Konferencijoje „Nauja išmanaus miesto dimensija“ – pasaulinė išmaniųjų miestų kūrimo patirtis

2019 m. balandžio 11 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Sparčiai vykstant pasaulio miestų pertvarkai, statant pavyzdinius išmaniuosius miestus, vis dažniau keliami klausimai: Kokia įdomi ateitis mūsų laukia? Kaip suvaldyti padriką miestų plėtrą? Kaip optimizuoti gyvenimą mieste ir skatinti regionų plėtrą? Kokios pasaulinės išmaniųjų miestų tendencijos, kaip atrodome tarptautiniame kontekste ir kur galėtume pasitempti? Į šiuos klausimus bus atsakyta balandžio 25 d. parodos RESTA metu vyksiančioje konferencijoje „Nauja išmanaus miesto dimensija“.

Išmanieji energija apsirūpinantys miestai, įgyvendinamos nestandartinės idėjos ir taikomi darniosios plėtros principai – jau ne ateities utopija, o realybė ir vienas svarbiausių modernios šalies principų. Todėl vis daugiau pasaulio šalių ieško būdų, kaip tokiems tapti, kad miestiečiai nebedustų transporto spūstyse, jaustųsi saugūs ir gyventų tausodami aplinką. Miestų troškimas tapti išmaniaisiais, gausėjant gyventojų skaičiui, daugėjant klimato kaitos ir taršos iššūkių, įvairių jutiklių, inovacijų naudojimas modernizuojant miestus yra gyvybiškai svarbūs. Konferencijos svečiai – Vienos technikos universiteto dėstytojas David Calas, turintis patirties, susijusios su mokslinių tyrimų veikla, orientuota į miestų bendradarbiavimą bei miestų skaitmenizavimo procesą, bei Mathilde Marengo, Katalonijos pažangiosios architektūros instituto fakulteto vadovė, kalbės apie šiuolaikinių miestų reiškinius ir jų integraciją į naujas technologijas.

Ar miestas, prigrūstas jutiklių, išspręs visas problemas? Plėtojant komunikacijų tinklus ir daugėjant išmaniųjų sprendimų, miestai taps patogesne ir saugesne vieta gyventi jau po kelerių metų? Svečio Martyno Marozo įsitikinimu: „Esminė problema ta, kad technologijos yra viso labo įrankiai, kurie leidžia šiek tiek tiksliau pamatuoti tai, ką ir taip suprantame savo pasąmonėje. Svarbiausia įvertinti, kokią įtaką šiandienės tendencijos gali turėti ateities miestams, jų planavimui ir kūrimui.“ Tad į kasdienį miesto gyvenimą giliai įsišaknijant technologijoms, kokių miestų galime tikėtis? Džiugas Lukoševičius dalinsis patirtimi, ko miestai pasimokė iš bandomųjų Malmės (Švedija) projektų ir kaip vyksta planavimas šiandien? Su kokiais iššūkiais susiduriama ir kokie numatomi ateityje? Ko Lietuvos miestai galėtų pasisemti iš šių patirčių?

Konferencijoje bus kviečiama diskutuoti apie tai, kad išmanumas – tai ne tik galimybės, o skaitmenizacija – ne vienintelis kelias, kuriuo žmonija pasirinko eiti. „Dažnai kalbame apie išmaniųjų teritorijų teikiamas galimybes, tačiau lyg pamirštame, kokius pavojus gali kelti skaitmenizacija, kaip ji keičia žmogaus gyvenimo kokybę ir kaip ji privers pasikeisti kiekvieną mūsų“, – teigia konferencijos svečias urbanistas Donatas Baltrušaitis. Visai kitą – nematomą – miesto pusę atskleis ir urbanistė Živilė Šimkutė ir architektė Dalia Dijokienė

Daugelyje pasaulio vietų ne tik architektai, energetikos specialistai ar informacinių technologijų inžinieriai, bet ir dirbtinio intelekto algoritmai keičia miestus. Šie tampa geresni, sveikesni gyventi, darnesni, ekologiškesni ir, be jokios abejonės, žalesni. O tokių miestų gyventojai darosi laimingesni. Ką jau kalbėti apie tokių miestų investicinį patrauklumą. Ne veltui Indija stengiasi turėti 100, Kinija – net 500 išmaniųjų miestų.

Tarptautinė konferencija „Išmanaus miesto dimensija“ vyks 2019 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienį), 10 val., LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius, 5.3 konferencijų salėje, parodos RESTA metu. Planuojama konferencijos trukmė – 4 val.

Išsamiau apie konferenciją ir registracija: https://structum.lt/konferencijos/

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!