Ką nutyli inžinerinių įrenginių gamintojai

2018 m. gruodžio 5 d.

Admin Structum.

Kai kiekvienas įrenginys į objektą atkeliauja su gamykline automatika ir prie jo galima prisijungti išmaniuoju telefonu, sukuriama iliuzija, kad to pakanka norint efektyviai suvaldyti patalpų klimato procesus. Gamintojai nekalba apie centralizuotą įrangos valdymą. O juk čia ir slypi visa efektyvumo bei taupymo galia. Kaip sako bendrovės „Tvertika“ vadovas Žilvinas Trečiokas, anksčiau pastato valdymo sistemos buvo gana brangios ir vystytojai, statantys pastatą, kuriame bus pora vėdinimo įrenginių ir dešimt kondicionierių, diegti pastato valdymo sistemas atsisako, net neįvertinę jų naudos. Tačiau šiuo metu pastato valdymo sistemai įsidiegti užtenka sistemų integravimo valdiklio, kuris pakeitė kompiuterius su licencijuota programine įranga, didinusia sistemos kainą. Tad net ir nedideliame objekte centralizavus sistemas pavyks sutaupyti tūkstančius.

Patogu tiek mažuose, tiek dideliuose objektuose 

Sistemų integravimas suteikia galimybę visas sistemas valdyti centralizuotai. Visuose objektuose, kuriuose turime galimybę pasiūlyti sprendimus, integruojame grindinį / radiatorinį šildymą ir oro kondicionierių sistemas. Tokiu atveju patalpoje užtenka vieno pultelio. Vartotojas tiesiog pasirenka norimą palaikyti temperatūrą, o valdiklis, atsižvelgdamas į lauko temperatūrą ir suprogramuotus nustatymus, parenka, iš kurio šaltinio vyks šildymas. Šildyti kondicionieriumi, kai lauke iki 0 °C, finansiškai būtų naudingesnis sprendimas nei deginti dujas ar šildytis centralizuotai. Taip pat integravimas leidžia išvengti atvejų, kai vienas darbuotojas šildosi, o kitas, šalia sėdintis, įjungia kondicionierių šaldymo režimu. Jei sistemos būtų integruotos, atsirastų galimybė kondicionieriams įjungti draudimą šaldyti arba šildyti, atsižvelgiant į sezoną. Šildymo pultams sudėlioti temperatūrų grafiką ir t. t. Taigi sistemų susiejimas ir patalpų temperatūros svyravimų stebėjimas, įrangos parametrų nustatymas realiuoju laiku padeda sumažinti energijos suvartojimą ir sutaupyti.

Norint sutaupyti, reikia turėti duomenis

Specialistas pasakoja, kad nuotolinis prisijungimas prie valdiklio leidžia stebėti sistemos veikimą ir realiuoju laiku koreguoti sistemos nustatymus, atsižvelgiant į esamą situaciją. Tinkamiausius sistemos valdymo nustatymus geriausiai padeda parinkti duomenų archyvas, kaupiamas net kelerius metus. Visa tai objekto valdytojui leidžia atrasti tinkamiausius pastato valdymo nustatymus ir maksimaliai taupyti energiją, neprarandant komforto patalpose.

Kitas duomenų šaltinis yra energijos skaitikliai. Juos įtraukti į bendrą sistemą būtina, nes tai taupo laiką renkant duomenis, padeda išvengti klaidų, jeigu duomenys nurašomi rankiniu būdu. Be abejo, taip gautus duomenis lengviau analizuoti, nes turimi ne tik skaičiai, bet ir grafikai, kuriuos galima lyginti ir matyti, kokią įtaką energijos sąnaudoms daro įrangos parametrų pakeitimas.

Patirtis rodo, kad neretai klientai skaitiklių integravimo poreikį supranta tik pirmą kartą nurašę jų duomenis rankiniu būdu. Pirmoje rangos darbų stadijoje skaitiklius integruoti lengviau, nei jau pastačius pastatą. Vis dėlto įmanoma integravimo darbus atlikti visuose statybos ir pastato eksploatacijos etapuose.

Senų sistemų automatizavimas

Akylesnis skaitytojas pagrįstai klaus, kokią įrangą galima integruoti į vieną sistemą. Pasak Ž. Trečioko, 99 % įrangos įmanoma integruoti ir automatizuoti.

Nors dažniausiai integruojama nauja įranga, turinti integracinius protokolus („Modbus“, „Bacnet“, energijos skaitikliai „M-bus“), net ir įrenginys, turintis seną automatiką, gali būti automatizuojamas naujai. Pavyzdžiui, jei tai senas kondicionierius, jo veikimą galima automatizuoti primityviai įjungiant / išjungiant maitinimą, pasiekus reikiamas temperatūras. Jei tai senas vėdinimo įrenginys, tuomet galima pakeisti jo valdiklį į modernesnį, suteikiantį galimybę prisijungti nuotoliniu būdu ir turintį grafinę vartotojo sąsają“, – sako Ž. Trečiokas.

Remiantis REHVA (angl. Federation of European Heating, Ventilation and Air Conditioning Associations) atliktu pastatų modeliavimu (apšvietimo valdymo automatizavimas nevertintas), gydymo įstaigos, integravusios automatizuotas sistemas, administravimo sąnaudas sumažina 18 %, biurai – 39 %, prekybos centrai – 49 %, gyvenamieji namai – 27 %, viešbučiai – 25 %, mokymo įstaigos ir restoranai – kiek daugiau nei trečdaliu (31 ir 34 %)“, – skaičiuoja Ž. Trečiokas.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!