Iš gero projekto gimsta geras pastato „kūdikis“


Rėzeknės (Latvija) Olimpinio komplekso realizacija šiemet nominuota MIPIM apdovanojimui kaip vienas iš keturių pasaulyje geriausių sporto ir kultūros objektų. Projektą užsakė Rėzeknės miesto savivaldybė, o architektūrinę dalį projektavo Lietuvos architektų bendrovė „Forma“. Su STRUCTUM kalbėjosi jos vyriausiasis architektas Saulius Mikštas.

 

– Kuo jums įsiminė šis projektas?

– Labai daug ir labai įdomių dalykų. Pradedant tuo, kad pats Rėzeknės miestas yra nedidelis ir nuošalus. Tačiau jame, greta įspūdingos koncertų salės ir išskirtinės architektūros vaikų lavinimo centro, jau išdygo ir olimpinio sporto centras. Visa mūsų bendrovės architektų komanda – Saulius Mikštas, Andrius Bakšys, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas ir Andrius Zanevičius – prisidėjo prie šio projekto. Suprojektavome futbolo stadioną tūkstančiui žiūrovų, taip pat daugiafunkcį kompleksą iš dviejų salių – vienoje visus metus veikianti ledo čiuožykla, o kita – universalios paskirties, skirta įvairių sporto šakų renginiams. Kadangi vietovė tikrai nuošali ir iki jos ne taip jau paprasta nusigauti, šalia sporto centro pastatytas ir sporto viešbutis.

– Ar turite ir kitų objektų užsienyje?

– Taip, turime ne vieną. Toje pačioje Latvijoje suprojektavome ir realizavome plaukimo baseiną Bauskėje. Jis ypatingas tuo, kad yra aukštos energinio efektyvumo klasės – baseinams tokį energinį efektyvumą realizuoti nėra lengva.

Be šio objekto, dar yra gana dramatiška istorija apie areną Charkove, Ukrainoje. Ten 2015 m. turėjo vykti krepšinio čempionatas, bet prasidėjo revoliucija, tad buvome priversti darbus nutraukti. Kurį laiką prastovėjęs maždaug trečdalis sumontuoto konstruktyvo buvo išardytas, nes projekto užsakovai buvo priversti išvažiuoti, o kartu su jais išvažiavo ir verslo planas.

Suprojektavimo ir realizavome taip pat ir viešbutį istoriniame Rygos centre, jugendo stiliaus kvartale. Viešbutis buvo nominuotas kaip vienas iš kelių geriausių metų objektų ir pelnė keletą diplomų.

Taip pat turime suprojektavę ir įgyvendinę keletą objektų Prancūzijoje, Monake. Tai daugiausia vilos, priklausančios šio pasaulio sėkmės numylėtiems.

– Kokia, jūsų nuomone, yra Lietuvos architektų reputacija užsienyje?

– Man, kaip architektui ir piliečiui, labai svarbu, kad lietuviai eksportuoja ne vien žaliavas ir primityvią darbo jėgą, bet gali sėkmingai parduoti ir savo intelektinį produktą. Labai džiugina, kad mūsų architektūros mokykla ir supratimas leidžia pakankamai komfortiškai jaustis ir Rytuose, ir Vakaruose.

Lietuvių projektai užsienyje matomi – jie minimi žiniasklaidoje, nominuojami vardais ir prizais. Tai, manyčiau, yra geriausias lietuvių reputacijos liudijimas.

– Kaip manote, kas šiuo metu aktualu architektams Lietuvoje?

– Man atrodo, visais laikais buvo ir yra aktualu susivokti kontekste, rasti save ir savo sprendimus, kurie atitiktų, kad ir kaip tai banaliai skamba, laiko dvasią. Imkime kad ir pandemiją: iki jos buvo paklausūs vienokie sprendimai, dabar – jau šiek tiek kitokie.

Šiandien pastebiu akivaizdžią gyvenamojo būsto paklausos didėjimo tendenciją. Tam matau kelias priežastis. Pirmiausia, įprastam gyvenimui netikėtai pasikeitus ir atsiradus poreikiui ilgam užsibūti namuose, žmonės pamatė, koks svarbus pasidaro būstas, užtikrinantis ne vien tik elementariausius poreikius. Antra, žmonės turi sukaupę nemažai lėšų ir siekia jas investuoti. Dėl to išaugo nekilnojamojo turto pirkimų ir statybų banga, o kartu su ja padidėjo ir projektavimo paklausa.

– Kokie jūsų planai ir kokią matote savo ateities perspektyvą per artimiausius metus?

– Ne kartą mąsčiau apie žmogaus produktyvaus gyvenimo laiko ir architektūros kūrinių realizavimo (projektavimo ir statybos) laiko santykį. Dabar daug dirbame su kultūros paveldo objektais, ir, matyt, pradėjome įsijausti į tuos viduramžių statybų tempus, kai pastato statyba užtrukdavo ilgiau nei kelių kartų kūrėjų (architektų) gyvenimo laikas. Pirmieji 5–6 projekto metai yra savotiškas „nėštumas“, ir tik vėliau, sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, tu tą savo kūrinį pamatai gyvą. Juk projektas yra tik prielaida, kad bus gerai, o gimęs „kūdikis“ pradeda gyventi savo atskirą gyvenimą.

– Ar iš jūsų žodžių galiu daryti prielaidą, kad maždaug po penkerių metų laukiate tam tikro „kūdikio“ gimimo?

– Yra keli tokie „kūdikiai“. Tai kultūros paveldo objektai Vilniaus centre ir senamiestyje. Vienas jų turėtų gimti kaip išskirtinis viešbutis, kitas – kaip komercinis centras su biurais, restoranais ir parduotuvėmis. Bet tai – jau tema ateities pokalbiams.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų