Klimato kaitos poveikis bus didesnis nei buvo manyta iki šiol


Šiandien Britų Nacionalinė mokslo akademija paskelbė duomenis, kuriais įrodoma, kad visuotinio atšilimo poveikis bus didesnis nei buvo manyta iki šiol. Iki šiol buvo tikimasi, kad iki 2100-ųjų pasaulinis vandens lygis pakils daugiau nei metrą. Šio tyrimo duomenimis ir pasak ekspertų pateiktų išvadų, realus vandens lygio padidėjimas bus beveik dvigubai didesnis. Ir tai gali lemti šimtų milijonų žmonių gyvenamosios vietos pokyčius, – rašo tyrimo autoriai.

Paskutiniai „Antarktidos miškai“

Jūros lygio pakilimo klausimas buvo vienas iš labiausiai prieštaringų klausimų, kuriuos iškėlė Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), kai 2013 metais paskelbė vertinimo ataskaitą. Pagal tuokart pateiktą ataskaitą, tolesnis planetos atšilimas įgaus vis didesnį pagreitį.  Nesumažinus išmetamųjų teršalų kiekio, pasaulio vandenyse vanduo iki 2100 metų pakils nuo 52 iki 98 cm.

Tuo metu buvo tikimasi, kad politinė valia padės kontroliuoti ar net sumažinti šiuos pokyčius. Tačiau situacija blogėja, net ir inicijuojant įvairias klimato kaitos mažinimo programas.

Šiandien daugelis ekspertų sutinka, kad tai buvo labai konservatyvus įvertinimas. Daugelis specialistų sako, kad tiksliai apskaičiuoti ledynų tirpimo greičio beveik neįmanoma, nes yra per daug kintamųjų, o pateiktose ataskaitose neapibrėžta mažiausiai pusė visų kontekstinių veiksnių, kurie veikia ledynų tirpimą.

Norint gauti aiškesnį vaizdą, kai kurie iš pirmaujančių šios srities mokslininkų atliko vadinamąjį struktūrizuotą ekspertizės tyrimą, kuriame mokslininkai pateikia prognozes, pagrįstas jų žiniomis ir supratimu apie tai, kas vyksta Grenlandijoje, Vakarų ir Rytų Antarktidoje.

Mokslininkų nuomone, jei išmetamųjų teršalų kiekis nesumažės, tuomet pasaulio vandenynų lygis iki 2100 metų, greičiausiai, pakils nuo 62 cm iki 238 cm. Tai būtų 5 °C atšilimas, kuris reikštų išsipildžiusį patį blogiausią visuotinio atšilimo scenarijų.

„Vandens lygio pakilimas 7–178 cm intervale yra daugiau negu tikėtinas“, – sakė pagrindinis autorius prof. Jonathan Bamber iš Bristolio universiteto.

Nuplauta žemė

2013 m. pateiktoje ataskaitoje apsvarstyta tik tai, kas „tikėtina“, o tai moksliškai reiškia, kad įvertinti vos 17–83% galimybių. Šis naujas tyrimas apima platesnį rezultatų spektrą, apimantį net 95% įvertinimų.

Mokslininkai mano, kad pasaulinis jūros lygis gali padidėti žymiai daugiau, nei tikėtasi, dėl greitesnio ledkalnių tirpimo Grenlandijoje ir Antarktidoje. Dėl tikėtinos temperatūros pakilimo iki 2 °C, Grenlandijos ledynas išlieka didžiausia jūros lygio kilimo priežastis. Tačiau, kadangi temperatūra viršija kelis laipsnius, pradeda tirpti ir didžiausi Antarkties ledynai.

Pasak autorių, šis scenarijus turės didžiulį poveikį planetai. Jie apskaičiavo, kad pasaulis prarastų 1,79 mln. kvadratinių kilometrų žemės plotą, kuris atitinka Libijos dydį.

Didelė dalis žemės nuostolių būtų svarbiose maisto auginimo vietose, pvz., Nilo deltoje. Bangladeše, kuriame gyventojams būtų beveik neįmanoma toliau gyventi. Didžiausi pasaulio miestai, įskaitant Londoną, Niujorką ir Šanchajų, atsidurtų pavojuje būti nuplauti potvynių.

Autoriai taip pat pabrėžia, kad dar yra laiko išvengti tokio tipo scenarijaus, jei per ateinančius dešimtmečius bus išmetama daug mažiau teršalų, nei išmetama dabar. Jie pripažįsta, kad tikimybė, jog šis diapazonas bus aukštas, yra apie 5%, tačiau vadovaujančio autoriaus nuomone, tai nereiškia, kad nereikia ruoštis blogiausiam.

„Jei aš jums sakiau, kad yra vienas iš 20 šansų, jums peržengus kelią nutiks baisi nelaimė, greičiausiai, jūs to kelio ir nesirinksite. Beje, 5% tikimybė yra rimta rizika, reiškianti ne, kad Jūsų gyvenimą pakeis vienas iš šimtų potvynių, tai reiškia, kad viskas ką dabar kuriame gali būti nuplauta “, – sakė profesorius.

Panašu, kad su klimato kaita kovojama labai aktyviai. Šį mėnesį Rumunijoje, Sibiu mieste vyko neformalus aukščiausiojo lygio Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų susitikimas. Prieš šį susitikimą aštuonios ES šalys (Prancūzija, Belgija, Danija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Ispanija ir Švedija) parengė bendrą kreipimąsi, kuriuo tikimasi, kad ES bent jau iki 2050 m. (o geriau dar anksčiau) turėtų tapti neutrali CO2 teritorija ir naujame klimato kaitos sprendimams būtų skirta 25 % ES biudžeto.

JONATHAN BAMBER nuotr.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų