Kad pasiektum tai, ko nori, turi nebijoti klysti

2017 m. rugsėjo 4 d.

Vytautė Kazanavičiūtė

Iš gretimos valstybės, Lenkijos, į UAB „Structum projektai“ organizuotą konferenciją „Modernūs pastatai – progresas šalies kontekste“ atskubėjęs architektų biuro „KAMJZ“ direktorius, architektas Maciejus Jakubas Zawadzkisparodė, kad ateities architektūra stebins inovatyviais, netikėtais sprendimais,padedančiais sukurti geresnę miesto ir šalies infrastruktūrą.

Tačiau smalsius paskaitos dalyvius nustebino ne tik modernūs projektai. Jaunas ir talentingas, tačiau jau daug pasiekęs architektas M. J. Zawadzkis žiūrovų dėmesį prikaustė ne tik jau realizuotais ir būsimais įspūdingais objektais, bet ir savo asmenybės savybėmis, tokiomis kaip inovatyvumas, atkaklumas, drąsa tobulėti. Galbūt šis ryžtas įgimtas? Juk M. J. Zawadzkio šeimos kartose – architektai, tapytojai, skulptoriai. Bet apie viską nuo pradžių...

Kaip prasidėjo ir vystėsi jūsų karjera? Kuo jus sužavėjo architektūra, kad nusprendėte pasirinkti šią profesiją? Ar buvo sunku pasiekti tai, ką turite dabar?

Mano tėtis taip pat dirbo šioje srityje ir suteikė man tvirtą pagrindą tobulėti. Pradėjau dirbti dar studijuodamas, dirbau penkiuose didžiuosiuose Lenkijos architektūros biuruose. Išvykęs iš Varšuvos, keliavau ir studijavau Belgijoje. Baigiamajam darbui skyriau metus su puse ir tai atsipirko, kai mano darbas buvo išrinktas vienu iš penkių geriausių metų pasaulio statinių ir pristatytas „Wallpaper Magazine“ naujų talentų skiltyje („Graduate Directory“). Baigęs mokslus dirbau „Bjarke Ingels Group“ Kopenhagoje ir kelerius metus – MVRDV Roterdame. Dabar šie architektūros biurai laikomi vienais geriausių pasaulyje. Turėdamas tai omenyje, grįžau į Lenkiją, kad įsikurčiau ir sukurčiau kažką savo, kas būtų orientuota ir tarptautiniu mastu. Tačiau šį kartą veikčiau kitu pagrindu. Kadangi mėgstu bendradarbiauti, architektūros biurui „K&A Architects“ pasiūliau dirbti kartu, sujungti savo patirtį – 25 metai statybos patirtis ir naujas konceptualiojo dizaino įkvėpimas. Šį projektą vykdžiau kelerius metus, kol pradėjome dirbti su kitais partneriais ir įdomiais projektais. Pavyzdžiui, su mano buvusia darboviete „Bjarke Ingels Group“ sukūrėme modernaus meno muziejų Varšuvoje, o su „Arup Engineers“ – tiltą Atlantoje. Čia nurungę kitus 1 000 pasiūlymų ir surinkę 3 500 žmonių balsų patekome į galutinį etapą. Su šia įmone vėl pradėjome dirbti kurdami tilto Prahoje projektą.

Architektūra yra būdas kūrybiškumui išreikšti. Kurį savo projektą pavadintumėte kūrybiškiausiu?

Itin mėgstu bendradarbiauti ir ieškoti naujų vietų, kuriose būtų galima įgyvendinti novatoriškus sprendimus. Beveik kiekviena architektūros įmonė vartoja žodį „novatoriškas“, tačiau kai kas yra anksčiau arba kitoje vietoje sukurtų dizainų kopijos, o gal ir apskritai nėra nauja. Dirbdami su savo projektais pusę laiko skiriame tyrinėjimams. Analizuojame vietą, joje esančias problemas ir galimybes. Tiriame miesto ir šalies, kurioje vykdomas projektas, istoriją. Taip pat ekonominį modelį ar net politinę sistemą. Taip pat išnagrinėjame kitus projektus, tačiau ne tam, kad nukopijuotume, bet kad vengtume juos kopijuoti. Juk yra ir posakis: „Genialūs protai panašiai mąsto.“ Kas žino, galbūt atsitiktinai kas nors Australijoje šiuo metu svarsto tą patį. Mes taip pat dirbame šioje srityje, todėl žinome, kokios yra technologinės galimybės. Mes nekuriame konstrukcijų kaip architektai, tačiau jas naudojame protingiau. Savo projektuose stengiamės mažinti konstrukcijų skaičių, siekdami tą patį efektą suteikti vien pastato forma.

