Karaliaus Mindaugo verslo centras – industrinio paveldo atgimimas

2018 m. gruodžio 5 d.

Vytautė Kazanavičiūtė

Karaliaus Mindaugo verslo centras – modernių architektūrinių koncepcijų bei inovatyvių inžinerinių sprendimų sąjungos meka, maksimaliai atitinkanti šiuolaikinio verslo poreikius ir tampanti idealia vieta novatoriškoms idėjoms puoselėti. „Tie, kas su šiuo kūriniu susipažįsta kiek artimiau, stebisi, kad viskas čia puikiai dera ir kuria istorinės praeities ir iškilios ateities sinergiją“, – sako „KPC nekilnojamojo turto“ direktorė Vaida Verseckienė.

Architektūrine Karaliaus Mindaugo verslo centro idėja rūpinosi UAB Kančo studija projektuotojai ir architektai. Šio objekto įgyvendinimą puoselėjo ir prieš kelerius metus į amžiną poilsį išėjęs vienas žinomiausių Kauno ir Lietuvos architektų Algimantas Kančas.

Miesto mieste idėja

Pasak UAB Kančo studija architekto Kęstučio Kajoko, pagrindinis šio objekto tikslas buvo esamą „Pienocentro“ kompleksą, kuriame jau įgyvendinti pirmi du konversijos etapai, papildyti nauju pastatu ir taip užbaigti viso kvartalo, kaip miesto mieste, idėją – gamybinių teritorijų ir transporto mazgų apsuptyje sumodeliuoti uždarą, jaukų ir patrauklų tiek gyventojams, tiek verslui kvartalą, kuris išlaikytų senosios pramoninės aplinkos dvasią. „Įkvėpimo sėmėmės iš esamų ikoninių paties kvartalo pastatų, industrinės aplinkos ir jo istorijos. Statinys svarbus elementas sklypo rytinėje kraštinėje, formuoja kvartalo barjerą nuo judrios transporto arterijos – M. K. Čiurlionio tilto prieigų. Siekiant viso komplekso gyvybingumo, buvo suprojektuotos dvi skirtingos funkcijos: gyvenamosios patalpos orientuotos į kvartalo kiemo vidų – ramybę, žaliąją zoną, o verslui skirtos patalpos orientuotos į tilto pusę“, – sako K. Kajokas.

Naujai atgimęs objektas susideda iš kelių dalių – senojo administracinio korpuso ir prie jo prijungtos naujos dalies. Naujasis korpusas buvo projektuojamas jau apstatytoje menkaverčiais statiniais teritorijoje, juos teko nugriauti. Lankstumo ieškant sprendimų prireikė ir tiriant pastato būklę, kompromisų su paveldosaugos specialistais paieškos. „Didžiausias iššūkis buvo senojo korpuso pritaikymas naujoms funkcijoms. Tam, kad pakeistume funkciją, reikėjo ieškoti kompromisų su paveldosaugos specialistais dėl fasadų pritaikymo ir naujų elementų atsiradimo juose, vidaus erdvių keitimo. Atlikus pastato esamos būklės tyrimus, paaiškėjo daugumos konstrukcijų nusidėvėjimo laipsnis, todėl projektavimo procese atsirado papildomų užduočių, prireikė neplanuotų investicijų. Naujosios dalies funkcionalumas taip pat yra ilgų paieškų rezultatas: vienoje vietoje pavyko suderinti komercinę, gyvenamąją ir automobilių aikštelės funkcijas“, – pasakoja architektas, teigdamas, kad didžiąją dalį sumanymų jiems pavyko įgyvendinti, galbūt tik norėjosi drąsesnių esamo korpuso fasadų sprendimų, bet tiek dėl konstrukcinių apribojimų, tiek dėl saugomų vertingųjų savybių dalies jų teko atsisakyti.

Architektas K. Kajokas sako, kad statinio architektūrą teko derinti prie jau rekonstruotų kvartalo pastatų, rinktis nuosaikius sprendinius ir naudoti tinkuotus fasadus su aliuminio vitrinų intarpais, spalviniais bei medžiaginiais sprendiniais. To prireikė siekiant naujuosius tūrius suskirstyti į mažesnius korpusus ir norint išvengti monotoniško didelių gabaritų tūrio. Pagrindinis tikslas buvo išvengti statinio, kaip vientiso ilgo tūrio, įvaizdžio ir sudaryti kelių skirtingų statinių, sujungtų tarpusavyje, įspūdį. Tinkas pasirinktas ir dėl dermės su jau esamų pastatų tinko apdaila. „Naujosios dalies palei M. K. Čiurlionio tiltą tūris suskirstytas atskirais korpusais su skirtinga apdaila: naudotas kelių spalvų tinkas, atskiros aliuminio vitrinų plokštumos, o kampiniam tūriui pasirinkta rūdinto plieno „Corten“ lakštų apdaila. Taip siekta dialogo su šalia esančiu raudonų plytų mūro senuoju sandėlio pastatu. Kad viskas atrodytų vientisa, naujosios dalies korpusuose įvesti ir tam tikri senuosius pastatus atliepiantys elementai (trigubų šlaitinių stogų motyvas, horizontalūs langai Karaliaus Mindaugo pr. fasade, baltas tinkas, raudonų plytų mūro šiuolaikinė interpretacija – rūdintas plienas), taip pat atsirado industrinei architektūrai būdingų detalių (automobilių aikštelės ir išorinės laiptinės vertikalių skardos žaliuzių apdaila)“, – pasakoja architektas.

Vieno iš objekto kūrėjo manymu, pasiektas geras rezultatas: atgaivinta industrinio paveldo teritorija, išsaugoti ir pritaikyti naujai paskirčiai joje esantys architektūros paminklai. „Pavyko pasiekti norimus tikslus, formuojant jaukaus ir patrauklaus kvartalo įvaizdį, sukurti naują traukos tašką šioje miesto dalyje. Yra vilties, kad šio objekto prikėlimas suteiks impulsą greta esančioms gamybinėms teritorijoms judėti link konversijos ir įsileisti naujas funkcijas. Galbūt taip pavyks atgaivinti šią Karaliaus Mindaugo pr. miesto dalį šalia Nemuno“, – sako architektas K. Kajokas.

Objektas, kuriam reikia nestandartinių sprendimų

UAB „KPC nekilnojamasis turtas“ direktorė V. Verseckienė įsitikinusi, kad Karaliaus Mindaugo verslo centro sukūrimo idėja gimė iš suvokimo, jog atėjo laikas Vakarų modelį „saugoti ir naudoti“ pritaikyti Kaune. Vakaruose suprasta, kad bet koks išsaugotas, restauruotas, kad ir su nedidelėmis netektimis, istorinis pastatas yra daug geriau negu sugriuvęs. Be to, norėjosi atgaivinti ir išsaugoti žymiausių anos Lietuvos architektų kūrinį, padaryti šį tą didingo, kad ir ateityje būtų kuo didžiuotis. Tad tai išskirtinis projektas, kurio metu buvo galima atgaivinti ne vieną pastatą, o visą jų kompleksą. „Kai buvo svarstoma galimybė įsigyti „Pienocentro“ pastatų kompleksą, investuoti motyvavo suvokimas, kad tai istorinė galimybė atgaivinti ir prikelti naujam gyvenimui šią Kauno centro vietą. Manome, mums ir kauniečiams pasisekė, kad pastatai nebuvo nugriauti per visą sovietmetį ir kad čia nepristatė daugiabučių. Likę statiniai palei Nemuną ir Nerį architektūrinės vertės beveik neturi“, – atskleidžia V. Verseckienė ir teigia, kad investuoti į projektą paskatino būtent strategiškai gera vieta, kai būdamas upės prieglobstyje gali gyventi miesto ritmu.

Anot „KPC nekilnojamojo turto“ direktorės, įmonė tiesiog subrendo prasmingiems, įvairesniems darbams, rinktis tik tai, kas finansiškai naudinga, nebėra prioritetas, norėjosi prisiliesti prie tarpukario Lietuvos architektūrinės kūrybos. Direktorė neslepia, kad suplanavus investicijas buvo aišku, jog tai bus objektas, kuriam reikės nestandartinių sprendimų, su juo turės dirbti ne eiliniai savo srities profesionalai, o tikri virtuozai. V. Verseckienė džiaugiasi, kad istorinius pastatus naujam gyvenimui, gal net gražesniam ir įdomesniam nei anais laikais, prikėlė architektai A. Kančas ir K. Kajokas.

„Ir kaip gali būti kitaip – A. Kančo senelis buvo garsus Lietuvos dramaturgas ir rašytojas Juozas Grušas. Taigi su mumis dirbo žmogus, kuriam labai rūpėjo, kokia dvasia alsuos visas Kaunas“, – sako V. Verseckienė. Anot jos, architekto pasirinkimas nebuvo spontaniškas ar paprastas – visiems teko daug pamąstyti, kas galėtų imtis tokios tikrai nepaprastos užduoties. „Radome. Sakoma, kad jis kurdamas džiazuodavo“, – atskleidžia moteris.

Autentikos išsaugojimas – prioritetas

Pagrindiniai iššūkiai objekte – kaip viską sukomponuoti ir pasiekti kiek įmanoma geresnį rezultatą. Kiekviename projekto įgyvendinimo etape susidurta su įvairiausiais iššūkiais. Anot vystytojų, kiekviena diena buvo kupina daugybės sprendimų ir ieškojimų. Reikėjo įtikinti atsakingus pareigūnus, kad tokios statybos galimos, po to sekė daug derinimo procesų – kaip išsaugoti kuo daugiau autentikos, formuojant patrauklias patalpas, uždarus kiemus, kuriuose būtų ir gyvenama, ir veiktų verslas. Vienas sudėtingesnių dalykų – perdangų skirtumų derinimas, o jų būta tikrai nemažai. Tačiau būtent ši konstrukcijų įvairovė leido sukurti išskirtinių interjero erdvių.

V. Verseckienė taip pat džiaugiasi, kad visi užsibrėžti techniniai sprendiniai šiame vystomame projekte įgyvendinti. „Nuo pat pradžios buvo aišku, kad objektas negalės pretenduoti į kai kuriuos parametrus, atitinkančius A ar A+ klasę, nes išsaugotos senosios pastatų konstrukcijos paprasčiausiai neleido tikėtis tokių rezultatų. Tačiau kai kuriais rodikliais „Karaliaus Mindaugo erdvė“ neatsilieka nuo A klasės. Patalpų išlaikymas, komunalinės išlaidos nuo pačios aukščiausios kategorijos pastatų beveik nesiskirs. Sienų nebuvo galima tinkamai apšiltinti iš išorės, nes siekta išsaugoti autentiškus fasadus. Tad tai padaryta iš vidaus. Panaši situacija ir su pamatais. Juk pastatų nebuvo galima nugriauti. Jie išliko tokie, kokie buvo beveik prieš 100 metų, tik jų paskirtis pasikeitė“, – pasakoja direktorė ir primena, kad pastatų autentika išsaugota ir atramines konstrukcijas pakeičiant taip, jog istorinis paveldas nenukentėtų. Darbus prižiūrėjo kompetentingos valstybės institucijos.

Pavyko atkurti pagrindines erdves, tūrius, laikančiąsias konstrukcijas, perdangas, fasadus bei jų elementus, stogų formas, net laiptines. Visa tai – tikrai ilgalaikiai ir tvarūs elementai. „Fasadai restauruoti, atkuriant tuometį jų žavesį. Šie pastatai švietė Antanui Smetonai, švies ir kitiems šalies vadovams. Jų apdailai naudotos kokybiškos medžiagos, kurios tikrai išlaikys laiko išbandymus“, – sako V. Verseckienė.

Efektyvūs darbai

Prie Karaliaus Mindaugo verslo centro objekto realizavimo prisidėjo daugybė profesionalių įmonių – viena jų UAB „Statija“, užtikrinusi kokybiškus stogo montavimo darbus. Anot įmonės direktorės Vaidos Kazakevičiūtės, tai buvo įdomus projektas, kuriam prireikė sumanumo, kruopštumo, o kartais ir netradicinio mąstymo. „Statijos“ specialistai pastate dirbo tikslingai vadovaudamiesi projektu ir 20 metų patirtimi šlaitinių stogų įrengimo srityje. Objekte sumontuotos metalinės santvaros,įrengtos medinės laikančiosios konstrukcijos, suformatuotas medinis paklotas, pasirūpinta skardinės stogo dangos klojimu, naudojant dvigubo stataus falco technologiją. Šią stogo dangos dengimo technologiją įmonė yra labai gerai įvaldžiusi, turi skardos profiliavimo stakles, bei reikiamus įrankius, tad gali užtikrinti sandarumą net itin mažo nuolydžio stogams. Viskas tam, kad būtų užtikrintas efektyvus stogo įrengimas, šiltinimas. Direktorė sako, kad tai nebuvo standartinis projektas, nes stogas, su kuriuo specialistams teko dirbti, yra trijų dvišlaičių dalių junginys, todėl ypatingą dėmesį skyrė šlaitinių stogų sandūros mazgams.

Reikėjo priimti sumanius sprendimus, siekiant, kad stogas būtų kokybiškai sandarus. Medžiagos, naudotos stogo dangai, taip pat kaip ir jos įrengimas, atitiko aukščiausius kokybės reikalavimus. „Statija“ pasikliovė savo nuolatiniais tiekėjais. Dar vienas iššūkis, su kuriuo įmonė profesionaliai susitvarkė, buvo laikas. „Skubėti teko, tačiau vis tiek sugebėjome dirbti sklandžiai ir neviršyti numatytų terminų“, – sako V. Kazakevičiūtė. Anot jos, darbų sklandumą užtikrino ir efektyvus visų subrangovų bendradarbiavimas, operatyvus sprendimų priėmimas, o projekto sėkmę lėmė geras paties projekto parengimas.Pasak specialistės, nuo to ir prasideda darbų kokybė ir puikus rezultatas.

Tikslingi sprendimai

Renesansą patyrusio objekto santechnikos darbus vykdė specialistai iš UAB „SD ranga“. Jų užduotys: kokybiškos santechninės įrangos sumontavimas, vidaus vandentiekio parengimas, šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimas.

Įmonės „SD ranga“ direktorius Audrius Blūdžius tikina, kad visos pasirinktos sistemos – tradicinės ir patikimos. Tokios, kokios ir tinka tokiam istorijas su novatoriškumu derinančiam objektui. A. Blūdžius primena, kad verslo centruose itin svarbu pasirūpinti kokybiška vėdinimo sistema, galinčia užtikrinti puikų erdvių mikroklimatą. Anot eksperto, tikslingai įrengta vėdinimo sistema leidžia darbuotojams džiaugtis fizine ir emocine gerove.

Verta paminėti, kad „SD rangos“ veikla yra apdrausta statybos ir montavimo darbų nuo visų rizikų draudimu. Įmonėje įdiegta kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistema, visi bendrovės vykdomi procesai valdomi, vadovaujantis LST EN ISO 9001:2008 ir LST EN ISO 14001:2005 standartų reikalavimais. Įmonei taip pat suteiktas „TUV CERT“ įstaigos sertifikatas, įrodantis atitiktį standartams.

„SD rangos“ specialistų tikslas, tiek dirbant šiame objekte, tiek prisidedant prie kitų projektų įgyvendinimo, yra mažiausiomis sąnaudomis, kokybiškai ir laiku atlikti užsakovo pageidaujamus darbus.

Netradicinis ir inovatyvus durų pasirinkimas

UAB „Entransa“ prie projekto prisidėjo montuodama įvairių tipų duris. Vienas įdomiausių sprendimų, pasak įmonės direktoriaus Rido Bložės, – per visą patalpos aukštį nusidriekiančios vidinės biuro durys su paslėptomis staktomis.

Objekte montuotos išskirtinės, itin projektų kūrėjų mėgstamos pilno aukščio durys išsiskiria aukštomis priešgaisrinėmis, nuo dūmų apsaugančiomis ir akustinėmis savybėmis. „Šios durys tikrai atrodo moderniai ir įspūdingai, leidžia sukurti ypatingą aplinką, todėl yra dažnai pageidaujamos architektų“, – pasakoja R. Bložė ir paaiškina šių durų ypatingumą: kadangi aliuminio staktos montuojamos į sieną, jų nepastebime ir jos puikiai susilieja su aplinka. „Jos tarsi išnyra iš sienos...“ – sako įmonės „Entransa“ direktorius, akcentuodamas, kad durys itin gerai izoliuoja garsą (42 dB) ir turi automatiškai nusileidžiantį slenkstį. „Tai ir yra didžiausias iššūkis – atitikti visus reikalavimus: paslėptų staktų estetikos, akustikos, priešgaisrinės saugos... Žinoma, viskas yra sertifikuota ir aprobuota Lietuvoje“, – pasakoja R. Bložė.

Pasak įmonės „Entransa“ direktoriaus, šis sprendimas sparčiai populiarėja, tačiau, kadangi yra išskirtinis ir netradicinis, jį pamatyti kol kas dar įmanoma nedaug kur. Be to, labai svarbu tiekėjai. „Entransa“ rankasi patikimus gamintojus iš Europos.

Taip pat specialistai įrengė plienines lauko duris su aliumininėmis gaubiančiomis staktomis bei aliuminio pertvaras, turinčias priešgaisrinių ir nuo dūmų apsaugančių savybių.

Duoklė Kaunui

Pasak prisidėjusiųjų prie projekto realizavimo, ši erdvė yra ir savotiška duoklė Kaunui, ir tiems, kurie nori čia įsikurti, plėtoti verslą. Visos erdvės turi tai, kas būtina biurams: oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemas bei kitą puikų mikroklimatą užtikrinančią įrangą. Interjeras planuotas taip, kad nesukeltų problemų klientams įsikurti ir jį būtų įmanoma lengvai transformuoti.

Esame tikri, kad mūsų centro šeimininkais taps tokie žmonės, kurie supranta ir tiki, jog būdami čia sukurs tai, kas vėliau leis didžiuotis. Mes šiais laikais ieškome Karaliaus Mindaugo sostinės, o juk šioje vietoje tuo laiku, kaip rodo istoriniai dokumentai, mūsų protėviai jau gyveno. Nuolat vokiečių ordino puldinėjama vietovė priklausė Lietuvos valdovui Mindaugui. Siūlome į šią erdvę atkreipti dėmesį ir tų profesijų atstovus, kurie vertina modernias ar net netradicines galimybes. Juk per tai pasiekiami didžiausi proveržiai. Tikėtina, kad mūsų klientais taps išskirtinumo ieškantys verslininkai: IT projektų vystytojai, netradicinių verslų iniciatoriai, architektai, kūrybinių dirbtuvių, galerijų plėtotojai – čia jiems bus sudarytos pačios geriausios sąlygos augti ir didinti pridėtinę savo verslo vertę. Kartu galėtume sukurti kažką, ko dar gal neturėjome. Taigi mūsų klientai – sąžiningai kuriantys ir savo gerąsias vertybes puoselėjantys verslo atstovai bei gyventojai, norintys šioje vietoje auginti savo ateitį. Čia tam idealios sąlygos“, – sako „KPC nekilnojamojo turto“ direktorė V. Verseckienė.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!