Kaip Stokholmas tapo gyventojų tobulo darbo ir asmeninio gyvenimo balanso pavyzdžiu?

2019 m. gegužės 23 d.

Su lanksčių valandų norma ir beveik dviejų metų vaikų priežiūros atostogomis Švedijos sostinė tapo miestu, kuris pelnytai didžiuojasi savo laimingais gyventojais ir dirbančiųjų produktyvumu. Ko gali pasimokyti kiti miestai?

Švedijos lankstus požiūris į darbo laiką yra viena iš priežasčių, kodėl neseniai atliktoje HSBC apklausoje Stokholmas buvo geriausiai įvertintas darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros vieta. Pagal OECD „How’s Life“ apklausą, tik apie 1,1 proc. šalies darbuotojų dirba labai ilgas valandas.

Daugiau laiko šeimai

Miestas aktyviai propaguoja save kaip vietą, kurioje nereikia rinktis tarp šeimos ir sėkmingos karjeros.

John Langared yra trisdešimties metų programuotojas. Jis skuba pasiimti dukters iš mokyklos. Jis kas antrą savaitę dirba namuose, taigi, vieną savaitę dirba ilgesnes darbo valandas, kitą savaitę – trumpesnes.

Kelios minutės po 15 val. jis greitkeliu patenka iš Stokholmo technologijų rajono į miesto centrą. Vietos eismo administracija pradeda miesto „skubėjimo valandas“ darbo dienomis nuo 15 val. Šios „valandos“ tęsiasi iki 18 val.

John Langared pasakoja, kad darbe vadovybė pasikliauja juo: „Svarbu, kad atlikčiau darbą ir tai priklauso nuo manęs. Todėl niekada neiškyla sunkumų kai man, net ir viduryje susitikimo, kurs neplanuotai nesibaigė iki 15 val.., aš atsistoju ir išvažiuoju pas vaikus“.

Jei jo dukra serga, rytą jis siunčia elektroninį laišką, kuriame sako, kad jam reikia laisvos dienos. Švedijoje yra paskirtas atostogų terminas, neplanuotiems įvykiams, tarp kurių yra ir vaikų ligos. Iš pradžių atrodo, kad klausimas, kuris kamuoja tėvus visame pasaulyje – „ką daryti, jeigu vaiką reikia pasiimti 15 val. iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos? – Stokholme išspręstas.

Pasak miesto vicemero Fredriko Lindstålo, Stokholmo darbdavių pasiūlymas suteikia lankstumą, kurio taip reikia, norint pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

Robin Bagger-Sjöbäck, kuris dirba pirmaujančiame Švedijos investiciniame banke „Carnegie“, yra vienas iš tų, kuriuos „pritraukė“ galimybė gyventi Stokholme dėl asmeninio gyvenimo ir karjeros balanso.  2014 metais jis grįžo į Stokholmą po trejų metų darbo, po 12–14 valandų dienos Prancūzijos banke „Crédit Agricole“, Londone.

„Daugelis Šiaurės šalių kompanijų išvyksta iš Londono, sulaukę vos 30-ies metų. Daug žmonių su kuriais dirbau Londone, dabar turi šeimas ir dirba Stokholme arba Kopenhagoje“, – sako jis. „Manau, kad jei dirbate tas darbo dienas po 18 valandų ir 80 ar 90 valandų darbo savaites, ilgainiui jūs tiesiog negalite dirbti produktyviai. Nemanau, kad smegenys sugeba išlikti budrios taip ilgai ir tokiu tempu, kurio reikalaujate“, – sako jis.

Lyčių lygybė – ne vertybė, o norma

Johannes Lundin, bendrovės „Equalate“ generalinis direktorius teigia, kad Stokholmo darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra siejama su 50 metų Švedijos siekiu užtikrinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris. „Socialinės normos sukūrimas, kai tiek vyrai, tiek moterys atlieka vienodą vaidmenį vaikų priežiūros srityje, yra labai svarbus elementas. Tai suteikia moterims galimybę dirbti ir siekti karjeros, o tai leidžia vyrams dalyvauti jų vaikų gyvenime“, – sako ji.

Dauguma Stokholmo kompanijų leidžia darbuotojams dirbti lanksčiai, tik reikalauja, kad jie būtų biure nuo 9 iki 16 val., kartais nuo 10 iki 15 val. Pagal Švedijos įstatymus darbuotojai turi teisę praleisti dieną, kad galėtų rūpintis sergančiu vaiku, o valstybė kompensuoja 80% prarasto atlyginimo.

Bet galbūt svarbiausias elementas yra vaiko priežiūros atostogų sistema, kurioje kiekvieno vaiko tėvams suteikiama 480 dienų apmokamų atostogų, kurios gali būti dalijamos pagal tėvų pageidavimus. Siekiant paskatinti vyrus imti daugiau atostogų, yra trys vadinamieji „tėčio“ mėnesiai.

Bagger-Sjöbäck praleido du mėnesius namuose, rūpindamasis savo dukra ir sako, kad kiti „Carnegie“ vyrų bankininkai užtruko nuo penkių iki šešių mėnesių, nedarydami žalos savo karjerai. „Turiu kolegą, kuris buvo namuose daugiau nei penkis mėnesius. Jis yra gerbiamas ir vertinamas mūsų įmonėje“, – sako jis.

Tai rodo ne „popierinius“ įstatymus, o visuomenės supratimą, kad vaikams reikia skirti laiko. Taip pat tai rodo darbuotojų vertinimą. Lietuvoje gajus požiūris, kad „nepakeičiamų nėra“, Stokholme sulaukia nemažai nepasitenkinimo ir pašaipų.

Viename banko biure, maždaug 100 iš 300 darbuotojų, per pastaruosius trejus metus ėmė vaiko priežiūros atostogas. Iš jų 60 buvo vyrai, t.y. daugiau nei pusė. Vis dėlto, tai nereiškia, kad yra palikta vietos piktnaudžiavimui.

Stokholmo Karališkojo dramos teatro scenos vadovas Martin Vogel sako, kad Švedijoje darbdaviai daug geriau supranta, kad tėvai turi pareigų ir tai toleruoja, nei darbdaviai Dubline. „Aš manau, kad čia visi yra daug labiau atsipalaidavę“, – sako pašnekovas ir priduria, kad Švedijos vadovai kažkaip sugeba pasiekti, kad būtų padarytas tas pats darbas, per trumpesnį laiką. Tarkim, čia neįprasta šnekučiuotis su kolegomis, jeigu pokalbis sukasi ne apie darbą. Iš tiesų vienas iš pagrindinių Švedijoje dirbančių Didžiosios Britanijos žmonių skundų yra biurokratijos trūkumas.

„Manau, kad per dieną mes esame daug efektyvesni. Esu dirbęs JAV ir ne vienoje ES valstybėje, ten valandos ilgos, tačiau realaus darbo atliekama mažiau“, – sako J. Laganderas.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!