Pirmasis pasaulyje išmanusis miestas bus pastatytas Las Vegase

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Nekilnojamojo turto fondas „Bleutech Park Properties“ planuoja pastatyti pirmąjį pasaulyje skaitmeninės infrastruktūros miestą, Las Vegase, Nevadoje. 7,5 milijardo JAV dolerių (6,68 milijardo eurų) vertės projektas, vadinamas „Bleutech” parku.

Mažojo išmaniojo miesto projektavimo etapas turėtų būti pabaigtas jau šį gruodį. Miestas bus įkurtas aukštųjų technologijų dykumų slėnyje.

Naujajame projekte bus naudojamos įvairios technologijos ir funkcijos, įskaitant automatizuotus daugiafunkcinius dizainus, atsinaujinančią energiją iš saulės, vėjo, vandens. Taip pat kinetines, autonomines transporto priemones, dirbtinį intelektą (AI), papildytąją realybę, daiktų internetą, robotiką ir savaime išgydančias betonines konstrukcijas.

Kaip teigia grupės atstovai, naudojant nepilotuojamas oro sistemas ir AI, statybvietė taps gyvu, kvėpuojančiu organizmu. Integracija taps sklandi su technologijomis, efektyvesnė ir saugesnė.

„Mieste bus demonstruojamas energijos generavimas ir kaupimas, šiluminės energijos panaudojimas, vandens valymas, atliekų apdorojimas vietoje ir oro valymas. Šildymo, vėsinimo, apšvietimo ir elektros ištekliai bus surinkti vietoje. Be to, „Bleutech“ parko pastatai bus sujungti su platesniu tinklu, kuris leis 95 proc. sumažinti importuojamo vandens kiekį ir pagerinti biologinę įvairovę”, – rašoma pranešime spaudai.

„Bleutech tiki skaitmeninimo ir robotikos statybų augimu. Mes tikime, kad robotai gali padaryti mūsų darbo vietas saugesnėmis“, – sakė „Bleutech Park Properties“ vadovas Bertrand Dano.

„Bleutech Park Las Vegas“ bus pastatytas per šešerius metus. Projektą vystys tokie strateginiai partneriai, kaip statybos rangovas „Martin-Harris Construction“ ir technologijų vadovas „Cisco“. Šiuo metu išmaniausiojo miesto titulą turi Niujorkas.

Antrus metus iš eilės, pagal „IESE Cities in Motion“ indeksą, Niujorkas buvo paskelbtas išmaniausiu pasaulio miestu. Londonas ir Paryžius taip pat palaiko savo pozicijas visai nedaug nusileisdami „didžiajam obuoliui”.

Top 10 sąrašą sudaro: Tokijas (4), Reikjavikas (5), Singapūras (6), Seulas (7), Torontas (8), Honkongas (9) ir Amsterdamas (10).

Kas yra „išmanusis miestas”?

„IESE Cities in Motion“ indeksas analizuoja 165 miestų išsivystymo lygį iš 80 šalių pagal devynis kriterijus, kurie laikomi raktu į tvarų ir išmanų miestą, t.y.  žmogiškasis kapitalas (talentų vystymas, pritraukimas ir puoselėjimas), socialinė sanglauda (įvairių socialinių partnerių sutarimas), ekonomiką, aplinką, valdymą, miestų planavimą, tarptautinį informavimą, technologijas, mobilumą ir transportą (judėjimo paprastumas ir galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis). Indeksą parengė IESE verslo mokyklos globalizacijos ir strategijos centras, vadovaujamas profesorių Pascual Berrone ir Joan Enric Ricart.

Profesoriai pastebi, kad nors dauguma išmaniųjų miestų reitingų yra orientuoti tik į pažangių technologijų ar konkrečių aplinkos tvarumo priemonių naudojimą, norint, kad šis indeksas būtų sėkmingas, miestas turi atlikti daugybę skirtingų elementų. Galų gale, nėra labai gera turėti aplinkai nekenksmingą miestą, jei nusikaltimai ir nedarbas jame yra tokie dideli, kad niekas nenori tame mieste gyventi.

Tyrimo ataskaitoje minima, kad Niujorkas, Londonas ir Paryžius surinko beveik visus aukščiausius balus pagal visus devynis kriterijus.

Niujorkas yra pirmoje vietoje, nes šis miestas pasižymi puikiu teritorijos užstatymo planavimu, yra ekonominis centras.  Antrą vietą užėmusiame Londone yra daugiausiai žmogiškojo kapitalo dėl čia esančių prestižinių verslo mokyklų ir universitetų. Tuo tarpu Paryžius išsiskyrė kaip tarptautiškiausias dėl vis į jį plaukiančių turistų minių, taip pat tai mobiliausias miestas: metro sistemos, dviračių dalijimosi platformos, greitaeigiai traukiniai…

Tačiau visi trys miestai vis dar susiduria su socialinės sanglaudos klausimu ir todėl šiemet šis kriterijus buvo analizuojamas pagal „IESE Cities in Motion“ indeksą. Tai atspindi faktas, kad daugelis miestų, turinčių aukštą ekonominį lygį, tuo pat pasižymi ir didžiausia socialine nelygybe. Tai kelia trintį tarp skirtingų visuomenės sluoksnių. Pasak ataskaitos autorių, „vienas iš didžiausių iššūkių miestams yra transformuotis į centrus, kurie yra klestintys, įtraukiantys ir socialiai atsakingi”.

Aišku, kad pasiekta pusiausvyra įvairiose srityse, kuriose vertinama sėkmė, yra sudėtingas ir kompleksinis procesas, kuriam reikia bendros vizijos. Nepakanka stiebtis reitinguose pagal vieną kriterijų, kaip tai daro Montevideo, Bankokas, Kijevas ir Doha. Tai sukuria prielaidas atsirasti „nesubalansuotiems“ miestams. Iš tiesų, tik viena miestų grupė – Amsterdamas, Seulas ir Melburnas – visais aspektais viską daro vidutiniškai gerai.

Likę aštuoni pasaulio saugiausi miestai buvo: Osaka, Singapūras, Bazelis, Kvebekas, Tokijas, Bernas, Miunchenas ir Irvinas, Kalifornija. Pagal saugumo indeksą buvo tirti 338 miestai. Buvo vertinamas nusikaltimų indeksas, t.y. bendro nusikaltimo konkrečiame mieste skaičius pokytis.

11 – 15 miestų: yra Dubajus (JAE), Eskisehiras (Turkija), Ciurichas (Šveicarija), Nižnij Novgorodas (Rusija) ir Alborgas (Danija).

„Bleutech Park Properties“ vizualizacija

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/10/Silumos-namai_baneris2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!