Klimato kaita: situacija yra prastesnė, nei atrodo


Visame pasaulyje kyla vis didesnis susirūpinimas klimato kaita, kuri jau keičia mūsų gyvenimą Žemėje. Nesiėmus atitinkamų veiksmų, padariniai gali būti katastrofiški. Neseniai atliktas žurnalo „Science Advances“ tyrimas atskleidė grėsmingą faktą – vandenynai per pastaruosius 19 metų sušilo 70 % labiau, nei manyta iki šiol. Dėl to gali smarkiai pakilti jūros lygis. Taip pat prognozuojama, kad dėl klimato kaitos daugės ekstremalių orų reiškinių – uraganų, potvynių, sausrų ir audrų.

 

Tarp skeptikų – JAV prezidentas

Vis dėlto pasaulyje yra ir klimato kaitos skeptikų, kurie neigia šios problemos svarbą ir net abejoja, ar tokia iš viso egzistuoja. Vienas tokių skeptikų – naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Per savo rinkiminę kampaniją jis ne kartą žadėjo, kad, kai taps prezidentu, JAV pasitrauks iš tarptautinių susitarimų dėl klimato kaitos mažinimo, tarp jų – ir pernai lapkričio pradžioje įsigaliojusio Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, kuris įpareigoja visas pasaulio šalis, kad ir kokia būtų jų ekonominė padėtis, dėti pastangas, kad pavyktų suvaldyti visuotinį atšilimą.

To siekiama, mažinant šiltnamio efektą mūsų planetoje sukeliančių dujų išmetimą. Šios dujos išsiskiria, deginant anglis, naftą ir gamtines dujas. Susitarimą pasirašė jau per 100 valstybių, atsakingų už 70 % visų atmosferoje paskleidžiamų dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą.

Kitaip nei D. Trumpas, Velso princas Charlesas klimato kaitai skiria ypač daug dėmesio. Jis ne kartą ragino stabdyti šį procesą ir atogrąžų miškų naikinimą. O neseniai princas tapo knygos apie gresiančius klimato kaitos padarinius ir būdus, kaip tai būtų galima sustabdyti, bendraautoriumi.

Beje, net ir pats D. Trumpas po rinkimų sušvelnino savo skeptišką toną dėl klimato kaitos grėsmės, pareiškęs, kad laikosi „atviro požiūrio“ dėl paramos tarptautiniams susitarimams. Pernai lapkritį dienraščiui „The New York Times“ D. Trumpas pripažino, kad yra ryšys tarp pramonės ir pasaulinio atšilimo.

Migruoja ligos

Kalbos apie klimato kaitą – ne iš piršto laužtos. O padariniai, jeigu laiku nebus imtasi veiksmų, gali būti tragiški.

Neseniai britų dienraštis „The Guardian“ paskelbė prognozes, kad Atlanto vandenyno skalaujamos Europos šalys kentės nuo gausesnių liūčių, joms labiau grės didesni potvyniai, stipresnės audros ir kiti klimato kaitos keliami pavojai. Pranašaujama, kad atšilimas tokiose kalnų grandinėse, kaip Alpės ir Pirėnai, sukels ledynų tirpsmą, o Viduržemio jūros regionas bus paveiktas drastiškai pakilusios temperatūros, sausrų, prasto derliaus ir miškų gaisrų.

Europoje, kaip ir visame Šiaurės pusrutulyje, klimato atšilimas yra spartesnis nei bet kur kitur, todėl atogrąžų ligos, būdingos vakarų Nilo pakrantės regionui, iki šio šimtmečio vidurio gali pasklisti ir po šiaurės Prancūziją. Visa tai buvo nustatyta atlikus kol kas naujausią ir tiksliausią Europos aplinkos agentūros (EAA) pažeidžiamumo dėl klimato kaitos tyrimą, su kuriuo dirbo 60 mokslininkų.

Fiksuojami šilumos rekordai

Naujausio EAA tyrimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad pastarąjį dešimtmetį temperatūra Europoje buvo 1,5 °C šiltesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu.

Kiek anksčiau NASA, JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (NOAA) bei Jungtinės Karalystės meteorologai patvirtino, kad 2016 m. buvo šilčiausi. Jie pralenkė 2015 m., kurie buvo šiltesni už rekordiškai šiltais laikytus 2014 metus. Kaip rašo „Scientific American“, 2016-ieji buvo patys šilčiausi per 137 metus.

Tai, kad klimatas šyla, yra svarbu, nes, temperatūrai pasikeitus vos vienu laipsniu, kas galbūt atrodo labai mažai, gali sutrikti itin gležna ekosistemų pusiausvyra, o tai gali paveikti jose gyvenančius augalus bei gyvūnus.

