Kada keisis statybinių medžiagų naudojimo tradicijos

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Agnietė Vilkišienė

agniete@structum.lt

Ekologijos banga ir technologijų bumas vilnija per pasaulį, neatpažįstamai keisdami statybų industriją. Šiandien statybose vėl pritaikomos tokios medžiagos kaip šiaudai ar bambukas. Į pramonę atėjo ir nanomedžiagos. Panašu, kad netradicinės alternatyvos savo savybėmis ne tik puikiai konkuruoja su iki šiol populiariausiomis laikytomis statybinėmis medžiagomis, bet pamažu jas ir nurungia.

Nanomedžiagos – iš kosmoso į statybų aikštelę

Nors poliuretanas jau seniai nieko nestebina, tokios nanomedžiagos kaip aerogelis gali sukelti tikrą revoliuciją statybų pramonėje. Kalbant apie individualaus namo statybas, svarbiausia jo sandarumas, kurį užtikrina tinkamas namo apšiltinimas. Iš NASA laboratorijų atkeliavęs aerogelis yra gerokai sudėtingesnė medžiaga nei, pavyzdžiui, polistireno putplastis, tačiau su ja galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Aerogelis yra ekologiška medžiaga, tai reiškia – nekelianti alergijų. Ji atrasta dar XX a. pradžioje ir buvo naudojama kosmose: saugojo nuo saulės karščio palydovų korpusus. Aerogelis sveria vos apie 1,2 mg/cm3 ir yra tik tris kartus sunkesnis už orą. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad daugiau nei 90 % medžiagos ir sudaro oras, bet tokios konsistencijos, kad išlaikytų gelio struktūrą ir sandarumą. Tai permatoma medžiaga, kuri atrodo kaip sušalę dūmai. Optinė apgaulė gali suklaidinti, nes vos 2 g aerogelio išlaiko net 2,5 kg svorio plytą. Be to, jis atsparus ugniai – atlaiko iki 1400 °C temperatūrą. Medžiagos poringumas siekia 99 %. Taigi turbūt neverta net sakyti, kad būtų sunku rasti efektyvesnę termoizoliacinę medžiagą.

Šios medžiagos paklausa auga, ypač ją vertina žmonės, ieškantys ekologiškų sprendimų. Internete vis pasirodo straipsnių apie jos taikymą individualių namų statybai. Portalo „Žaliųjų pastatų statytojų patarėjas“ (angl. Green building advisor) žurnalistai pasakojo istoriją apie Jano Verschureno sprendimą aerogelį panaudoti namo rekonstrukcijai. Pagal senovinės statybos tradicijas kedro lentos buvo priklijuotos virš skardos, todėl oras cirkuliavo po stogu. Straipsnyje „Ar ši izoliacija per gera, kad būtų tiesa“ rašoma apie vyro pasirinkimą aerogelį naudoti 4 cm tarpų tarp gegnių izoliacijai.

Rezultatas nustebino ir J. Verschureną, ir architektus. Nors žurnalistai ir atkreipė dėmesį, kad senų konstrukcijų izoliacija su šia medžiaga turi būti suplanuota iki mažiausių detalių. Juk pabaigus darbus nebus galima perklijuoti kokio gabaliuko, kaip tai buvo įmanoma padaryti su plokštėmis. Kita vertus, aerogelis nėra prieinamas vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Tačiau nepaisant to pranašaujama, kad ši medžiaga yra neišvengiama progreso atnešta ateitis, be kurios mūsų anūkai neįsivaizduos statybų.

Pamiršta šiaudų nauda

Internete žaibiškai plinta tinklaraščių įrašai apie mūsų protėvių namų statyboms naudotus šiaudus. Vienas tokių entuziastų – Andrew Morrisonas. Architektas pateikia net 800 m2 šiaudinių namų projektų pavyzdžių. Lietuvoje statytojai taip pat pripažįsta, kad šeimos svarsto apie šiaudinio karkasinio namo statybos galimybę. Dažniausiai tokius namus pasiryžta statyti užsienyje bent kelerius metus pagyvenę žmonės.

Šiaudinių karkasinių namų statyba išsiskiria tuo, kad karkasas užpildomas supresuotais šiaudais arba plaušmoliu. Šiaudus dažnai nemokamai atiduoda ūkininkai, todėl šios statybinės medžiagos galima pasidaryti pačiam ir nemažai sutaupyti. Svarbu atminti, kad sienos užpildo storis turėtų būti apie 35 arba 50 cm. Jei tikslas – geresnės nei medžio šiluminės varžos savybės, į 1 m3 reikia supresuoti 100 kg šiaudų ir vietoje tinko naudoti molį.

Šiaudiniai namai Lietuvoje buvo statomi šimtus metų, vėliau juos išstūmė betonas, cementas, silikatiniai blokeliai. Ar šiaudai vėl susigrąžins savo pozicijas? Sunku prognozuoti. Na, o šiuo metu visuomenė keičia požiūrį į statybas dėl egzotiškojo bambuko.

Bambukas – retvoliucija pramonėje

Lietuvoje bambukas dažniausiai naudojamas kaip interjero elemento materija: grindys, tvorelės, sienų puošyba. Bambukas yra ekologiška ir ypač tvirta medžiaga. Kai kurių rūšių bambukų mediena yra tvirtesnė net už ąžuolą. Šios medžiagos populiarumą liudija prieš kelis metus iškilęs įspūdingas bambukinis automobilių parkas Amsterdamo medicinos centre „Slotervaart“. Penkių aukštų automobilių parko bendras plotas – 3200 m2. Jame vienu metu gali būti 1200 automobilių. Bambuko poliai išdėstomi taip, kad sudarytų permatomo fasado efektą, todėl pastatas atrodo lyg oazė betoninių pastatų fone.

Lotynų Amerikos kaimo vietovėse namai statomi, naudojant konstrukcijas iš bambuko. Vis dėlto, nei JAV, nei nė viena Europos Sąjungos valstybė nėra patvirtinusios bambuko, kaip statybinės medžiagos, taikymo galimybių pastatų konstrukcijoms. Ir tai ne tik dėl klimato sąlygų. Statybos iš bambuko nėra nei lengvos, nei pigios. Tokių konstrukcijų patvarumas priklauso nuo šios medienos tiekėjo.

Bambukinio namo forma ir sudėtingumas svarbesni už patalpų plotą. Tarkime, architekto Marielos Garcia’os suprojektuotas nesudėtingas 150 m2 individualus namas turėjo ne šešis standartinius, o 36 bambukinius polius. Visi poliai yra su skirtingais ir itin sudėtingais kampais, kuriuos, norint kartu sujungti, reikia talentingos ir patyrusios rangovų komandos. Taigi didesnės investicijos į struktūrą, apimančią mažesnį plotą, bambuko pastatams suteikia išskirtinumo. Šią medžiagą prisijaukinti gali tikrai ne kiekvienas profesionalas.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!