Lietuvoje kol kas negalime pasigirti tvariais viešojo sektoriaus pastatais – pavyzdį kol kas rodo tik pavienės institucijos (Lietuvos bankas, Šilutės rajono savivaldybės administracija). Skandinavijos ir daugelyje kitų Vakarų Europos šalių vaikų darželis, poliklinika, mokykla ar kitas visuomeninis pastatas yra projektuojamas ir statomas tik vadovaujantis tvarumo kriterijais.

Atsižvelgdamos į statybos ir kitų resursams imlių sektorių poveikį aplinkai, pažangios šalys plėtoja atsinaujinančios – „žiedinės“ – ekonomikos sistemą, kurios pagalba yra stengiamasi kiek įmanoma labiau sumažinti išteklių ir energijos suvartojimą. Bene populiariausi įrankiai, naudojami tvarių pastatų projektavimui ir statybai, yra savanoriškos pastatų tvarumo vertinimo, reitingavimo ir viešinimo sistemos, kurių pagrindiniai vartotojai yra viešosios ir privačios organizacijos, architektų ir projektuotojų komandos, nekilnojamojo turto vystytojai ir valdytojai. Tokių sistemų naudojimas ne tik skatina tvarų miesto, regiono, šalies vystymąsi, inovacijas, bet ir įgalina efektyviai taikyti pastato gyvavimo ciklo principus nuo dizaino iki jau sukurto objekto valdymo, renovacijos ar konversijos. Statybų sektoriaus profesionalai ir jų klientai tvarumo vertinimo sistemų pagalba geriau suvokia pastatų poveikį žmonėms ir aplinkai, bei kaip jį galima optimizuoti, tuo pačiu labai pagerinant patalpų mikroklimatą ir naudojimo komfortą, sumažinant eksploatacijos išlaidas.

Žalieji viešieji pirkimai yra svarbi priemonė, skatinanti „žaliųjų“ pastatų plėtrą. Taikydami tvarumo kriterijus naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, viešojo sektoriaus pirkėjai paprastai perka ne tik biuro įrangą, patalpų valymo priemones ar paslaugas, transporto priemones ar kitas prekes, bet ir pastatų projektavimo paslaugas ir statybos darbus. Tam, kad būtų atliktas projektavimo paslaugų ar statybos darbų žaliasis pirkimas, į pirkimo dokumentus turi būti įrašyti „žaliųjų“ pastatų kokybės vertinimo kriterijai, kurie gali būti apibūdinantys pirkimo objektą techninėse specifikacijose, nustatantys minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatantys tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo kriterijus (kai renkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį arba produkto gyvavimo ciklo sąnaudų metodą), nustatantys pirkimo sutarties sąlygas. Pastatų poveikį aplinkai galima sumažinti ir taikant pažangius energiją taupančių pastatų konstrukcinius sprendimus, perdirbant ir pakartotinai naudojant statybines medžiagas ir produktus ir taip mažinti atliekų kiekį. Įrodyta, kad dirbančių sveikatai palankiame pastate, kurio patalpų oro kokybė gera ir kuriame esama pakankamai dienos šviesos, darbuotojų darbo našumas didesnis, rečiau neatvykstama į darbą dėl ligos.

Kodėl verta vertinti tvarumą?

Atsižvelgiant į rengiamus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimus, bendrajame plane numatyti teritorijas, kuriose statomi pastatai turėtų būti sertifikuojami pagal Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemą (LPTVS) ar kitas pasaulyje plačiai naudojamas ir pripažintas sistemas (pvz. BREEAM, LEED), nustatant minimalų privalomą tvarumo lygmenį investuotojams, pretenduojantiems statyti miesto centre. Pažengusios kaimyninės šalys (pvz. Švedija, Vokietija, Nyderlandai) masiškai naudoja nacionalinius standartus pastatų vertinimui (daugiau kaip 80 % naujai statomų pastatų yra sertifikuojami), taip skatindamos tvarų  miestų vystymąsi ir naujausių technologijų diegimą. LŽPT, vienijančios pasaulyje ir Lietuvoje pripažintus statybų verslo ir pramonės atstovus, nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, investuotojus, projektuotojus, tvarumo konsultantus bei aukštojo mokslo atstovus, parengta LPTVS yra skirta profesionaliai, objektyviai ir skaidriai įvertinti bei viešai deklaruoti Lietuvoje esančių objektų (teritorijų, pastatų) tvarumo lygį sertifikuojant naujai statomus daugiabučius, administracinės, gamybinės ir prekybinės paskirties pastatus.

Šiuo metu Vilniaus miesto naujojo bendrojo plano projekte numatyta, jog naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas didesnis nei 5 000 kv. m, bus sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje ES šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo sistemą. Bendrajame plane numatytos Vilniaus centre esančios teritorijos, kuriose pastatai bus sertifikuojami – Senamiestis, XIX a. miesto centras, aukštybinių pastatų zonos, charakterį išsaugoję istoriniai priemiesčiai, formuojamas kompaktiškas miesto centras, tačiau nesuprantama, kodėl visose teritorijose numatyta sertifikuoti tik didesnius nei 5 000 kv. m objektus? Tokių objektų per metus būtų vos keletas ir pati deklaruojama parama tvariam vystymuisi netenka prasmės. Galbūt centre ir senamiestyje bei aukštybinių pastatų zonoje ši riba galėtų būti 1 000 ar 2 000 kv. m priklausomai nuo pastato paskirties, taip žymiai pagerinant pastatų ir teritorijų kokybę. Numatoma, jog vystytojai galės pasirinkti vertinimo sistemą, tačiau svarbu pažymėti, kad jie galės pasirinkti ir siekiamo įvertinimo lygį (nuo patenkinamai iki puikiai). Būtent įvertinimo lygis geriausiai apibrėžia pastato kokybę ir tvarumą – ar jis tik nežymiai geresnis už Statybos techniniame reglamente numatytus reikalavimus, ar yra kiek įmanoma draugiškas aplinkai, naudojantis labiausiai pažengusias technologijas bei sveikiausias medžiagas. Įvertinimo lygio nustatymas pagal įvairias sistemas yra dar viena galimybė užtikrinti tvarų teritorijų vystymą.

Pavyzdžiu galėtų pasitarnauti LPTVS, kurią sudaro 29 vertinimo kriterijai, suskirstyti į 8 kategorijas (sveikata, energija, transportas, sklypo naudojimas ir ekologija, medžiagos, atliekų tvarkymas, vandentvarka ir projekto valdymas). Tvarumo kategorijos turi skirtingą svorį, pagal jų reikšmingumą vertinant objekto tvarumą, t. y. reikšmingiausia kategorija turi didžiausią svorį vertinant objektą. Norint gauti bent mažiausią tvarumo įvertinimą, 9 įvairių kategorijų kriterijai yra privalomi. Sistema taip pat leidžia pasirinkti įvertinimo lygį – nuo „Įvertintas” (tenkinama daugiau nei 30 % kriterijų) iki „Išskirtinis” (tenkinama daugiau nei 80 % kriterijų).

Vien sertifikavimo negana

Vien pastatų sertifikavimo tvariam miestui vystyti nepakanka. Toronte, Kopenhagoje, Singapūre ir kituose pažangiuose miestuose siekiant pralaužti ledus ir paskatinti tvaraus NT vystytojus (ypač konversijos teritorijų miesto centre), yra rengiami mokymai projektuotojams ir architektams, pateikiami vadovai ir rekomendacijos tvaraus NT vystytojams savivaldybės tinklapiuose, organizuojami įvairūs konkursai bei kurį laiką taikomos trumpalaikės NT, žemės, infrastruktūros mokesčių lengvatos. Finansinės institucijos savo ruožtu žaliųjų pastatų vystytojams siūlo tvaraus finansavimo priemones bei „žaliąsias“ paskolas butų ar namų pirkėjams, nes suvokia, jog „žalieji“ pastatai ilgainiui nuvertės mažiau, jie bus likvidesni, o jų eksploatavimo sąnaudos – mažesnės.

Bene labiausiai paplitęs būdas paskatinti tvarų miesto vystymąsi yra savivaldybių siūlomos teritorijos (vėlgi, dažniausiai konversijos) su išvystyta susisiekimo ir vandentiekio, nuotekų, energijos perdavimo infrastruktūra, kuriose NT vystytojai projektus (dažniausiai mišrios paskirties, t.y. gyvenamieji namai, biurai ir komercinės patalpos) plėtoja tik remdamiesi iš anksto nustatytais tvarumo principais. Savivaldybės tokiu atveju veikia ir kaip tarpininkai tarp bendruomenės ir verslo, įsipareigodamos įtraukti į projektų svarstymą visuomenę, išplėtoti socialinę infrastruktūrą (mokyklos, darželiai, poliklinikos, prekybos ir pramogų centrai). Puikus pavyzdys yra Kopenhaga, kur buvusio jūrų uosto teritorijoje, vadinamoje Nordhavn, miesto savivaldybė tvarių projektų vystytojams pasiūlė ne tik išplėtotą infrastruktūrą, bet ir sukūrė fondą paremti smulkius verslus, išnuomojant jiems naujuose pastatuose pirmųjų aukštų patalpas ir taip naujajam kvartalui įliedama gyvybės.

Pavyzdį rodo verslas

Išplatintame pranešime spaudai rašome, kad šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuojama ar jau sertifikuota virš 60 vystomų objektų – gamyklų, parduotuvių, viešbučių, biurų, ir jų skaičius nuolat didėja. A+ klasės energinio naudingumo pastatai, atliekų rūšiavimas, skaitmeninė statyba, atsinaujinantys energijos ištekliai, automobilių dalijimosi paslaugos jau tapo kasdienybe, o NT vystytojai nuolat diegia naujas technologijas ir taiko aukštesnius kokybės standartus, padedančius išsiskirti konkurencingoje rinkoje. Būtent tvarumas ir skaitmenizacija bus kelrodžiais artimiausius 20 metų rimtiems statybų sektoriaus žaidėjams.

Vis dažniau NT vystytojai diegia tvarius sprendimus (saulės jėgainė, apželdintas stogas, puiki akustika ir vėdinimas ar elektromobilių įkrovimo vietos) ir tai deklaruoja viešai, siekdami išsiskirti bei pritraukti išrankesnius ir labiau išprususius pirkėjus. Tai labai sveikintinas reiškinys, tačiau vartotojas – buto pirkėjas ar biuro nuomininkas – vis dar negali palyginti ir įvertinti nesertifikuotų pastatų tvarumo ir kokybės lygio. NT vystytojai pritaria, jog pastatų savanoriškas sertifikavimas pagal Lietuvoje ar kitoje ES šalyje pripažįstamą sertifikavimo sistemą paskatins daugiau kokybiškų projektų, palengvins pasirinkimą pirkėjui. Vilniaus centre buvusių gamyklų kvartalai su aplink gana gerai išvystyta transporto ir kita viešąja infrastruktūra yra puikios bandymų platformos, kurių vystytojai iškart nušauna du zuikius – sutvarko dešimtmečiais apleistas teritorijas centrinėje miesto dalyje ir pasiūlo rinkai gerokai aukštesnės vertės ir kokybės pastatus, nei aplink esantys. Klausimas, kuriuo galbūt vertėtų padiskutuoti NT vystytojams ir miesto savivaldybei: kodėl Architektūros parkas Užupyje, Vilniaus stoties rajonas, Vilniaus oro uostas ir jo prieigos, Šnipiškės ir kiti naujai vystomi kvartalai negalėtų tapti „žaliaisiais“ poligonais, kurių pagalba išmoktume derinti įvairius požiūrius, technologijas, vizijas ir kartu siekti gerokai aukštesnės gyvenimo kokybės?