavienius garsus, balsus, pokalbius, kurie labiausiai blaško dėmesį ir gali būti konfidencialūs.
„Žmogus yra pripratęs prie foninio triukšmo – nuolatinį garsą smegenys išfiltruoja ir į jį nereaguoja – „negirdi“. Mes reaguojame tik į atskirus garsinius signalus, pavyzdžiui, žodžius. Tai galima palyginti su lapų šlamėjimu miške ar jūros ošimu. Tas gamtos triukšmas veikia netgi raminamai, nors garso lygis tikrai didelis ir iš pirmo žvilgsnio turėtų trukdyti“, – technologiją paaiškina FIMA produktų vadovas Vytautas Visminas.
Sukuria komfortiškas sąlygas
Garsų slopinimo sistemą sudaro triukšmo generatorius, garso procesorius, suderinamas pagal konkrečios patalpos charakteristikas ir garsų šaltinius, stiprintuvas ir garsiakalbių sistema. Beje, šie dažniausiai montuojami virš pakabinamųjų lubų ir jų nesimato.
Įprastai garsiakalbiai sumontuojami visoje patalpoje, kurioje siekiama sumažinti trikdančių garsų lygį. Beje, kad darbuotojai jaustųsi komfortiškai, sistemą būtina suderinti kiekvienai patalpai individualiai.
„Įdomu tai, kad žmogui triukšmas reikalingas. Visiškai tylioje patalpoje taip pat negalėtume išbūti ilgai. Tačiau pavieniai garsai – pokalbiai, klaviatūros barškėjimas, indų skambėjimas – blaško dėmesį, nes į tokius garsus reaguojame. Garsų slopinimo sistema šias problemas išsprendžia. Tad biuruose, kur tokios sistemos įrengtos, padidėja produktyvumas, darbuotojai daro mažiau klaidų“, – tikina V. Visminas.
Anot jo, įmonės pastaruoju metu daug dėmesio skiria komfortiškoms darbo sąlygoms, kad galėtų prisivilioti darbuotojų – stalo futbolas ar prašmatnus kavos aparatas tampa neatsiejama biuro dalimi. Ne mažiau svarbios ir galimybės sukurti sąlygas dirbti netrikdant pašaliniams garsams. Šios sistemos aktualios ne tik biuruose. Pavyzdžiui, nors informacija apie asmens sveikatą yra itin jautri, gydymo įstaigose dažnai neskiriama pakankamai dėmesio konfidencialumui užtikrinti. Vieni pacientai neretai gali girdėti, apie ką su įstaigos personalu kalbasi kiti.
Įdiegti triukšmo slopinimo sistemą pigiau, nei imtis standartinių architektūrinių priemonių – statyti sienas ar pertvaras.
Sukeliamas foninis triukšmas neutralizuoja pavienius garsus, balsus, pokalbius, kurie labiausiai blaško dėmesį ir gali būti konfidencialūs.
Poveikio sveikatai nėra
• Vienas dažniausiai kylančių klausimų apie garsų slopinimo sistemas yra jų poveikis žmonių sveikatai.
• Atlikę ne vieną tyrimą mokslininkai įrodė, kad sistema neturi jokio žalingo poveikio žmogaus sveikatai.
• Garsų slopinimo sistemos generuojamas foninio triukšmo lygis yra labai žemas ir siekia 40–45 dB.
• Įprastai darbo dienos metu vien dėl žmonių pokalbių, kitos darbinės veiklos ir net gatvės garsų foninis triukšmo lygis siekia 50–55 dB. Didesnį triukšmą žmonės girdi kalbėdamiesi tarpusavyje, važiuodami automobiliu.
• Lietuvos higienos normose nustatytas leistinas triukšmo lygis administracinėse patalpose, kompiuterių ir programuotojų darbo vietose yra 50 dB, dispečerinėse tarnybose – 65 dB, pramonės, statybos ir kitose gamybinėse patalpose – 85 dB.
• Garsų slopinimo sistemų veikimas pagrįstas žmogaus triukšmo suvokimo savybėmis, o ne garso lygiu.
