Tikslas – architektūros kokybė

Daugumos reglamentuojamų profesijų atstovai siekia įstatymiškai apibrėžti savo veiklą, remdamiesi Europos Sąjungos valstybių praktikoje įtvirtintu profesinio savireguliavimo principu. Deja, šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintas esminis architektūros vaidmuo, formuojant tvarią aplinką, kurioje gyvena ir dirba žmonės. Juose fragmentiškai reglamentuojama architektų profesinė veikla, architektūra vertinama daugiau kaip statybos proceso elementas, o ne kaip kultūros dalis. Kol kas nėra įteisintas dabar veikiančių architektūros tarybų prie Lietuvos architektų sąjungos statusas, jų veikla neapima visos šalies teritorijos. Į nacionalinę teisę neperkeltos Europos architektų tarybos (EAT/ACE) nuostatos. Visų pirma dėl architektūros konkursų, kuriuose architektūros paslaugas siūloma vertinti pagal kokybę, o ne kainą. Aiškiai neapibrėžti šių konkursų vertinimo kriterijai.

Šiandien pagrindinis architekto kūrybinės minties vaisius – objektyviai išreikšta architektūrinė ar urbanistinė idėja – nėra teisiškai privaloma, rengiant statinių projektus ar planuojant teritorijas. Svarbiausiu tikslu kartais tampa statybos kaina, techniniai statinio rodikliai, o ne architektūros kokybė. Neretai visuomeniniu požiūriu svarbiems statiniams ir kompleksams projektuoti rengiami konkursai, kuriuose architektūrinė kokybė vis dar laikoma neprivalomu priedu arba nevertinama.

Todėl Architektūros įstatymo projekte yra aiškiai apibrėžti pagrindiniai tikslai: išsaugoti sukurtą ir kurti kokybišką su krašto savitumu, kultūra harmoningą, visuomenės viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką. Jame siekiama nustatyti pagrindinius architektų veiklos principus, gamtinio ir urbanistinio (miesto) kraštovaizdžio, nekilnojamojo architektūrinio, etnokultūrinio paveldo išsaugojimą, aktyvesnį visuomenės dalyvavimą statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio projektavimo procesuose. Įstatymo projekte reglamentuoti architektų rengimo reikalavimai, atestuotų architektų veikla, teisės vykdyti atestuoto architekto veiklą įgijimo sąlygos, skundų dėl architektų kvalifikacijos nagrinėjimas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiame teisės akto projekte aiškiai nustatyti architektūros kokybės kriterijai – urbanistinis integralumas, ergonomiškumas, ilgalaikiškumas, inovatyvumas, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas, aplinkos pritaikymas visiems visuomenės nariams. Statinio vaizdas turi atitikti savo funkciją ir vaidmenį mus supančioje aplinkoje. Todėl įtvirtinta, kad projektiniuose pasiūlymuose bus privalomas statinio architektūros idėjos pateikimas, o planuojant teritorijas – urbanistinės idėjos pateikimas. Valstybinio ar viešojo intereso požiūriu reikšmingiems objektams planuoti ar projektuoti bus būtinas architektūrinių konkursų organizavimas.

Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos kompetencija bei valstybinės politikos įgyvendinimas architektūros srityje taip pat aptariami šiame teisės akto projekte. Jame nustatyta, kad tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad buvo pažeistas viešasis interesas, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, savivaldybių administracijos dėl viešojo intereso gynimo turės teisę kreiptis į prokuratūrą.

Rengiant šį įstatymo projektą, buvo pasiremta Prancūzijos architektūros įstatymo pavyzdžiu ir reglamentuoti architektūros tarybų sudarymo principai, apibrėžta savivaldybių kompetencija architektūros srityje, nustatyti savivaldybių vyriausiųjų architektų kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencija.

Atskirame projekto skyriuje reglamentuota atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus.

Įsigaliojus Architektūros įstatymui architektų veiklos sąlygos Lietuvoje taptų tokios, kaip ir jų kolegų daugelyje išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių, be to, būtų sudarytos sąlygos kurti kokybiškesnę gyvenimo aplinką.

Žingsnis sprendžiant svarbią teisinio reguliavimo problemą

Architekto veiklą bei architektūros sritį šiuo metu reglamentuoja įvairūs teisės aktai (pvz.: LR Civilinis kodeksas, LR Teritorijų planavimo įstatymas, LR Statybos įstatymas, LR Architektų rūmų įstatymas, LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, LR Viešųjų pirkimų įstatymas, LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai).

LR Architektūros įstatymo tikslas – užtikrinti teisinį aiškumą reglamentuojant architekto veiklą. Tam LR Architektūros įstatymo projekte įtvirtinti architekto darbo veiklos kokybės kriterijai, nustatyta architektūros srityje veikiančių ar ketinančių veikti fizinių ir juridinių asmenų teisių ir pareigų įgijimo tvarka, veiklos vykdymo kvalifikaciniai reikalavimai, jų įgijimo sąlygos ir tvarka, jų teisės, pareigos, atsakomybė ir architektų veiklai taikomi kokybės reikalavimai.

Tiksliau apibrėžti architekto veikla užsiimančio asmens pareigas bei atsakomybę, konkrečiau nurodyti darbo veiklos kokybės kriterijus yra svarbu ne tik dėl aiškumo, bet tai taip pat turi didelės reikšmės nustatant statybos dalyvių atsakomybės ribas. Tačiau ar priėmus LR Architektūros įstatymą bus aiškūs šie aspektai ir ar išsispręs praktiškai kylantys klausimai, dar teigti negalima, nes didelę reikšmę turės ir šį įstatymą įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai, teismų praktika.

LR Architektūros įstatymo projekte kalbama apie architektą kaip autorių LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kontekste. Tai svarbus žingsnis pirmyn, sprendžiant atvirą teisinio reguliavimo problemą Lietuvoje, susijusią su šiuo klausimu.

Taigi vertinant LR Architektūros įstatymo projektą galima teigti, kad jau pats tokio įstatymo inicijavimas yra akivaizdus postūmis link aiškesnės, sistemiškesnės architekto veiklą bei architektūros sritį reguliuojančios teisinės bazės tobulinimo Lietuvoje.

_{Tačiau, atsižvelgiant į kitus teisės aktus, kurie taip pat reguliuoja ir toliau reguliuos architektūros sritį, galima numanyti, kad ir priėmus LR Architektūros įstatymo projektą šią sritį reglamentuojantys teisės aktai nebus visiškai susisteminti, unifikuoti, nes daug klausimų, susijusių su šia sritimi, ir toliau reguliuos skirtingi teisės aktai.}

Vaidotas Kuliešius, architektas, aplinkos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės Architektūros įstatymo projektui parengti narys

Giedrė Kačinskienė, Advokatų profesinė bendrijos „STRATEGUM Dargis ir partneriai“ teisininkė

Domas Gružauskas, Advokatų profesinė bendrijos „STRATEGUM Dargis ir partneriai“

vyr. teisininko padėjėjas