Išmanus miestas – miestas, kuris tarnauja žmogui

2019 m. vasario 13 d.

Agnė.

Jau daugiau nei dešimtmetį diskutuojame apie išmanaus miesto koncepciją, o paprašius  apibrėžti šį terminą daugelio akyse vis dar atsiranda sumaištis. Atrodo, sutariama tik dėl vieno – išmanaus miesto koncepcija yra tokia plati ir kompleksinė, kad būtina aiškiai nustatyti kiekvieno miesto tikslus ir pasirinkti tinkamą vystymosi strategiją. O ką apie tai mano ir kokią Lietuvos miestų viziją mato specialistai?

Miestas – „neuronų” tinklas

„Huawei“ viešojo ir privataus sektoriaus verslo grupės Baltijos šalių vadovas Danas Masiliūnas sako, kad „išmanusis“ miestas – tarnaujantis žmogui miestas. Gyventojui turi būti patogu, paprasta. 

„Miestas, tai lyg „neuronų“ tinklas – tarpusavyje sujungta sistema, kuri pažįsta kiekvieną savo gyventoją ir jam tarnauja. Tai reiškia, kad nepaisant to kuria kryptimi miestas vystomas (aplinkos apsaugos, kovos prieš klimato kaitą, saugumo ir pan.) žmogaus galimybė pradingti ar tapti nematomu yra drastiškai sumažėjusi. Vos išėjus iš namų, miestas padeda judėti, transporto sistemos taip sureguliuotos, kad žmogus galėtų kuo greičiau pasiekti reikiamą tašką. Kiekvienam asmeniui, namui ir organizacijai yra skaitmeninis ryšys ir visa tai sujungta į vieną puikiai veikiančią sistemą“, – pasakoja Danas Masiliūnas.

Specialistas vardina nemažai sričių, kurias tobulinant ir modernizuojant galima sukurti „išmanųjį“ miestą, tačiau, kaip pastebi, svarbiausias čia klausimas patiems miestams – kurios sritys jiems yra svarbiausios: saugumas, ekologija, energijos taupymas, švietimas, sveikatos apsauga ir pan. Kai miestai turi viziją, gamintojai gali greitai surasti sprendimą kaip tą viziją paversti realybe. 

„Huawei“ naudojant realaus laiko situacijų ataskaitas ir analizę, kuri apjungia debesų kompiuteriją ir dirbtinį intelektą (AI ), kuria „nervų sistemą“ pažangiems miestams. Tai platforma,  kuri realiuoju laiku gali stebėti apšvietimą, transporto srautus ir k.t.– surinkti ir pateikti informaciją apie visus indikatorius, kuriais remiantis būtų galima priimti reikalingus sprendimus.

„Šiandien Vilnius jau turėtų būti pasiruošęs paleisti išmanųjį apšvietimą visame mieste. Į aplinką reaguojantis apšvietimas drastiškai sumažintų energijos suvartojimui skiriamas išlaidas (kalbame apie 80 proc.). Ir tai tik pradžia…”, – sako D. Masiliūnas.

 Apima skirtingas miesto funkcijas 

Bendrovės „COWI Lietuva“ projektų vadovas Vytautas Pajaujis pritaria, kad išmanusis miestas labai plati sąvoka, kuri apima tiek skirtingas sritis, tiek ir skirtingas miesto funkcijas. Pastebima, kad planuojant išmaniuosius miestus pastaruoju metu vis didesnis dėmesys yra skiriamas išmaniesiems pastatams bei jų tvarumo reikalavimams, pasitelkiamos kitos išmaniosios technologijos miestų ir pastatų planavimui (statinių informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modeling arba tiesiog BIM), geografinės informacinės sistemos (GIS), dinaminiai modeliai ir kt.).

„Išmanaus pastato visumą sudaro daugybė skirtingų elementų bei inžinerinių sprendimų (tokių kaip išmani apskaita, vandens nuotėkio kontrolė, automatizuota patalpų mikroklimato kontrolė ir kt.), todėl projektuojant ir planuojant tokius pastatus ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pirminėje projekto stadijoje, nusistatant kriterijus ir tikslus, kuriuos norime pasiekti. Praleidus šį svarbų planavimo etapą, susiduriama su iššūkiais projektavimo eigoje, o kai kurių sprendimų įgyvendinimas gali būti sudėtingas arba net neįmanomas“, – apie tai, kad planuojant miestą, kaip ir projektuojant pastatą, svarbiausia prioritetiniai tikslai, pabrėžia Vytautas Pajaujis.

 Pašnekovas, priduria, kad išmaniųjų pastatų ir miestų planavime be technologijų nemažiau svarbus yra ir bendruomenės indėlis. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus išmaniojo pastato tikslus ir lūkesčius, vienas svarbiausių raktų į sėkmę tampa glaudus bendradarbiavimas tarp visos projekto vykdymo komandos – užsakovo, architektų, konstruktorių, skirtingų sričių inžinierių, bei kitų suinteresuotų šalių.

Jeigu bendruomenė/komanda bendradarbiauja turime kokybišką ir tinkamai funkcionuojantį išmanųjį pastatą/miestą.

Populiariausi sprendimai: transportas, energetika, saugumas

Apie skirtingų sričių specialistų poreikį bendradarbiauti kalba ir Kauno Technologijų universiteto „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro“ vadovas Darius Pupeikis.  

Pasak Dariaus Pupeikio, išmanaus miesto koncepcija yra gana plati, todėl labai svarbu aiškiai nusistatyti tikslus ir pasirinkti tinkamą vystymosi strategiją.

„Pirmiausia planuojant išmanaus miesto infrastruktūrą reikėtų identifikuoti pačio Statytojo (miesto) finansines galimybes, miestiečių ir lankytojų poreikius, miesto infrastruktūros problematiką ir pan. Atlikus „namų darbus“ galima pereiti prie konkretesnių sprendimų ir nukreipti resursus (projektuoti atitinkamus sprendimus) į didžiausią  grąžą generuojančias sritis“, – sako Darius Pupeikis.

Specialistas pastebi, kad populiariausi šių dienų išmanaus miesto infrastruktūros sprendimai yra susiję su transportu (šviesoforų valdymas, viešojo transporto efektyvinimas, kelių priežiūra), energetika (energijos balansavimas panaudojant saulės, vėjo ir kitų rūšių atsinaujinančią energetiką, išmanių skaitiklių diegimas), saugumu (vaizdo stebėjimo sistemos su dirbtiniu intelektu, apšvietimo sprendimai), aplinka (oro užterštumo kontrolė, atliekų valdymas), išmaniais pastatais, kurių visos sistemos ir daiktai prijungti prie interneto ir valdomi iš bet kurio pasaulio taško.

Kaip nepamiršta projekto „Išmanusis miestas“ organizatoriai, apie išmaniuosius miestus galime kalbėti įvairiuose kontekstuose. Juk kurdami „išmanius“ regionus, kuriame ir „išmanią“ Lietuvą.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!