Kas net ir po daugelio darbo metų vis dar išlieka jūsų didžiausiu įkvėpimu?

Užaugau Brazilijoje. Ten gyvenau septynerius metus, o mano įkvėpėjas visuomet bus Oscaras Niemeyeris. Mane įkvepia ne tik kiti architektai, bet ir kitos meno sritys, tokios kaip dizainas, kinas ir tapyba. Mes, architektai, visada esame kažkur tarp meninės ir techninės profesijos. Kiekvieną kartą imamės naujos temos ir funkcijos, su kuria dar niekada nedirbome, todėl turime sunkiai mokytis. Atlikti savo namų darbus.

Kokia yra puikios architektūros paslaptis? Koks yra tobulas projektas ir objektas?

Darna. Sakoma, kad projektas yra geras tiek, kiek geras jį pateikęs klientas. Tai tiesa. Tačiau svarbiausia praplėsti visas egzistuojančias ribas, kad rezultatas būtų kiek įmanoma geriausias. Kartais klientus apima panika, kai pateikiame darbų apimtį, tačiau galų gale jie suvokia, kad jiems pateikiame ne įprastą dizainą, kurį galima rasti bet kur, bet specialiai pagal jų poreikius ir vietą pritaikytą sprendimą. Geriausią iš visų mūsų išanalizuotų sprendimų.

Architekto gyvenimas gali būti gana įtemptas... Kas jums padeda neprarasti pusiausvyros ir išlaikyti tempą? Ramus protas? Galbūt griežta disciplina darbo metu?

Savo biure turiu bokso kriaušę (juokiasi). Kartais, esant įtampai, sunku nepalūžti. Žmonės žiūri į mane keistai, pavyzdžiui, dėl mano amžiaus, tačiau mes laimime prieš biurus, turinčius šimtus darbuotojų ir 30 metų patirtį, todėl žmonės, pamatę didelę storą pristatomąją knygą, kurioje yra tik svarbiausia informacija, pakeičia savo nuomonę.

Žinoma, disciplina darbo metu taip pat padeda. Aš esu organizuotas, biure kiekvieną dieną dirbame labai efektyviai. Kai esu ne biure, gaunu PDF ataskaitas, todėl stebiu ir komentuoju viską, kas tuo metu atliekama, net ir būdamas toliau ir skirtingose laiko juostose. Pavyzdžiui, neseniai Astanoje, Kazachijoje, kur kartu su kitomis aštuoniomis atrinktomis įmonėmis iš viso pasaulio dalyvavome riboto kvietimų skaičiaus konkurse dėl memorialinio projekto 36 ha plote miesto centre.

Ar sunku valdyti savo karjerą tokioje konkurencingoje srityje ir tuo pat metu atrasti laiko asmeniniam gyvenimui?

Pastaruosius aštuonerius metus buvo gana sudėtinga. Pirmuosius ketverius metus dirbau užsienyje, biure būdavau kiekvieną sekmadienį, dažnai šeštadieniais, o kitomis savaitės dienomis iš biuro grįždavau 2–3 val. rytais, kad galėčiau šiek tiek pamiegoti ir į biurą grįžti 9–10 val. Vėliau mano biuras per ketverius metus įvykdė 40 projektų. Galima sakyti, kad atiduodu dalį savo asmeninio gyvenimo, tačiau, jeigu darbas yra tikra aistra, tai taip pat yra asmeniška, taip ir elgiuosi su kiekvienu vykdomu projektu. Galbūt esu darboholikas, tačiau tikrai pozityvus.

Kai, atostogaudamas su šeima ar draugais, pamatote priešais save gražų pastatą, ar mintimis grįžtate prie architektūros? Beje, kaip architektai leidžia savo laisvalaikį? Galbūt turite įdomių laisvalaikio užsiėmimų?

Manau, kad galima gulint paplūdimyje arba bėgiojant mąstyti apie planus arba naujus siekius, o ne spoksoti į smėlį arba dangų. Tai nėra tas pat, kaip pradėti mąstyti apie pastato, kurį šiuo metu baigi statyti, vėdinimo konstrukcijas, tačiau mano laisvalaikio metu yra tokių momentų, kai galvoju apie architektūrą. Visą laiką esu į tai susikoncentravęs, tačiau taip pat vienu metu darau daug darbų. Randu laiko mylimiems žmonėms ir sportui. Keletą metų domėjausi kovos menais, tokiais kaip dziudo, aikido, krav maga, kapueira, boksas, taiči, kur galima išlieti emocijas. Bet, kaip mėgstu komandinį darbą, taip mėgstu ir komandinius žaidimus, pavyzdžiui, krepšinį arba tenisą. Tai puikus būdas susitikti su žmonėmis.

Jūsų darbai pripažinti tarptautiniu mastu, ar tai jus skatina dirbti dar sunkiau? Ką patartumėte linkusiesiems pasiduoti, nes sėkmė atrodo nepasiekiama?

Nebijoti klysti. Klysti dar kartą. Klysti mažiau.

Kas svarbiau: galėti save išreikšti, esant mažesnei tikimybei būti pripažintam, ar didžiulė sėkmė, esant kūrybiškumo apribojimams?

Statyti pigius namus gipsinėmis sienomis Lenkijoje šiuo metu būtų, be abejo, finansiškai naudinga, tačiau, manau, kad gyvenimas per trumpas likti toje pačioje vietoje. Turime nuolat tobulėti kiekvienoje srityje. Jeigu netobulėsime, bus labai sunku pasivyti kitus. Tai parodo dabartinis pagrindinis mūsų projektas – degalinės. Automobilių technologijos tobulėja, tačiau kažkodėl joms paslaugas teikianti struktūra per daugelį metų nepakito. Šiuo metu mėginame tai pakeisti.

Iš pradžių niekada nemąsčiau apie finansinę naudą, tačiau aš taip pat esu pragmatiškas. Geras, originalus dizainas galų gale atneš pajamas. Šioje srityje negali susitelkti tik į pinigus. Kaip ir pasirinkus kai kurias kitas profesijas – didelis turtas yra labiau šalutinis aistringo ir atsidavusio darbo rezultatas, o ne griežti skaičiavimai.

Jūsų darbai yra labai modernūs, beveik futuristiniai... Kokia jūsų patirtis inovacijų pasaulyje?

Dirbame su kūrybingomis agentūromis, kartais į savo biurą žiūriu ne kaip į įprastą architektūros biurą, o kaip į laboratoriją, kurioje eksperimentuojame, kad ką nors sukurtume ir pastatytume. Tiesą sakant, net biuro interjerą pritaikėme taip, kad jis būtų panašus į laboratoriją. Mūsų dabartinis klientas, vienos pasaulinės įmonės direktorius, mėgsta kartais po darbo užsukti į mūsų biurą tiesiog pasikalbėti ir pažiūrėti, su kuo šiuo metu dirbame.

Kas šiemet vis dar yra jūsų darbų sąrašo pirmoje vietoje?

Ką tik perdavėme savo ateities degalinių Varšuvoje, Lenkijoje, statybos leidimo projektą ir dirbame įvairiose vietose kitose šalyse. Be šio projekto, nekantrauju pradėti mūsų kitą darbų sąraše esantį projektą, susijusį su mados pasauliu. Labai smagu, kai kiekviena nauja užduotis yra maloni staigmena. Galime sukurti ne tik dangoraižį Varšuvoje arba infrastruktūrą Kinijoje, bet ir objektus, kurie įprastai nėra kuriami architektūros biuruose, pavyzdžiui, automobilio dizainą. Kaip sakoma, nėra nieko neįmanoma.

Man iš tiesų malonu, kad „Structum“ pakvietė skaityti pranešimą Vilniuje. Puiki vieta apsilankyti ir dirbti. Tikiuosi, turėsime galimybę kada nors dirbti kartu. Jeigu galime dirbti JAV, taip pat galime kurti projektus ir Lietuvoje, kuri yra daug arčiau ir kurioje būtų galima lengviau rasti gerus rangovus bei vietos architektus, su kuriais būtų galima bendradarbiauti. Be to, mano žmonos šeima yra kilusi iš Vilniaus, todėl su šia vieta esu susijęs ir asmeniškai. Būtų puikus nuotykis su šia šalimi susisieti ir profesiniais saitais.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!