Kaip energinio naudingumo klasės pasikeitimai veikia statybų aikštelę?

2021 m. balandžio 26 d.

Audinga Satkūnaitė.

audinga@structum.lt

Pagal Statybos įstatymą, nuo 2021 m. sausio 1 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, t. y. turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Rinkai reikalavimas dėl pastatų energinio naudingumo yra žinomas nuo 2012 m. ir yra įgyvendinamas pakopomis: po 2016 m. lapkričio 1 d. nauji statomi pastatai turėjo atitikti A energinio naudingumo klasę, po 2018 m. sausio 1 d. – A+.

Pagrindiniai reikalavimų pasikeitimai

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atkreipia dėmesį, kad A++ nuo A+ reikalavimų stipriai nesiskiria. A++ klasei taikomi šiek tiek griežtesni atitinkamų rodiklių įverčiai: pagrindinis reikalavimas, kad A++ energinio naudingumo pastatai turi naudoti daugiau kaip 50 proc. atsinaujinančios energijos. Taip pat atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės privalo atitikti šiuos reikalavimus: A++ klasės: C1<0,3 ir C2 ≤ 0,70, o A+ klasės: C1<0,5 ir C2 ≤ 0,80.

Jei A++ energinė naudingumo klasė pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80 (išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,68), o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.

Nauji reikalavimai neišgąsdino

UAB „WICONA“ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius tikina, kad nuo 2021 metų įsigalioję nauji reikalavimai, jog visi naujai statomi pastatai turi atitikti A++ klasę, sumaišties neįnešė.

„Visi „WICONA“ sprendimai, kuriuos pristatome rinkai, yra kuriami ne dabarčiai, bet orientuoti į ateitį. Todėl buvome pasiruošę anksčiau nei įsigaliojo naujieji reikalavimai“, – sako pašnekovas.

Pasak R. Staknevičiaus, norint pasiekti energinį efektyvumą, derėtų atkreipti dėmesį į namuose esančias langų ir durų sistemas. Langų sistemos WICONA WICLINE 95 patvirtintos Pasyvaus namo Instituto sertifikatu. Galimi ir paprastesni langų sistemų sprendiniai, pavyzdžiui, varstomi langai WICLINE 75 TOP, kurie pasiekia Uw=0,76 W/m2*K.

Kitas sprendimas – langų sistema WICLINE 115 AFS, kurią dėl specialios lango konstrukcijos galima stiklinti stiklo paketu ir papildomu stiklu. Šios sistemos lango konstrukcijoje tarp stiklų galima montuoti žaliuzes, kurios apsaugos patalpas nuo saulės ar suteiks privatumo. Tokių langų šilumos perdavimo Uw<0,73 W/m2*K, garso izoliacija Rw=50 dB, varčios svoris iki 200 kg.

Nuotr.: WICLINE 115 AFS lango pjūvis

„WICONA“ rinkai pristato ir visiškai naują stumdomų durų sistemą – WICSLIDE 150 PS, kuri buvo specialiai sukurta ir panaudota gyvenamos paskirties aukštuminiams pastatams Londone. Anot R. Staknevičiaus, tai yra visiškai naujo koncepto stumdomos durys, išsiskiriančios geromis šiluminėmis (Uw=0,95 W/m2*K) ir akustinėmis (Rw=45 dB) savybėmis. Nuo praėjusių metų šią sistemą galima naudoti ir pastatams Lietuvoje. Įmonė gali pasiūlyti ir specialių sistemų, paremtų elementinių fasadų sprendiniais. Viena tokių – WICONA Module Air, kuri sėkmingai naudojama įvairios paskirties pastatuose Europoje. Tai yra dviejų stiklinimo plokštumų (ang. k. „double skin façade“) fasadinė sistema, kuriai Ucw>0,59 W/m2*K ir garso izoliacija Rw C; Ctr)=56 (-1; -4) dB.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad būtent tokius sprendinius gamina ir montuoja Lietuvos bendrovės.

Nepakanka tik „gražių kailinių“

Kompanijos TECHNONICOL klientų palaikymo padalinio vadovas Tomas Šidla įsitikinęs, kad energiniam efektyvumui pasiekti nepakanka turėti tik „gražius kailinius“ ant pastato.

Pašnekovo siūlymu, vienas patikimiausių sprendimų – PIR šilumos izoliacinės plokštės. Statybose ši medžiaga leidžia ženkliai pagerinti pastatų energetinį efektyvumą.

Šios plokštės gali būti puikiu pastatų šiltinimui naudojamos akmens vatos pakaitalu, nes pasižymi itin mažu šilumos laidumo koeficientu – 0.022 W/m*K. Skirtingai nei akmens vata, PIR plokščių struktūroje yra daugiau kaip 95 proc. uždarų porų, todėl nesugeria vandens bei išlaiko nepakitusias savybes viso eksploatacijos laikotarpio metu. Pasak T. Šidlos, naudojant PIR plokštes stogo konstrukcijos gauna mažesnę apkrovą. Jos taip pat turi L formos kraštus, todėl jungiant jas neatsiranda „šalčio tiltelių“, kas užtikrina energinį efektyvumą.

Itin standžios ir idealiai lygios PIR šilumos izoliacinės plokštės yra puikus pagrindas įvairioms stogo dangoms, o ypač sintetinėms membranoms. Jos gali būti naudojamos tiek statant naujus, tiek šiltinant senus pastatus.

Tam, kad stogo konstrukcija naudojant PIR šilumos izoliacinės plokštės tarnautų ilgiau, vienas iš šiuolaikinių sprendimų gali būti stogo sistema su garo izoliacine membrana TECHNOELAST VB 500 SELF.

Vienas iš sprendimų – saulės elektrinės

UAB „Eternit Baltic“ regiono pardavimų vadovas Vidas Jaškauskas sako, kad energinį pastato efektyvumą galima pagerinti naudojant saulės energiją.

„Mes, kaip stogo dangų gamintojai, esame parengę rekomendacinius sprendimus, kad saulės elektrinės būtų kuo paprasčiau montuojamos“, – pabrėžė pašnekovas.

Kalbant apie privačius gyvenamuosius namus, anot V. Jaškausko, saulės elektrinės dažniausiai montuojamos ant stogo. Tai vienas iš patikimiausių būdų tinkamai išnaudoti energinį efektyvumą.

Pašnekovo tikinimu, šiandien žmogus turi ne vieną pasirinkimą, kaip išnaudoti saulės energiją, ypač jeigu pastatas yra statomas naujai. Pavyzdžiui, naudoti integruotas saulės elektrines ar statyti jas tiesiog vietoj stogo dangos. Saulės elektrinės gali būti pačių įvairiausių formų ir netgi nesiskirti nuo stogo dangos.

UAB „Eternit Baltic“ atstovas pažymėjo, kaip svarbu projektuojant pastatus iš anksto viską detaliai numatyti, pavyzdžiui, kokios rūšies ir kokio pajėgumo saulės elektrinė ketinama įrengti. Pasak V. Jaškausko, numačius minėtus dalykus bus atsakyta į svarbius klausimus. Tai netgi gali išgelbėti nuo papildomų išlaidų.

„Užsakovams reikėtų atsiminti tai, kad geriau kartu su architektais numatyti ir išsiaiškinti viską projektavimo stadijoje. Tai iš tiesų palengvins saulės elektrinių įrengimą“, – kalbėjo pašnekovas.

Kalbant apie atnaujinamus ar neseniai statytus pastatus, kuriuose norima įsirengti saulės elektrinę, taip pat galima vadovautis rekomendacijomis, kokias sistemas ir elementus naudoti.

„Šiuo atveju sumontuoti saulės jėgaines ant pastatų neturėtų būti iššūkis, ypač kad dauguma saulės elektrinių tiekėjų gali pasiūlyti montuotojų paslaugas“, – tikino V. Jaškauskas.

Energinis efektyvumas – svarbus aspektas, be kurio neįsivaizduojamas ateities miesto kūrimas. Jį kuria ir projekto „Išmanusis miestas“ dalyviai, gvildenantys idėjas, kaip Lietuvos regionams ne tik atsinaujinti bei augti, bet ir atrasti inovatyvių sprendimų. Jau netrukus galėsite išvysti „Išmaniojo miesto“ kūrėjų darbus, o kol kas – kviečiame susipažinti su  pačiomis komandomis!

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/05/geberit_pbc_340x430_structum_lt.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!