Kokių darbuotojų ieškosime, kai dirbtinis intelektas privers pakeisti verslo koncepciją?

2019 m. balandžio 15 d.

svetainiucentras.

info@svetainiucentras.lt

Klientų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų. JAV IT kompanija „Cognizant“, apžvelgdama ateities darbo rinkos perspektyvas, iš viso išskyrė  21 naują profesiją, kurių prireiks netolimoje ateityje.

„Nors kalbėdami apie dirbtinį intelektą vis dar koncentruojamės į tai, kokių darbų žmonės neteks, ne mažiau svarbu parodyti, kokios naujos galimybės mums atsiveria. Svarbu, kad apie tai kalbėtų ir darbdaviai, ir naujus specialistus rengiantys universitetai”, – įsitikinusi doc. dr. Asta Radzevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė.

Etiškai elgtis turės ne tik žmonės, bet ir mašinos

Pasak doc. dr. A. Radzevičienės, ateities darbų ataskaitoje aiškiai išskiriamos trys ateities verslams svarbiausios  sritys – etika, saugumas ir technologinis progresas – kur, tikėtina, vyks daugiausia pokyčių ir susikurs unikalios, šiandien dar neegzistuojančios pareigybės.

Pavyzdžiui, visame pasaulyje nuskambėjo „Amazon“ atvejis, kai bendrovė turėjo atsisakyti dirbtinio intelekto sistemos vykdomos darbuotojų atrankos, paaiškėjus, jog ji nevienodai vertina ir diskriminuoja kai kuriuos kandidatus. Ateityje algoritmų auditorius užtikrins, kad algoritmai, kurių pagrindu veikia dirbtinis intelektas, būtų etiški, nepažeistų įstatymų ir atitiktų organizacijos vertybes. Mašinų asmenybių dizaineriai rūpinsis, kad aptarnaujami roboto padavėjo ar kalbėdami su virtualiu asistentu jaustumėmės lyg bendraudami su savo charakterį, unikalų balsą, kalbėseną ir asmenines savybes turinčiu žmogumi.

Poreikis jaustis saugiai taip pat didės, tad bendrovėse atsiras mašinų rizikų valdymo pareigūnai, virtualios tapatybės saugotojai, o šalies saugumu rūpinsis kibernetinių atakų agentai. Šylant klimatui ir kylant vandens lygiui vandenynuose, potvynių architektai rūpinsis miestų saugumu.

Dalis naujųjų profesijų susijusios su tikėjimu technologiniu progresu, o jų pavadinimai skamba lyg pasiskolinti iš fantastikos kūrinių, tačiau tikėtina, kad jau 2029 metais turėsime skraidančių mašinų kūrėjus ar išmanių namų dizainerius.

Jie jau čia – kaip įsivertinti savo galimybes darbo rinkoje? 

„Darbo rinka kito visais laikais, tad ir per ateinančius dešimtmečius dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos išnyksiančius darbus neabejotinai pakeis nauji, o daugiausiai laimės nebijantys imtis naujų jaudinančių iššūkių ir profesijų. Daugelis jų dar nė neegzistuoja, o kai kurių kontūrai jau ryškėja“, – teigia Edita Znutienė, „Cognizant“ personalo vadovė Baltijos šalims. Pasak jos, norėdami ir išlikti konkurencingi, ir atlaikyti robotų ir dirbtinio intelekto invaziją į darbo rinką turime būti dar geresniais žmonėmis. Mašinos niekada neįgis kai kurių žmogiškųjų savybių ir joms pačioms vis tiek reikės žmogaus. Gali skambėti neįtikėtinai, bet tai, ką žmonės sugeba daryti gerai, taps dar svarbiau po kelerių metų nei yra šiandien. Analitiniai, komunikavimo ir mokymosi įgūdžiai, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis, yra gyvybiškai svarbūs kiekvienam žmogui ir verslo išlikimui. Todėl tam, kad nugalėtume robotus, turime stiprinti tas savo savybes, kurios yra neįveikiamos ir nepasiekiamos kompiuteriams.

VGTU prorektorė atkreipia dėmesį, kad daugelis ateities profesijų kursis kelių disciplinų sankirtoje. „Programuotojai turės išmanyti teisę, architektai – kompiuterinių žaidimų industriją, psichologai – kibernetinio saugumo veikimo principus ir pan. Tai patvirtina, kad jau dabar vystomas tarpdiscipliniškumas, skaitmeninimas bei informacinių technologijų integravimas visose studijų srityse yra teisingas universiteto pasirinkimas“, – teigia doc. dr. Asta Radzevičienė. Anot jos, keičiasi ne tik tai, ką studentai mokosi, bet ir kaip. Naujų žinių ir patirties jie įgyja dirbdami komandose prie bendrų projektų, bendraudami su skirtingais žmonėmis, ieškodami naujų idėjų ir sprendimų ne tik esamiems, bet ir būsimiems verslo iššūkiams – būtent tai ir skatins naujoji „Cognizant“ studentų erdvė VGTU verslo vadybos fakultete.

Lietuva startuoja varžybose

Tuo tarpu, skatindama dirbtinio intelekto plėtrą Lietuvoje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją.

 „Dirbtinis intelektas nėra ateitis. Jis – šiandienos realija, jau naudojamas pažangioms sprendimų priėmimo sistemoms tobulinti, kibernetiniam saugumui užtikrinti, paieškoms ir gelbėjimo operacijose ar pasitelkiamas diagnozuojant ligas. Vis dėlto šioje srityje dar tik žengiame pirmuosius žingsnius. Tam, kad Lietuva ir Europa galėtų geriau išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą, Europos Sąjungos (ES) privalome remtis Europos stipriosiomis pusėmis – kuo greičiau sukurti atvirą ES duomenų rinką, sutelkti finansinius išteklius, ugdyti skaitmeninius įgūdžius. Taip pat turime dėti visas pastangas, kad ES išvengtumėme skaitmeninės atskirties“, – teigia ES Konkurencingumo taryboje Lietuvai atstovaujantis ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Siekiant panaudoti dirbtinį intelektą įvairiose srityse, 2018 metų gruodžio mėnesį pasirodė Europos Komisijos kartu su ES valstybėmis narėmis, taip pat Norvegija ir Šveicarija parengtas dirbtinio intelekto taikymo planas. Jame detaliai apibūdinami veiksmai, kurie turėtų būti pradėti 2019–2020 metais. Ministerijos atstovai skelbia, kad įgyvendinus šį planą Europos piliečiai ir verslas pajustų didesnę dirbtinio intelekto teikiamą naudą, o ES narės lengviau konkuruotų dirbtinio intelekto srityje pasauliniu mastu.

Konkurencija su Kinija ir JAV darosi nuožmi. Ir laimėtojus lems ne tik inovacijų ir ekonominio potencialo rodikliai. Besitęsiančios dabartinės dirbtinio intelekto augimo tendencijos gali padvigubinti metinius pasaulio ekonomikos augimo tempus. Vis dėlto dirbtinis intelektas ES narėse galėtų būti naudojamas kur kas plačiau nei dabar, todėl Briuselyje vykstančiame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje diskutuojama dėl dirbtinio intelekto plėtros ES narėse.

VGTU ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!