Kaip Niujorko architektūra reagavo į ekstremalias situacijas per pastaruosius 20 metų?

2020 m. gegužės 22 d.

Rugsėjo 11-osios išpuolis, uraganai, ekonominė krizė, pandemija – Niujorkas nuosekliai sprendė nesėkmes vieną po kitos, visada pergalvodamas, perprojektuodamas ir atkurdamas miestą geresnei ateičiai. Daugybė pakeitimų pateko į statybos rašytų ir nerašytų taisyklių sąvadus. Pokyčiai – progreso variklis, o jų mastas įgauna vis didesnį greitį.

Po rugsėjo 11 dienos daugelis darbuotojų pradėjo dirbti kartu bendrose darbo vietose. Nors kai kurie privatumo trūkumą laikė kompromituojančiu, kiti mano, kad tai skatina bendruomenės jausmą ir palengvina emocinį kontaktą su savo bendradarbiais. Kaip atsakas, buvo pereita prie dinamiškesnių darbo vietų, todėl buvo sukurtas atviro biuro planas, kuris šiandien tapo įprastu. Atvirų erdvių planai ne tik atvėrė kelią glaudesniam bendradarbiavimui, bet ir suteikia darbuotojams galimybę rasti vienas kitą ekstremalių situacijų atvejais.

Viena iš labiausiai paveiktų pramonės šakų mieste buvo aviacijos sektorius ir vidaus bei tarptautinės oro linijos, kurioms greitai reikėjo atkurti keliautojų veiklą ir saugumo jausmą. Iš esmės konkurencingame versle, kuriame lojalumas prekės ženklui ir klientų aptarnavimas yra lemiami veiksniai sėkmei, aviacijos pramonė padarė tai, ko anksčiau nedarė niekas.

Terminalai buvo modifikuoti taip, kad suteiktų vizualinį saugumo jausmą, ir reaguodama į saugios aplinkos kūrimą buvo sukurtos aviacijos organizacijų vykdomos papildomos saugumo procedūros.

2012 m. spalio 29 dieną uraganas „Sandy“ nušlavė Niujorką ir atnešė potvynį, kuris nuniokojo tūkstančius bendruomenių ir kainavo sukėlė 19 milijardų JAV dolerių žalą ( 17,27 milijardų eurų).

 Miestas pajuto žiaurias klimato pokyčių realijas, todėl greitai pradėjo planuoti išplėsti Manheteno kranto liniją. Taip pat buvo paskelbta „Rebuild by Design“ konkursas, kaip būdas pakviesti architektus, miestų planuotojus ir kraštovaizdžio architektus sukurti idėjas, padėsiančias sukurti naują strategiją.

Sėkmingi garsių firmų, įskaitant OLIN, BIG ir OMA, pasiūlymai pavertė konkursą organizacija, kuri dabar padeda penkiems JAV miestams geriau suprasti jų pažeidžiamumą ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Nors dar reikia daug pertvarkymų, daugybė pamokų, kurias Niujorkas išmoko iš audros, buvo įgyvendintos ir pritaikytos kituose kontinentuose. Kaip pavyzdžiui, architektai projektuoja atsparesnius pastatus.

Šiandien Niujorkas vėl atsidūrė kitos krizės – COVID-19 pandemijos – centre. Nors jis iki šiol buvo labiausiai nukentėjęs JAV miestas, jis taip pat yra vienas didžiausių didmiesčių, kuriame užfiksuojamų koronaviruso atvejų ir mirčių sparčiai mažėja.

Įmonės ir politikos formuotojai nori, kad miesto dizaineriai nustatytų, kaip galima pažaboti viruso plitimą.

Atsirado staigus poreikis sukurti ir įgyvendinti šias strategijas sukėlė ir inovacijų padarinius. Jau dabar akivaizdu, kad ilgalaikiai šios pandemijos padariniai privers Niujorką sukurti vientisesnę ir novatoriškesnę aplinką. Nuo pergalvojimo, kaip individualios biurų patalpos taps sveikesnės, kartu skatinant bendradarbiavimą, iki švaresnių ir efektyvesnių viešojo transporto sistemų numatymo. Niujorkas eina link to, kad atkurtų pasitikėjimo jausmą pasaulio etalonu.

Kontroliuojant viruso plitimą labai svarbios idėjos, susijusios su bekontakčių technologijų diegimu, sveikatos patikrinimais.

Ši pandemija yra dar viena didžiulė galimybė paneigti nusistovėjusias normas. Ši pertrauka leidžia iš tikrųjų abejoti, kas yra teisinga ir ko iš tikrųjų reikia.

@Asociatyvi nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/06/GROHE_AllureB3D-Atrio_340x430px_Structum_2.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!