Jau dabar varlės, paukščiai, drugeliai ir vabalai gyvena ilgiau, nes pavasaris ateina anksčiau. Tačiau nyksta kai kurios vietinės rūšys. Drugeliai ir paukščiai jau migruoja link polių į šiaurę ir ši tendencija šylant Vidurio Europai tik stiprės.

Dėl klimato kaitos šiaurės šalių miškams tenka mažiau sniego, upės rečiau užšąla, todėl dažnėja audrų ir daugėja parazitų. Kylanti temperatūra ir besikeičianti kritulių struktūra lemia augalų augaviečių kaitą. Vandenynuose plinta invazinės rūšys, kurios daro poveikį vietinėms.

Kadangi gamtovaizdžiai ir augalų paplitimo arealas kinta, laukinei gamtai reikia skubiai prie to prisitaikyti. Deja, ne visos rūšys tai daro sėkmingai. „The Nature Conservancy“ ekspertai prognozuoja, kad ketvirtadaliui Žemėje gyvenančių rūšių iki 2050 m. neišvengiamai grės išnykimas, jeigu ir toliau taip sparčiai, kaip dabar, vyks planetos atšilimas.

Klimato pabėgėliai

Dėl deguonies trūkumo atsiranda ir vandenynų „negyvųjų zonų“, sukeltų žemės ūkio trąšų. Tai ypač būdinga Baltijos jūrai. Vandenyno rūgštėjimas, kurį sukelia gėlo vandens iš tirpstančių ledynų atitekėjimas, ateityje sukels ir vis didesnį pavojų jūros ekosistemoms.

Sparčiai kyla ir jūros lygis. Šiame šimtmetyje, kaip spėja mokslininkai, jūros lygis pakils 1,5–2 metrais. Pasaulyje maždaug 100 mln. žmonių gyvena tik apie metrą virš jūros lygio. Jeigu dėl klimato kaitos jūros lygis kils, salos bei žemai esančios teritorijos gali atsidurti po vandeniu. Be to, kyla grėsmė, kad bus išgriautos kranto linijos, padaryta žala pakrančių gyventojų nuosavybei ir sunaikintos tokios ekosistemos, kaip mangrovės ir pelkynai, kurie apsaugo pakrantes nuo audrų.

Jau dabar kai kurių mažų salų ar šalių, esančių tik šiek tiek virš jūros lygio, gyventojai palieka savo gyvenamąsias vietas. Pavyzdžiui, 2016 m. gegužę JAV pelkynų viduryje esančios Isle de Jean Charles salos gyventojams buvo skirti 48 mln. JAV dolerių, kad šie išsikraustytų. Šie žmonės laikomi pirmaisiais klimato pabėgėliais iš JAV. Ateityje tokių klimato pabėgėlių daugės.

Poveikis ekonomikai

Tikrąjį klimato kaitos poveikį ekonomikai nuspėti sunku. Tačiau daug svarbiausių ekonomikos sektorių – nuo žuvininkystės iki energijos ar vandens paslaugų – pajus ilgalaikius klimato kaitos padarinius. Pavyzdžiui, kai vandenynuose padaugės invazinių rūšių, tai paveiks žvejybos pramonę. Kylanti oro temperatūra turės įtakos ir energijos suvartojimui. Netgi rekreacija ir turizmo pramonė yra priklausomi nuo oro. Šiuo požiūriu labiausiai turėtų pasisekti Šiaurės šalims, kur turėtų padaugėti ne tik hidroenergijos, bet ir pradėti populiarėti vasaros turizmas. O štai Viduržemio regione šie dalykai ims nykti.

Klimato kaita smarkiai paveiks ir žemės ūkį. Europoje šiltasis augimo sezonas jau dabar yra dešimčia dienų ilgesnis nei 1992 m., o sezono pabaiga ilgėja greičiau nei pradžia. Tokiose šalyse, kaip Ispanija, dėl šiltesnių sąlygų derliaus galima tikėtis ir žiemą.

Na, o labiausiai šylanti planetos dalis šiuo metu yra Arktis. Dėl atšilimo čia jau dingo daug floros ir faunos rūšių, prisitaikiusių gyventi atšiauresnėmis sąlygomis. Ir, nors besitraukiantis jūros ledas atvers kol kas nepasiekiamus žemės išteklius, EAA ataskaitos autoriai primena, kad Arktyje esančių naftos ir dujų išgavimas prieštarauja perėjimui prie mažai anglies dvideginio gaminančios visuomenės modelio. Rekomenduojama, kad – žinomų naftos išteklių liktų neišgauti, kol bendra žemės temperatūra yra 2 °C per aukšta.

Kadangi judame į erą, kurioje klimato kaita paveiks visus aplinkinius, prisitaikyti prie šių pokyčių greitai bus svarbu visiems pasaulinės ekonomikos sektoriams ir visiems drauge teks imtis veiksmų klimato kaitai sustabdyti. 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų