Ką svarbu žinoti, norint apsaugoti pastatus nuo drėgmės?

2021 m. kovo 25 d.

Gabija Bujokaitė.

gabija@structum.lt

Ekspertai vieningai tvirtina: tam, kad pastatai būtų ilgaamžiai ir tarnautų kuo ilgiau, juos būtina apsaugoti nuo drėgmės. Nors šiam tikslui pasiekti yra nemažai būdų bei priemonių, svarbu rasti išties patikimus sprendimus. Jų ieško ir „Išmaniojo miesto“ kūrėjai, pasiruošę Lietuvos regionams pasiūlyti unikalių idėjų jiems atsinaujinti. Kaip sujungti ilgaamžiškumą ir išmanius sprendimus, pastatus saugant nuo drėgmės, STRUCTUM pasakoja UAB „Schomburg Baltic“ vadovas Gytis Jonas Vitkus.

„Kaip rodo mūsų patirtis, siekiant apsaugoti pastatus nuo drėgmės, puikiai pasitarnauja dvi sistemos. Viena jų – kristaliniai betono priedai Betocrete-C, kurie dedami į betoną betono mazge arba statybos aikštelėje. Išbetonavus požemines konstrukcijas, per 28-40 parų betone užauga kristalai. Jie sustabdo vandens prasiskverbimą į betoną, todėl naudojant šią sistemą nėra privaloma papildoma hidroizoliacija“, – dėsto profesionalas.

Kitas sprendimas, be kurio neįsivaizduojamas pastato užsandarinimas, yra papildomos hidroizoliacijos – cementinės arba bituminės teptinės, įvairios ruloninės. Vienpusiam betonavimui tinka tik kristaliniai priedai, nes nėra galimybių prieiti iš kitos pusės ir užizoliuoti, sutepti, priklijuoti ar kitaip užsandarinti. Jeigu pamatai montuojami atviroje erdvėje, tokiu atveju gali būti naudojama teptinė ar ruloninė hidroizoliacija. Kai atliekamas pastatų pamatų šiltinimas, naudojama teptinė hidroizoliacija po polistirolo ir šilumos plokštėmis.

Nors rinkoje yra panašių sprendimų, tačiau kristalinis priedas yra be galo vertingas. Pavyzdžiui, jei betonas sutrūksta iki 0,4 mm, kristalų pagalba trūkiai užauga, betonas tampa hidrofobiniu – atstumiančiu vandenį, jo neįgeria. „Žinome atvejų, kai kristalai užauga, tačiau minėto itin pravartaus hidrofobinio efekto produktai neturi“,- patirtimi dalinasi „Schomburg Baltic“ vadovas.

Kodėl nesutaupysite medžiagų sąskaita?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad įrengiant baseinus reikia naudoti visą sistemą, o ne atskirus jos komponentus. Išbetonuojamas baseino indas, tada naudojami mišiniai, su kuriais išlyginama ir gaunama tiksli baseino geometrija. Po to yra elastingos, temptinės hidroizoliacijos žingsnis. Tada – elastingi plytelių klijai, plytelės ir glaistai, kampuose naudojamos sandarinimo juostos, silikonai. Visi šie sistemos produktai turi būti suderinti pagal jų elastingumą. Negalima imti vieno produkto iš vienos sistemos, o kito iš kitos ir dirbti tokiu būdu. Sistema turi būti suderinta.

Pagrindinė klaida stengiantis apsaugoti pastatus nuo drėgmės – taupymas medžiagų sąskaita. Labai svarbu rūpinantis hidroizoliazija atkreipti dėmesį į naudojamo produkto išeigą. Ją nurodo kiekvienas gamintojas ir pateikia rekomendacijas, kurių svarbu laikytis. Dažnai pasitaiko situacijų, kai statybininkai žiūri į medžiagos kilogramo kainą, o į išeigą nekreipiama dėmesio. Tokiais atvejais hidroizoliacijos neveikia plytelių klijai ir atsiranda tokios bėdos, kaip plytelių kritimas ar hidroizoliacijos sutrūkimas.

Ką daryti, kai klaidos jau padarytos? Anot eksperto, pažeistus plotus reikia išardyti, bet kaip taisyklė, ardyti tenka labai daug. Pavyzdžiui, baseine reikia nuimti plyteles. O tada daryti iš naujo, naudojant visą sistemą. Nors abejais atvejais įrengti kainuoja lygiai tiek pat, tačiau visas ardymas, senų plytelių išvežimas, naujų atvežimas, vandens išleidimas, sudaro didelių papildomų išlaidų.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/03/soninis_baneris-2.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!