Anksčiau pasaulį siaubdavo karai, dabar miestams žlugimas gresia dėl klimato kaitos. Suprasdami iškilusias grėsmes, valstybių vadovai siekia permainų.
Miestų sprendimai
Šių metų Aukščiausiojo lygio susitikime, Niujorke, dėl klimato veiksmų 40 nacionalinių ir daugiau nei 70 miestų vyriausybių, atstovaujančių beveik 800 milijonų žmonių, įsipareigojo įgyvendinti oro kokybės ir klimato kaitos politiką, kuri leistų pasiekti PSO aplinkos oro kokybės gaires.
Renginyje beveik 10 000 Visuotinio merų pakto miestų įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti saugią oro kokybę ir suderinti klimato kaitos bei oro taršos politiką. Kitame – Kopenhagoje – vykusiame pasaulio miestų viršūnių susitikime pažadėta užtikrinti švarų orą daugiau nei 140 milijonams žmonių. Pripažinta, kad švarus oras yra žmogaus teisė, ir įsipareigojo dirbti kartu suformuoti pasaulinę švaraus oro koaliciją.
Atstovai spaudai įvardino, jog tai nėra tik tušti planai. Viso pasaulio miestai imasi drąsių veiksmų, iš kurių gaunama bendra nauda, prisidedanti prie tvaraus vystymosi tikslų pasiekimo.
Geriausi projektai
Skatinant sąmoningumą ir sektinus pavyzdžius, surengtuose „C40 Cities Climate Leadership Group“ apdovanojimuose, buvo apdovanoti geriausi su klimato kaita kovojantys projektai. (Miestų klimato kaitos valdymo grupė (angl. C40 Cities Climate Leadership Group) yra 2005 metais įkurta 94 pasaulio miestų grupė, atstovaujanti vienai dvyliktai pasaulio gyventojų ir ketvirtadaliui pasaulio ekonomikos.)
Apdovanojimu metu didžiausias dėmesys skirtas septyniems projektams, tarp jų ir Londono žemos emisijos zonos projektui bei Seule vystomai idėjai namų ūkiuose panaudoti 1 mln. saulės baterijų ir tokiu būdu sumažinti suvartojamos dirbtinės energijos kiekį.
Akoros meras Mohammedas Adjei Sowahas, įteikdamas apdovanojimus sakė: „Ateitis, kurios norime, pripažįsta svarbų neformaliojo sektoriaus vaidmenį tvariai miesto plėtrai. Norint kovoti su klimato kaita, reikia įtraukti visą apimančius sprendimus, užtikrinančius, kad visi piliečiai būtų sprendimo dalis, veiktų vietos mastu ir darytų teigiamą poveikį globaliems iššūkiams.“
„Mes matome, kad merai yra artimi savo piliečiams, todėl jie yra tie, kuriems piliečiai skųsis, jei kils pavojus jų sveikatai. Puiku, kad merai imasi lyderystės“, – sakė PSO Visuomenės sveikatos, aplinkos ir socialinių sveikatos veiksnių departamento direktorė dr. Maria Neira.
Ji taip pat skaitė pranešimą ir pasaulio oro kokybės konferencijoje, kurią surengė Londono miestas – pirmasis didmiestis, prisijungęs prie „BreatheLife“ ir įsipareigojęs iki 2030 m. pasiekti PSO oro kokybės standartus.
Svarbu paminėti, kad Londonas yra ir vienas iš miestų, įsipareigojusių imtis pertvarkymo veiksmų įvairiuose sektoriuose, kurie palaiko ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato pokyčių tikslus, ir tvaraus vystymosi tikslus.
Sveika konkurencija
Šiandien didžioji dalis žmonių gyvena miestuose. Vėliau šis skaičius tik dar labiau augs. Jau dabar miestai sunaudoja daugiau kaip du trečdalius pasaulio energijos ir išmeta daugiau kaip 70 procentų viso išmetamo anglies dioksido kiekio.
Miesto gyventojai yra veikiami oro taršos, kurią sukelia tie patys procesai, kurie skatina klimato pokyčius. Statistika rodo, kad 9 iš 10 pasaulio žmonių kvėpuoja nesveiką orą.
„Jūs turite galimybę kažką pakeisti. Dalindamiesi idėjomis, technologijomis ir iniciatyvomis, o kartais ir pakonkuruodami tarpusavyje, galite rytojų padaryti sveikesnį“, – merams kalbėjo dr. M. Neira, teigdama, kad konkurencija, kuris miestas turi sveikesnį orą yra labai sveikintina.
Ir nors remiantis ataskaita, kurią paskelbė „Pereinamojo laikotarpio miestų koalicija“ viršūnių susitikime dėl klimato kaitos, teigiant, jog vietos valdžios institucijos turi pagrindinę valdžią, merai pripažįsta, kad įvykdyti ambicingų klimato ir švaraus oro įsipareigojimų vieni jie negali.
Ataskaita parodė, kad 90 proc. išmetamųjų teršalų miestuose įmanoma sumažinti naudojant patikrintas technologijas ir, kad iki 2050 m. būtų galima pasiekti beveik 24 trilijonų JAV dolerių grąžą, jei būtų sutaupytos tik išlaidos – tačiau miesto vyriausybės negali vykdyti pokyčių be nacionalinių vyriausybių bendradarbiavimo ir palaikymo.
Raporte taip pat nurodoma, kad daugiau nei pusė viso taršos mažinimo potencialo buvo miestuose, kuriuose gyvena mažiau nei 750 000 gyventojų ir kuriems dažnai trūko finansinių ir techninių išteklių.
Bendri namai – bendras tikslas
„2020 m. yra pirmasis Paryžiaus susitarimo išbandymas, kai vyriausybės turi grįžti prie geresnių ir drąsesnių išmetamųjų teršalų mažinimo planų. Aš raginu jus visus pagalvoti, kaip galėtumėte įsitraukti į tą penkerių metų iškeltų užmojų ciklą ir kaip jūs rodytumėte pavyzdį ir palaikytumėte savo vyriausybes, kad jos padarytų daugiau “, – sakė dr. M. Neira
Vienas iš pavyzdį rodančių miestų yra Meinas, kurio gubernatorė Janet T. Mills pristatė savo miesto veiksmų ir ambicijų santrauką: „Mes turime susivienyti, kad išsaugotume savo bendrus namus, mūsų bendrą planetą, kitaip – būsime žlugę“.
