IŠMANUSIS PROJEKTAVIMAS

2019 m. spalio 8 d.

Šiandien išmanieji namai tapo mūsų gyvenimo kasdienybe: atsibudus atitraukiamos užuolaidos, užkaičiamas arbatinukas, reguliuojama šildymo temperatūra ir visa tai – vienu mygtuko paspaudimu. Tačiau ši, ranka pasiekiama, išmanioji realybė yra ilgo, sudėtingo, išmintingo ir kruopštaus skirtingų sričių specialistų darbo vaisius. Tad visas protingojo namas komfortas – tai ne tik technologijos, bet ir išmanus jų pritaikymas.

NAMO IŠMANUMAS – ARCHITEKTO IŠMANUMAS

Protingasis namas – tai idealiai sustyguota sistema, kuri leidžia komfortiškai, be didelių pastangų, pagal mūsų gyvenimo būdą ir skonį patogiai valdyti visus namuose esančius prietaisus. Bet namo išmanumas – tai visų pirmajo architekto išmanumas, teigia specialistai. „Išmanusis projektavimas egzistavo ir tais laikais, kai žmonės kūrė namus prie braižymo lentų, neturėdami kompiuterio. Tai vis tiek buvo išmanu. Šiandien išmanumas traktuojamaskaip maksimalus technologijų integravimas. Tiek kompiuterinis projektavimas, tiek 3D modeliavimas palengvina darbą, bet, be išmanios galvos, jokios išmaniosiostechnologijos nepadės“, – įsitikinęs architektas Rytis Mikulionis.

Šiandien projektavimo procesai dažnai vyksta 3D aplinkoje – sukeliama architektūra, po to konstrukcijos, vėliau inžinerinės sistemos ir visos kitos detalės. Teoriškai visi projektuotojai gali dirbti su vienu modeliu, daryti pakeitimus, bet, kaip pabrėžia specialistai, praktiškai viskas vyksta daug paprasčiau, ypač kai dirbama su mažesnio masto objektais. Tokiu atveju nėra būtinybės kelti projektąį 3D aplinką, nes fantazija dirba žymiai greičiau.

Reikia prisipažinti, kad namo išmanumo tikslas – kuo didesnis žmogaus komfortas. Bet tam, kad išmanius įrenginiusbūtų patogų naudoti, būtina iš anksto numatyti visas jų montavimo ir naudojimo galimybes. Kuo daugiau detalių ir galimybių architektas numato iš anksto, tuo aukštesnį būsto išmanumo lygį galima pasiekti. Nuo išmanios architektūros pereinama prie išmanios ergonomikos, teisingų konstrukcinių sprendimų, o išmaniojo būsto projektavimas užbaigiamas išmaniais inžineriniais sprendimais. Idėjiškai išmaniajame būste inžinerinės sistemos neturėtų būti matomos ir girdimos, tačiau suteiktų maksimalų komfortą. Tačiau tai nėra taip paprasta ir tam reikia ne tik žinių, bet ir patirties, sumanumo. Jeigu būste numatytas vėsinimas, rekuperacinė sistema, galbūt reikia ir drėkinimo, ir džiovinimo, ir šildymo. Visa tai sustyguoti ir užtikrinti šių sistemų komfortišką veikimą tikrai nėra paprasta užduotis.

„Išmanusis projektavimas – tai šiuolaikinių technologijųintegravimas. Bet architektūrinio sumanymo gimimo procesas – ar jis buvo atliekamas prie braižymo lentos,kai buvo paišoma pieštuku ranka, ar kompiuteriu – nepasikeitė. Architekto funkcijos niekas nepakeis. Kitą kartą, apsiginklavus visomis išmaniomis projektavimo technologijomis, gautas rezultatas gali būti šnipštas, o kitas žmogus gali nupiešti idėją pieštuku ir pastatyti labai gražų išmanųjį namą“, – pasakoja architektas R. Mikulionis.

NAMŲ KOMFORTAS – ĮRANGOS IŠMANUMAS

Koja kojon su išmaniuoju projektavimu žengia ir technologijos. Jos leidžia įgyvendinti protingąjį architekto sumanymą. Išmaniųjų namų sistema suteikia galimybę automatizuotai ir nepastebimai reguliuoti šildymo bei vėdinimo sistemas, apšvietimą, jo intensyvumą, reguliuoti naudojimąsi internetu ar elektra, užuolaidų ir žaliuzių padėtį, atsižvelgiant į natūralų apšvietimą ar kitus parametrus,garažo bei kiemo vartus. Be abejo, išmaniojo namo sistema atlieka ir svarbiausią užduoti – apsaugo namus, t. y. kontroliuoja apsaugos sistemas, vaizdo stebėjimo kameras, vaizdo ir garso sistemas.

Viena svarbiausių protingojo namo savybių – funkcijų sinergija, kai visos pastato sistemos veikia sinchronizuotai, pagal būsto šeimininko iš anksto suprogramuotą scenarijų. Pavyzdžiui, kai klimato davikliai fiksuoja, kad patalpose per mažai deguonies, protingasis namas atidaro langus, bet tuo momentu išjungia šildymą, kad šiluma neišeitų per langus. Protingasis namas leidžia maksimaliai individualizuoti namus ar atskiras jų dalis pagal šeimos ar net kiekvieno namiškio poreikius ir taip užsitikrinti didžiausią įmanomą gyvenimo kokybę bei komfortą. Jei kalbėtume apie biurų pastatą ar viešbutį, jiems taip pat itin aktuali galimybė lengvai keisti pastato funkcionalumą sulig besikeičiančiais šeimininkais, pastatą tiesiog perprogramuojant. Laiko taupymas žmogui iš tikrųjų svarbiems dalykams, gyvenimo kokybė ir komfortas – bene didžiausi protingojo namo teikiami pranašumai. Jau nekalbant apie galimybę kontroliuoti energijos sąnaudas, užsitikrinti maksimalų saugumą ir tokio būsto vertę nekilnojamojo turto rinkoje apskritai.

Bet, kad išmaniojo namo sistema veiktų nepriekaištingai, būtini ne tik sumanūs architekto sprendimai, bet ir profesionalūs naujųjų technologijų diegimo namo „kūne“ specialistai. Todėl stambios kompanijos, siūlančios protingųjų namų sprendimus, vis daugiau investuoja į savo specialistų mokymus.

„Pagrindinis KNX protingojo namo sistemos pranašumas – visapusis galutinio vartotojo saugumas. Kas dėl aptarnavimo bei žmogiškojo faktoriaus, „JUNG Vilnius“ investuoja į KNX specialistų rengimą Lietuvoje, veikia specialistųrengimo ir sektoriaus dirbančiųjų techninio palaikymo centras. Vadinasi, galutinis vartotojas, kurio namas veikia pagal standartizuotą KNX protokolą, visuomet turės, kur kreiptis, jei sistemą reikėtų perprogramuoti, atnaujinti ar šalinti trūkumus. Toks infrastruktūros buvimasitin svarbus, mat namas – tai investicija, daugumai – didžiausias ir brangiausias pirkinys per visą gyvenimą. Tad, jei jau jis protingas, tai protas turi būti jo kainą ir gyvenimo kokybę didinantis veiksnys, o ne, priešingai, – keliantisproblemas, nes meistras įrengė namus ne pagal standartą, pats emigravo arba net numirė ir be jo niekas nebežino, kaip prieiti prie savo protingųjų namų“, – sako Raimundas Skurdenis, jungiklių ir protingųjų namų sistemųcentro „JUNG Vilnius“ vadovas.

Specialistai pabrėžia, kad svarbus ir techninis namo valdymo sistemos saugumo aspektas. Kitaip nei kitos protingojo namo sistemos, paplitusios, pavyzdžiui, JAV, ir valdančios visą namą iš vieno taško, Lietuvoje naudojama, tarkime, ta pati KNX technologija, yra decentralizuota sistema, tarsi sudėliota iš „Lego“ kaladėlių, kai kiekvienadalis atsakinga tik už vieną konkrečią funkciją. „Taip atkrinta ne tik siaubo filmų scenarijai, kai pastatas neva išprotėja,bet ir apskritai sumažėja nepatogumų, nes, jei viena „Lego“ kaladėlė – funkcija – ir išeina iš rikiuotės, tai visos kitos veikia toliau. Ir tai – taip pat papildomas saugumas galutiniam vartotojui“, – pabrėžia R. Skurdenis.

Ir architektai, ir inžinieriai bendrai sutaria, kad apie protingąjį namą reikia galvoti iš anksto, dar jo projektavimostadijoje, kai ruošiamas inžinerinis projektas. Yra ir vėlesniuose etapuose pritaikomų sistemų, kurios leidžia būstą padaryti išmaniu jau tada, kai tapetai išklijuoti: panaudojus, pavyzdžiui, radijo bangomis valdomą sistemą„eNet“. Bet tai jau kiek kitokios koncepcijos kelias išsvajoto protingojo namo link, be to, lyginant su protingu namu, įrengtu pagal KNX sistemą atsiranda tam tikrų apribojimų, t. y.nebe kiekvieną techninį, funkcinį sumanymą galima įgyvendinti.

Tuo tarpu pirminis teisingas projektavimas leidžia išvengti klaidų ir paruošti namą galimiems tobulinimams ateityje.Be to, tai suteikia daugiau galimybių savininkui dalyvauti kuriant koncepciją nuo pat pradžių, individualizuoti protingojo namo sistemą pagal konkrečius poreikius. Bet svarbiausia geram rezultatui – aukšta diegėjų ir projektuotojų kvalifikacija.

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!