Konkursas „Išmanusis miestas 8“ įgauna vis didesnį pagreitį ir pradeda konkurso dalyvių pristatymo ciklą. Kiekviena komanda papasakojo, kad jas įkvepia, kaip įsivaizduoja ateities miestus. Pirmieji – „VA arch“: architektė Austėja Jurčiukonytė, interjero dizainerė Austėja Narusevičiūtė, architektė Vigilija Petrikienė, pasirinkę turgavietės teritoriją Elektrėnuose.
Koks bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?
Žvelgdami į ateitį matome, kad ateities miestų vizija – funkcinis mišrumas, paslaugų koncentracija, trumpųjų ryšių miestai, priklausomybės nuo lengvojo automobilio mažinimas ir žaliosios idėjos. Besikeičiantis žmonių gyvenimo būdas projektuotojus verčia galvoti apie ateities scenarijus ir galimas architektūros transformacijas, siekiant pritaikyti objektus šių dienų žmogaus poreikiams.
Greitai kintančiam gyvenimo būdui miestuose patogu kurti lengvai transformuojama architektūra, kai viena funkcija tampa mažiau reikalinga, ją nesunkiai būtų galima pakeisti kita. Miestai – kaip „scenarijaus menas“, apimantis globalius ir vietinius aplinkos iššūkius, taip pat unikalią istoriją ir kultūrą, kurios leidžia kurti įvarius ateities scenarijus.
Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniu? Ko iki „išmanumo“ trūksta Jūsų pasirinktai teritorijai?
Išmanieji miestai ir išmanieji pastatai – tai erdvės, kurios maksimaliai atitinka šiuolaikinio žmogaus poreikius. Šiuolaikiniai miestai, kuriuose dabar dažnai girdime žodžius „technologijos“, „tvarumas“ ar „išmanumas“, susiduria su iššūkiu siekiant sukurti bendrą ir vientisą aplinkos sistemą. Svarbu, kad kuriami pastatai nebūtų laikomi tik pavieniais kraštovaizdyje išsidėsčiusiais objektais, o taptų gatvių, aikščių ir gyvybingų atvirųjų erdvių junginio dalimi. Išmanus miestas, kuriame sėkmingai veikia sąveika tarp pastatų, žmonių ir erdvių.
Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur kyla originaliausios Jūsų mintys?
Dažniausiai įkvėpimas ateina iš aplinkos. Šis aspektas turi didelę įtaką kūrybinėms idėjoms rastis projektavimo procese. Pirmasis projektavimo etapas – išsami teritorijos analizė. Kūrybiškiausias projektavimo etapas – koncepcijos paieška, kurio metu siekiame suprasti, kam mes kuriame objektą, kaip jis integruojasi aplinkoje, ir atrasti ryšį tarp architektūros ir žmogaus.
- „A thousand yards“ botanikos paviljonas – įkvepiantis lengvai transformuojamos ir galinčios plėstis architektūros pavyzdys.
- Gyvenamieji namai „Vertikalus miškas“ Milane – sugrįžimo į gamtą pavyzdys, prisidedantis prie biologinės įvairovės kūrimo mieste.
- „The Toronto Tree Tower“ medinių konstrukcijų dangoraižis – puikus pavyzdys, atsižvelgiant į tvarios ir sveikos aplinkos kūrimą miestuose.
Ar turite savo srities autoritetą, artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?
Architekto srityje svarbu transdiscipliniškumas. Atsižvelgiant ir domintis ne tik architektūra, bet ir nagrinėjant ekonominius, socialinius ir psichologinius aspektus kyla įvairesnių idėjų. Inspiraciją projektams dažnai diktuoja mokslas ir aktualijos. Įkvepia urbanisto J. Gehlo mintys apie miestus ir erdvių formavimo perspektyvas, kuriose žmogus yra svarbus socialinis ir kultūrinis vienetas. Architektūrine vaizduote žavi „Zaha Hadid Architects“ architektų studijos darbai.
Kas Jus labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?
Pasirinkta teritorija yra urbanizuota, o žvelgiant į šiuolaikines aplinkybes ir ekologiškumo aspektą svarbu turėtų būti ne miestų plėtra, o miestų prarastųjų erdvių konversija siekiant sukurti erdves, atitinkančias šiuolaikinės visuomenės poreikius. Kaip tik Elektrėnų turgavietės teritorijoje matome, kad esama infrastruktūra netenkina žmonių poreikių. Turgus – vieta, kur vyksta intensyvūs socialiniai mainai. Sieksime atrasti kitokį požiūrį į turgų, kuris atitiks ateities vizijas.
