Dešimtmečius mokslininkai mus įspėja apie visuotinį atšilimą ir žmogaus veiksmų pasekmes planetoje. Šiandien statybų sektorius yra vienas iš svarbiausių kovojant su pasaulio klimato atšilimu. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, šiuo metu 36% visos energijos sunaudojama pastatams, o 8% visų teršalų į planetą išmetama gaminant betoną.
Architektūros bendruomenė yra tiesiogiai susijusi su klimato pokyčiais. Tad architektai atsakingai imasi projektų, kuriais galima prisidėti prie planetos saugojimo. Pateikiame keturis įspūdingiausius iš daugybės tokių projektų.
Plaukiojantis paviljonas Roterdame
Roterdamas, siekdamas išspręsti pasaulinių klimato pokyčių iššūkius ir 50 proc. sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekio, 2013 metais sukūrė savarankiškai tvarių plūduriuojančių konstrukcijų rinkinį.
Idėja yra ta, kad statiniai naudojami skirtingais tikslais, tačiau visų pirma tai yra plaukiojančių namų bendruomenė. Permatoma pastogė energiją gauna iš saulės, o jos struktūra pagaminta iš antikorozinio plastiko ETFE, kuris yra 100 kartų lengvesnis nei stiklas, todėl idealiai tinka plūduriuojančiai struktūrai.
Plaukiojamoji mokykla
„NLÉ Architects“ Maroke veikiančiai mokyklai sukūrė plaukiojančios mokyklos projektą, kaip atsaką į didėjančią pakrančių eroziją ir atogrąžų liūtis. Jis buvo sukurtas kaip plūduriuojantis prototipas, skatinantis Afrikos pakrančių miestų architektūrą ir urbanistiką, kuriant namus, bendruomenės centrus ir žaidimų aikšteles pagal tą pačią sistemą.
Mokykloje gali mokytis 100 mokinių ir jų mokytojų, mokykla būtų 100m² ploto ir 10 metrų lubų aukščio. Projekte naudojamos maždaug 256 perdirbtos plastikinės statinės, skirtos plūduriuoti ant vandens ir pakartotinai panaudotos medienos struktūrą. Elektrą gamina saulės baterijos, o lietaus vandens surinkimas palengvina atliekų kompostavimą (be kvapo), įdiegtą kaip neegzistuojančios kanalizacijos sistemos sprendimą, todėl kanalizacija tampa savarankiška.
„Zero Waste“ paviljonas / WOW architektai
Šis projektas buvo parengtas atsižvelgiant į dvi labai greitai diegiamas ir daugkartinio naudojimo sistemas, naudojant konstruktyvią strategiją be atliekų.
Architektai pasakojo, kad atsižvelgė į laiką, medžiagas, sąnaudas ir medžiagų antrinį panaudojimą. Dėžės santvaros sistemos, įskaitant stogą, įrengimas trunka daugiausia maždaug 7 dienas. Membranos montavimas užtrunka daugiausia 3 dienas. Apskritai, „Wonder | Wall“ pastatymo laikotarpis apie 10–15 dienų. Visos projekte numatytos medžiagos gali būti perdirbamos ir panaudojamos dar kartą.
„Oceanix City“ / „Bjarke Ingels Group“
Kaip ir galima tikėtis iš ekscentriškojo „Bjarke Ingels Group“, jo pastarasis projektas sulaukė daug diskusijų.
Kaip „JT buveinių“ naujosios miesto darbotvarkės dalis, šiuo „Bjarke Ingels“ grupės parengtu projektu siekiama reaguoti į gresiančią klimato pokyčių grėsmę, siūlant sukurti pirmąją pasaulyje atsparią ir tvarią plūduriuojančią bendruomenę, skirtą apgyvendinti 10.000 žmonių.
„Oceanix miestas“ yra atsakas į prognozę, kad iki 2050 m. 90% didžiausių pasaulio miestų bus veikiama kylančių jūrų, dėl kurių masiškai pasislinks ir bus sunaikinti namai bei infrastruktūra. Sistema yra įtvirtinta JT darnaus vystymosi tiksluose, užtikrinančiuose žiedinius maisto, energijos, vandens ir atliekų srautų ciklus.
Anot B. Ingelso, vienintelė konstanta Visatoje yra pokyčiai. Mūsų pasaulis visada keičiasi, o dabar keičiasi ir mūsų klimatas. Kad ir kokia kritinė krizė bebūtų ir kokia ji yra, tai taip pat yra mūsų kolektyvinė žmonių supervalstybė. „Mes turime galią prisitaikyti prie pokyčių ir turime galią suteikti naują formą savo ateičiai”, – sako architektas.
Architektų vizualizacijos
