„Išmaniojo miesto“ komisija: išmanumas „užkrečiamas“


„Kūrybinės iniciatyvos buvo, yra ir bus mąstymo, visuomenės civilizacijos pokyčių šaltinis bei variklis“, – sako vienas iš iniciatyvos „Išmanusis miestas V“ komisijos narių, architektas prof. Gintaras Čaikauskas. Šiandien su projekto komisijos nariais kalbamės apie regionų dalyvių darbus ir jau penktus metus vykstantį projektą.

Nuotr. kairėje: Architektas prof. G. Čaikauskas (Simono Bernoto nuotr.).

Atskleidė kūrėjų santykį su aplinka

Architektas prof. G. Čaikauskas prisimena, kad išmanumo tematika anksčiau daugeliui kėlė nuostabą, o kai kuriems ir šypseną.

„Greičiausiai „Structum“ kolektyvo dėka terminas „Išmanusis miestas“ tapo žinomas ir suprantamas. Palaipsniui tai pereina į gyvenimo kasdienybę, žmonių sąmonę ir priimamus sprendimus. Šios tendencijos vis labiau ryškėja ir projekto dalyvių darbuose, tampa savotišku mąstymo ir požiūrio pagrindu. Stebėdamas proceso raidą suprantu, kad norint sukurti „Išmanųjį miestą“, pirmiausiai reikia išugdyti „išmanius kūrėjus“. Žinoma dabar galvoje turiu studentus, dėstytojus, miestų vadovus, politikus, investuotojus, verslininkus ir, svarbiausia, gyventojus, vartotojus“, – sako architektas ir priduria, kad kasmet tarp dalyvių pasitaiko darbų, kurių kūrėjai giliau apčiuopia gyvenimo keliamus iššūkius, kiti – lieka labiau paviršutiniški. Tačiau visi bando surasti santykį su šiomis tendencijomis.

„Teikiamų pasiūlymų ir sprendimų kokybė juda kylančia kreive. Optimistiškai nuteikia darbų gausa ir kokybė, temų įvairovė. Ateina aktyvi ir aplinkai bei savo profesijai neabejinga karta. Gyvenimo pulso pojūtis, domėjimasis problematikomis, naujausiais technologijų pasiekimais ir bandymas tai susieti konkrečiuose sprendimuose rodo laipsnišką projektų brandą. Ši tema nagrinėjama itin plačioje temų skalėje – nuo kraštovaizdžio tvarkybos iki atskirų pastatų, viešųjų erdvių bei miesto urbanistinių sprendimų“, – pastebi prof. G. Čaikauskas.

Malmės urbanistas Džiugas Lukoševičius taip pat džiaugiasi, kad tiek daug jaunų žmonių Lietuvoje domisi teritorijų ir visuomenės vystymu(si) per fizinės aplinkos gerinimą. Matosi, kad savivaldybės pradeda įžvelgti vietų, kuriose yra daug neišnaudoto potencialo. Džiugu, kad yra konkursas, kuris sugeba apjungti savivaldybių potencialą ir tą potencialą, kurį kuria jauni žmonės.

„Jeigu lyginsime konkursinius darbus, su praėjusių metų „Išmaniojo miesto“ projektiniais darbais, aš galbūt šiek tiek pasigedau daugiau urbanistinių projektų. Tačiau tie architektūriniai projektai, kurie savo apimtimi buvo, galima sakyti, kameriniai, tai stengėsi pažvelgti plačiau – ne tik projektuoti pastatą, tačiau ir tai kas vyksta aplinkui. Ta tendencija mane labai džiugina“, – pasakoja Džiugas Lukoševičius.

Visapusiškų sprendimų paieškos

Pasak urbanisto, ši tendencija iliustruoja projektų galimybę vienu šūviu nušauti du, tris ar net keturis zuikius. Jeigu savivaldybė gauna finansavimą pastatui, tai kaip pažiūrėti, kad būtų įgyvendintos ne tik, kaip pavyzdžiui, ledo arenos funkcijos, tačiau kaip pastatas galėtų atgaivinti visą rajoną, suburti bendruomenę, funkcionuoti net kai ten nevyksta renginiai. Tai svarbus aspektas, kuris nėra iki galo suvoktas net ir profesionalų architektų ir politikų. Tačiau jaunimo potencialas yra didelis ir gali tą padaryti net su tomis pačiomis lėšomis, tuo pačiu biudžetu, bet pasiektas efektas gali būti žymiai didesnis.

Urbanistas Džiugas Lukoševičius

„Visapusiškesnius darbus pateikė tos komandos, į kurias buvo įtraukti studentai iš platesnio specialybių rato. Galbūt tai yra didelis privalumas aukštosioms mokykloms, kurios sugebėjo lanksčiau pažvelgti į užduotį ir nesistengė įsisprausti į rėmus ar tam tikro kurso kriterijus. Sugebėjo atsižvelgti į savivaldybių poreikius ir pasiūlyti lanksčius, nestandartinius pasiūlymus“, – priduria Džiugas Lukoševičius.

Darbų kokybę įvertino ir Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė Edita Meškauskinė. Pasak jos, šiemet dalyviai pateikė ypač brandžius darbus.

„Šiais metais darbai pasižymėjo išskirtinėmis individualumo paieškomis, erdvinės ir tūrinės kokybės siekiu. Labai pradžiugino kai kurių jaunųjų kūrėjų požiūris į susiformavusių erdvių regeneraciją, universalaus dizaino principų taikymą, energinio efektyvumo problemos suvokimą ir pasiūlytus sprendimus“, – sako E. Meškauskienė.

Ko reikia visuomenei?

Anot prof. G. Čaikausko, visada aktualūs ekonominės decentralizacijos ir gyvenimo kokybės tolygumo klausimai. Anksčiau buvo vystomi penki didieji šalies miestai, dabar aiškiai suvokiama, kad to neužtenka.

„Tai turi būti ne teorinių projektų pasiūlymai, bet reali politika, konkretūs sprendimai ir veiksmai. Gal tai taptų vienu iš pagrindinių Lietuvos „išsivaikščiojimą“ stabdančiu veiksnių. Manau, nereikia įrodinėti tolygių darbo vietų būtinybę, didžiųjų miestų investicinės perkrovos mažinimą decentralizuojant lėšas, transporto spūsčių, oro taršos panaikinimo svarbą. Visa tai daro tiesioginę įtaką žmonių gyvenimo kokybei ir ekologinių problemų sprendimui“, – pastebi prof. G. Čaikauskas.

Vis dėlto architektas neslepia, kad ore tvyranti pesimizmas ir socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje vyraujančios negatyvios nuotaikos daro įtaką visiems, ypač jaunajai kartai.

 „Pasaulio progresą lemia fanatiški svajotojai, kurie nepaisydami nusistovėjusių rutinų, išdrįsta teigti, kad gali būti ir kitaip. Geriausiai atrodo projektai, kuriuose kartu su puikia estetika, profesiniais įgūdžiais, atvirai ir drąsiai demonstruojamas kūrybiškumas, inovatyvumas, ieškoma netradicinių sprendimų. Sutvarkyti funkciją, patenkinti pirminius gyvenimo klausimus, spręsti teorines problemas jau nepakanka. Visuomenė laukia gilesnių dalykų, tokių kaip mąstymo branda, konceptualumas, konkretūs keliamų iššūkių sprendimai“, – apie darbams vis didėjančius reikalavimus pasakoja G. Čaikauskas.

Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė Edita Meškauskinė

Pasigedo konkretumo

Džiugas Lukoševičius pastebi „Išmaniojo miesto“ projekto panašumą į didžiausią jaunųjų architektų projektą Europoje „Europan Europe“.

EUROPAN konkurse dalyvauja skirtingi miestai su savo problematikomis, kuriems pasiūlymus teikia architektai iš visos Europos ir ne tik Europos. Tai panašumas ir tai sveikintina. Iki galo atskleisti projekto potencialą būtų galima jeigu savivaldybės geriau atliktų savo „namų darbus“. Pastebiu tendenciją, kad jos vis daugiau įžvelgia vietovių, tačiau savivaldybėms reiktų geriau pačioms apsispręsti ko joms reikia ir geriau išanalizuoti pačias vietoves. Tada studentai galėtų nesiblaškyti, bet konkrečiau adresuoti pasiūlymus. Kai kuriais atvejais savivaldybės galbūt pačios nežino kaip efektyviausiai gali būti panaudojama ta teritorija. Tokiu atveju turėtų būti du konkurso etapai: idėjų paieškos konkursas, o tada jau įgyvendinimo“, – sako Džiugas Lukoševičius.

E.Meškauskienė pritaria, kad vertinant projektinius darbus būta ir sunkumų. Kartais susidarė įspūdis, kad ne visos savivaldybės konkrečiai pateikė įgyvendinimui skirtą užduotį.

„Kartais buvo keblu įvertinti projekto praktinę naudą savivaldybei ar „įgyvendinimo realumą“ dėl savivaldybės pateiktos užduoties formuluotės“, – sako komisijos narė.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų