Kaip megaprojektai plečia miestus?


Masačusetso technologijos instituto profesorius, apdovanotas už nuopelnus miesto planavimo srityje,  Gerardo del Cerro Santamaria, megaprojektus apibūdina kaip pertvarkytas erdves, kuriose dažniausiai išryškėja vietinio, regioninio ir nacionalinio elito vaidmuo, taip pat nacionalinio bei tarptautinio kapitalo rolė. Megaprojektai gali apimti miestų regeneravimo schemas, transporto ir energetikos infrastruktūrą, pramonės koridorius, miestų grupes, naujus miestui, inovacijų rajonus, mokslo ir technologijų parkus bei sporto infrastruktūrą.

„Megaprojektų dizainas ir įgyvendinimas paprastai suburia didelius žaidėjus. Taip yra dėl padidėjusios miestų konkurencijos ir visuotinio projektų matomumo. Taip pat taip yra dėl to, kad politinės galios konfigūracija turi ryškius ryšius tarp vietinių, regioninių, nacionalinių ir globalių socialinių veiksmų sričių“, – teigia G. del Cerro Santamaria, pažymėdamas, kad atsižvelgiant į urbanizaciją dabartiniame globalizuotame pasaulyje beveik visi megaprojektai tampa miesto pobūdžio ir vietos. Arba jie turi tiesioginį poveikį miestams ir urbanizacijos procesui, miestų plėtrai ir konkurencingumui. Priežastis ta, kad megaprojektų kūrimas yra pagrindinis atsakas į globalizaciją miesto srityje.

Urbanizacija

Ekonomistas ir socialistas Albertas Hirschmanas megaprojektus apibūdina kaip privilegijuotas vystymosi proceso daleles.

Jis pabrėžia, kad jie pasižymi unikaliais, tik jiems būdingais, bruožais. Pavyzdžiui, jie skirti ambicingai pakeisti egzistuojančią visuomenės struktūrą. Šios savybės neturi mažesni ir labiau įprasti projektai, kurie telpa į jau egzistuojančias struktūras ir nemėgina jų modifikuoti. „Žvelgdami į istoriją galime matyti, kad megaprojektai išplito miesto teritorijose visame pasaulyje. Jie dažnai sukėlė gyventojų perkėlimą, todėl sulaukė stiprios pilietinės visuomenės kritikos“, – įvardina G. del Cerro Santamaria.

„Visgi esame globalizuoto miesto paveldėtojai. Neįmanoma įsivaizduoti nieko, išskyrus teritorijų, esančių prie upių ir įlankų, regeneravimą, anksčiau saugojimui ir gamybai skirtų sričių atkūrimą, naujos transporto infrastruktūros statybą, esamų išplėtimą ir istorinių objektų atnaujinimą.

Tačiau sunkumų patiria ir pasaulio „sutvarkymas“ bei jį palaikanti miesto politinė ekonomika. Be to, procesas susiduria su keliomis struktūrinėmis kliūtimis, turinčiomis tiesioginių padarinių megaprojektų projektavimui ir statybai miestuose ir regionuose“, – teigia G. del Cerro Santamaria.

Ryšys su pasaulio ekonomika

Megaprojektai gali apimti komunikacinį dizaino komponentą. Taip yra todėl, kad gyvename epochoje, kuriai būdingas miesto valdymo poslinkis nuo vadybos prie verslumo. Šioje epochoje miestai laikomi mazgais pasauliniame santykių tinkle.

Urbanistė ​​Monika Grubbauer teigia, kad visuotinio matomumo atgavimas yra ne tik esminė ekonomikos strategija. Tai taip pat tarnauja simboliniam ar reprezentaciniam virsmui, kuris yra ypač naudingas regionams ir miestams, turintiems aiškų politinį identitetą.

Ieškant pasaulinio metropolio

Svarbu stebėti socialinį ir sociokultūrinį kontekstą, labiausiai palankų megaprojektų plėtrai. Aišku, kad puikiems planams klestėti būtina plati socialinė ir politinė parama, o gal net tam tikras pritarimo laipsnis. Juk projektų apimtys ir dėl to atsirandantis poveikis dideliems miesto plotams gali sukelti milžiniškas ekonomines išlaidas. Megaprojektai taip pat gali turėti didžiulį poveikį aplinkai, o tai gali sukelti pilietinį nepasitikėjimą.

Judėjimai ir aktyvizmas prieš megaprojektus nėra tokie intensyvūs, kaip buvo prieš kelis dešimtmečius. To priežastis gali būti ta, kad daugeliu atvejų megaprojektai sėkmingai parduodami kaip ekonominės plėtros katalizatoriai, iš kurių kai kurie turės naudos.

Megamiestų problemos

Dėl ekonomikos bei kintančio darbo pobūdžio didėjantis didžiųjų miestų augimas taip pat gali padidinti jų socialinę nelygybę. Kanberos universiteto mokslininkai apžvelgė JAV ir Australijos miestus ir palygino ekonomikos bei jų didmiesčių socialinio pažeidžiamumo rodiklius.

Rezultatai parodė, jog miestai, kurių ekonomika aukštesnė nei vidutinė, o socialinis pažeidžiamumas yra žemesnis nei vidutinis, yra geresnėje padėtyje, kad galėtų susidoroti su dvejopomis technologinių pokyčių ir socialinės nelygybės problemomis.

Kintantis darbo pobūdis yra vienas iš kontrastingų koncentruoto augimo ir didėjančio socialinio pažeidžiamumo veiksnių. Miestai yra Ketvirtosios pramonės revoliucijos vieta, nes pasaulio ekonomika susiklosto didžiuosiuose centruose. Tai lemia aglomeracijos pranašumai – produktyvumas ir efektyvumas padidėja, jei daug gamintojų ir žmonių yra šalia vienas kito.

Jau 600 miestų sukuriama 60% visos pasaulio ekonomikos produkcijos. Pasaulyje yra 21 didmiestis, kuriame gyvena daugiau nei 10 milijonų žmonių, palyginti su trimis 1975 metais. Iki 2040 m. 65% pasaulio gyventojų gyvens miestuose.

JAV per didelę 2007–2009 m. recesiją visoje šalyje buvo prarasta darbo vietų. Tačiau atkūrimas buvo sutelktas į 25 miesto branduolius. Manoma, kad šiuose centruose išaugs maždaug 60% JAV darbo vietų. Dėl per didelio darbo galimybių sutelkimo šiuose miestuose gali atsirasti socialinė nelygybė ir pažeidžiamumas. Tuo metu kiti senesni ir mažesni miestai sunkiai stengiasi atgaivinti savo ekonomiką.

Australijoje mega augime vyrauja Sidnėjus ir Melburnas, tačiau šiuose miestuose taip pat didėja ekonominė bei socialinė nelygybė.

Asociatyvi nuotr.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų