Kaip „Brexit“ paveiks Europos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės statybų industrijas?

2019 m. gegužės 22 d.

Žiniasklaida mus moko, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos yra pralaimėjimas abiem pusėms. Ir ta pati žiniasklaida sutinka, kad didžiausius iššūkius teks atremti verslui. Reguliavimo sistemos pataisos, įgūdžių rinkos spragos ir su tiekimo grandine susiję klausimai neabejotinai sukels problemų šiame sektoriuje. Kaip jau matėme, viena didžiausių statybos ir komunalinių paslaugų bendrovių Jungtinėje Karalystėje „Carillion“ žlugo dar iki britams pasitraukiant iš ES šeimos. Lietuvoje statybos sektoriaus apsukos auga, tačiau artėjant „Brexit“ nerimo taip pat didėja, netrūksta ir neatsakytų klausimų.

Statybos ir nekilnojamojo turto konsultacijos bendrovės „Gleeds“ duomenys rodo, kad 66 % pramonės specialistų jaučia neigiamą „Brexit“ neapibrėžtumo poveikį. Didžiausią susirūpinimą kelia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, kurį dar labiau apsunkina ne Jungtinės Karalystės piliečių imigracijos statusas. „Deloitte“ tyrimai rodo, kad net 47 % aukštos kvalifikacijos darbuotojų svarsto galimybę palikti Jungtinę Karalystę. Kai viena iš trijų statybos įmonių samdo imigrantus, lengva suprasti nerimą dėl artėjančių problemų.

Didžioji Britanija laukia būsto krizės

„Brexit“ reiškia ne tik darbo jėgos praradimą šiandien. Svaro sterlingo vertės kritimas sumažino potencialių pajamų. Kadangi statybos projektai vyksta visoje Europoje, Didžioji Britanija nėra vienintelė vieta, kur galima rinktis specialistus. Deja, tai reiškia daugiau problemų vadovams. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį 67 % vadovų teigė, kad negali rasti mūrininkų, o 50 % nesugebėjo pasamdyti stalių ir dailidžių.

Lyg to būtų maža, Vyriausybė statybos pramonei nustatė tikslus – 300 tūkst. naujų namų kasmet, kurie turi išspręsti būsto problemą. Tačiau tai padaryti darosi sunkoka. Iki šiol susirūpinimas dėl darbo jėgos lėmė lėtesnę privataus sektoriaus pažangą. Būtent tai gali suduoti mirtiną smūgį daliai įmonių. Juk Didžiojoje Britanijoje statybos sektorius yra stipriai priklausomas nuo importo. ES į Jungtinę Karalystę tiekia iki 62 % statybinių medžiagų –už maždaug 5,7 mlrd. eurų. Po Didžiosios Britanijos pasitraukimo medžiagų tiekimo grandinės sąnaudos didės mažiausiai 20 %. Nors liūdnų pranašų niekam nereikia, jeigu pridėsime didėjančius mokesčius, galėsime teigti, kad Didžiosios Britanijos būsto krizė tęsis ir gilės.

Noble’as Francisas, statybų ekonomikos profesorius, neslėpė, kad tokia toksiška veiksmų seka gali paralyžiuoti Britanijos statybos sektoriaus augimą. Verslui reikia aiškumo. Europos investicijų bankas anksčiau daug lėšų skyrė projektams visoje šalyje, 2015 m. investavo apie 7,8 mlrd. eurų. Pinigai buvo įsisavinami miestų plėtrai, infrastruktūros objektams. Šiuo metu šalyje statomi pažangūs greitkeliai, tačiau su didesnėmis statybų medžiagų kainomis ir be Europos centrinio banko paramos, norint pabaigti šį ir panašius projektus, teks išspręsti daug klausimų.

ES pilkasis kardinolas

Ir, nors skaitydami apie nesėkmes Didžiojoje Britanijoje dūsaujame apie tai, kaip gerai, kad priklausome Europos šeimai, esame ne vieni, vadinasi, saugūs, pasak Britų architektūros instituto direktoriaus Alano Vallance, visos Europos architektūros sektoriaus projektai sustojo dėl netikrumo ir vis dar neaiškios ateities, kuri kenkia investiciniam klimatui. Galios ir pinigų lenktynėms su JAV, Kinija, Saudo Arabija ir Rusija tai nėra gerai. Mūsų kontinentas gali pralaimėti. Vis dėlto ES statybos asociacijų lyderiai užima nuosaikesnę poziciją. Pasak jų, statybų sektorius yra stiprus kaip niekada anksčiau, todėl jis sugebės susidoroti su visomis „Brexit“ pasekmėmis.

Lietuva regi savo galimybę

Klausimų yra daugiau nei atsakymų, todėl „Verslios Lietuvos“ ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) atstovai ištisus trejus metus ragino verslą sekti naujienas, o investicijoms rinktis saugesnes Norvegijos, Švedijos, Danijos kryptis. Nors panašu, kad Didžiajai Britanijai ir ES susitarti nėra lengva ir visai realus „kietasis“ scenarijus, t. y., jeigu britai išstotų be jokio susitarimo, Lietuvos verslui šis procesas atneša ir naujų galimybių.

Dėl „Brexit“ neapibrėžtumo tokios kompanijos kaip „Revolut“, „Barclays“, „Canary Wharf“, „TransferGo“ ir daug kitų perkėlė savo biurus į Vilnių. Bendrovės neslepia, kad Vilnių pasirinko dėl palankios verslui aplinkos ir „Brexit“.

„Lietuvoje sukurtos puikios sąlygos užsienio investicijoms. Užsienio ekspertai pernykščius metus vadina išskirtiniais dėl gamybinių investicijų proveržio ir prognozuoja, kad Lietuva išliks viena ryškesnių užsienio investuotojų traukos zonų“, – sakė LPK prezidentas Robertas Dargis.

Šį mėnesį buvo sutarta „Brexit“ datą atidėti nuo šių metų balandžio 12 d. iki spalio 31 d. Tai reiškia dar penkis nežinios mėnesius.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!