https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download.gif

Kaip pertvarkyti miestus mažiau vienišai ateičiai?

2018 m. gruodžio 17 d.

Agnė.

Ar jaučiatės vienišas? Jeigu manote, kad vienatvė, kur kaip kokia tyli išdavikė dažniausiai užklumpa didžiųjų metų švenčių įkarštyje, tėra psichinė sveikata, klystate. Pasak psichologų, vienatvė dažnai yra kolektyvinis socialinis veiksnys. Dar daugiau – nustatyta, kad lėtinis socialinės izoliacijos poveikis sveikatai yra toks pat žalingas, kaip ir penkiolika cigarečių per dieną. Tuomet paklausite kaip miestai siejasi su vienatve? Atsakymas nurodytas Gratano instituto ataskaitoje, kurioje teigiama, kad miestų organizavimas gali padėti arba trukdyti socialiniam ryšiui.  

Pagalvokite apie nepatogią tylą lifte, kuriame yra keleivių, kurie niekada nesisveikina. Dabar pagalvokite apie vaikų žaidimų aikštelę, kurioje tėvai dažnai pradeda kalbėtis. Tai reiškia ne tai, kad aplinka inicijuoja sąveiką. Greičiau tai reiškia, kad aplinka gali įgalinti arba apriboti sąveikos potencialą.  

Vinstonas Čerčilis (Winstonas Churchillas) į architektūros istoriją įėjo taikliu pastebėjimu apie tai, kad mes formuojame pastatus, o tada pastatai formuoja mums. Šiandien šis reiškinys įgijo naują ir žymiai platesnę reikšmę, tačiau ar galime galvoti apie buvimo mieste būdus – architektūrą, kuri galėtų išgydyti“ vienatvę? 

Melburno dizaino mokyklos studentai neseniai taikydami dizainą, kaip tyrimo metodiką, atrado, kaip jie patys pavadino, architektūrines ir urbanistines reakcijas į vienatvę.  

 Idėja kurti daugiau ryšių miesto gyvenime 

Naminio gyvūno priėmimas yra vienas iš efektyviausių būdų atsikratyti vienatvės, tačiau dažnai žmonės neturi pakankamai laiko rūpintis naminiais gyvūnėliais. Zi Ye sugalvojo Puppy Society“  programą, jungiančią gyvūną su keliais savininkais. Šunys yra laikomos bendroje patalpoje, kurioje savininkai atvyksta ir gali pasiimti naminį gyvūną laikinai, prieš tai susitarus apie tai su kitais gyvūno globėjais 

Ar kada nors laukėte geležinkelio stotyje vieni, susigūžę, bandydami išvengti bet kokio kontakto su šalia stovinčiu? Diana Ong modifikavo geležinkelio stotį, čia pritaikydama pokalbius skatinančius elementus. Michelė Curnow pasiūlė paversti traukinius į bendravimui skirtas zonas, kurie pritraukia žmones. Tai galėtų būti pasiekta įkūrus galerijas.  

Denisas Chanas ištyrė Melburno CBD gatves ir nustatė, kad daugelis iš jų yra negyvos/negyvybingos, nepaisant net ir to, kad jos yra Melburno gyvybingumo simbolis. Todėl pasiūlė bendruomenės augalų sodus, knygų kiemus, baldus ir kitas erdves, kuriomis žmonės galėtų naudotis pietų metu.  

Beverly Wang pažvelgė į vienišumą ir vaikų priežiūros specialistų trūkumą kaip kompleksinę problemą. Ji parengė projektą, kuriuo pasiūlė sukurti darželį ir slaugos namus po vienu stogu. Dviejų funkcijų pastatas turėtų atskirus įėjimus ir bendras erdves – pasakų kambarius. Čia senoliai galėtų tapti neoficialiais mokymosi pagalbininkais ir pagelbėti vyresnio amžiaus vaikams mokytis.  

Yra visiškai kitokia vienatvė, kuri prasideda praradus mylimąjį. Malakas Moussaoui suprojektavo įrenginį, kuris pats augina gėles. Vietoje to, kad tiesiog įsigyti gėlių, M. Malako siūlo jungtis į bendruomeninius sodus ir programėlių pagalba auginti augalus, kartu su bendraminčiais. Bendra programėlė, kuria galėtų naudotis daugybę žmonių vienu metu leistų sodininkystei tapti kaip terapine priemone.  

Kiti studentai sprendė labiau pažįstamus atvejus, pvz., daugiabučių namų aukštybinių pastatų socialinės sąveikos erdvių kūrimą ir pertvarkytus prekybos centrus, kad jie taptų vietos žmonėms apsilankyti sekmadienio rytą.   

Tyrimas rodo, kad dabarties alternatyva, t.y. mažiau vieniša ateitis iš tiesų yra įmanoma, o dizainas gali tapti šios sudėtingos užduoties sprendiniu. 

Pranešimas redaguotas ir adaptuotas. Originalų pranešimą galite skaityti čia. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!