Voratinklis – iš baltymų sudaryta medžiaga, pasižyminti neprilygstamu tamprumo ir stiprumo deriniu. Tai yra patraukli medžiaga dar ir dėl to, kad ji gerai toleruojama net ir alergiškiems žmonėms, lengva, bet stipresnė nei plienas, nesudėtingai skaidoma biologiškai. Jau kelis metus mokslininkai siekia sukurti šias savybes įkūnijančią medžiagą ir pritaikyti ją masinei statybinių medžiagų gamybai. Mokslininkai sugebėjo sukurti tam tikras sintetinio voro šilko formas, bet negalėjo sukurti medžiagos, kuri apimtų natūralaus šilko savybių visumą. Bent jau iki šiol…
Rugpjūčio 20 dieną buvo paskelbtas Šv. Luiso Vašingtono universiteto Inžinerijos ir taikomosios mokslų mokyklos mokslininkų tyrimo rezultatas – sukurtos bakterijos, gaminančios biosintetinį voro šilką. Šis pakaitalas gali visomis savybės atitikti natūralų voratinklį.
Toks pats kaip voratinklis
Biomakromolekulės rodo, kad voro tinklas stiprumas teigiamai koreliuoja su jo molekuliniu svoriu – kuo didesnė molekulė, tuo stipresnis tinklas. „Žmonės jau žinojo apie šią koreliaciją, tačiau tik su mažesnio dydžio baltymais”, – sakė Fuzhongas Zhangas, docentas Inžinerijos ir taikomosios mokslų mokykloje. Vienas iš didžiausių istorinių iššūkių, kuriant sintetinį voratinklį, buvo sukurti pakankamai didelį baltymą. Mokslininkams tai pavyko padaryti ir jie pristatė biosintetinį šilką.
Ateities namai – iš voratinklio?
Šis biosintetinis šilkas yra pirmasis, kuris pasižymi natūralaus voro tinklo savybes: ištempimo stiprumas (didžiausias, reikalingas pluošto sulaužymui), kietumas (visa pluošto absorbuojama energija prieš pertraukimą), taip pat kiti mechaniniai parametrai, tokie kaip elastinės savybės.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad stipresnę medžiagą už voratinklį galima sukurti panaudojus dar didesnius baltymus. Tai reiškia, kad ateityje namus galėsime statyti iš voratinklių.
