Konferencijos įžvalgos 2017-ųjų interjero kodo beieškant


 

Atsižvelgdamas į kintančius interjero rinkos pokyčius ir poreikius, žurnalas „Structum“ 2016 m. lapkričio pabaigoje sukvietė architektus, dizainerius, projektuotojus ir kitus interjero srities specialistus į konferenciją „2017-ųjų interjero kodas – inovatyvus natūralumas“. Pasiklausyti pranešimų ir dalyvauti atviroje diskusijoje susirinko per 200 dalyvių: architektai (27 %), dizaineriai (28 %), įmonių vadovai (12 %), rinkodaros specialistai (9 %), baldų salonų atstovai (9 %), akademikai (6 %), projektų vadovai (4 %) ir kiti (5 %).

Konferencijoje buvo aptariami dalykai, svarbūs šiuolaikiniam interjerui. Sveikindama renginio dalyvius „Structum projektai“ administracijos vadovė Aurelija Ruželienė pabrėžė, kad pagrindinis dalykas yra tai, kaip interjero sprendimai veikia žmogų ir kokiomis medžiagomis, formomis bei spalvomis turėtume kurti erdves, kad jose jis jaustųsi geriausiai.

Tęsdama mintį žurnalo „Structum“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Sonata Ramanauskienė trumpai palietė sritį, apie kurią garsiai beveik nekalbama: apie interjero situaciją nedideliuose miesteliuose, mažesniuose miestuose. „Praktika rodo, kad dažniausiai interjerų kūrimas ir jų įgyvendinimas koncentruojasi didmiesčiuose, taikantis prie miestelėnų skonio, poreikių ir finansinių galimybių. Dažniausiai manoma, kad periferijų gyventojams interjeras, kaip estetinė visuma, nerūpi, nes viskas esą remiasi į amžiną pinigų stygių. Bet tai netiesa! – kalbėjo ji. – Dauguma miestelių žmonių taip pat nori gyventi skoningoje ir patogioje aplinkoje. Tačiau iš kur jiems žinoti, kaip tai tinkamai atlikti, ką su kuo derinti, o kas yra didžiausia tegu ir kuklaus dizaino klaida?“

Provincijoje viskas kiek kitaip

S. Ramanauskienė pabrėžė, kad provincijos būsto interjero dizainui tinka labiau kuklesni principai, jis nesiremia į drastiškus ar labiau meniškus sprendimus, kurių ten tikrai reikia mažiau – šiuo atveju praverčia daugiau išmoningo praktiškumo. „Be to, dizaineriui yra savotiškas iššūkis sukurti maksimaliai skoningą, gal net su aliuzija į prabangą, bet visiškai biudžetinį interjerą. Deja, interjero specialistai beveik nesiskelbia teikiantys paslaugas rajonuose, o iš sostinės kviestis dizainerio niekas nedrįsta. Tačiau gal ledai pajudėtų, jeigu dizaineris būtų pasiekiamas, jo įkainiai būtų pritaikyti būtent vietinio mokumo lygiui ir jei pats dizaineris brūkšteltų vieną kitą straipsnelį ir neatlygintinai jį pasiūlytų išspausdinti vietinėje spaudoje tiesiog su savo kontaktine nuoroda? Provincijoje tikrai yra kur pasireikšti, tik čia gali prireikti ir psichologijos išmanymo. Bet tam ir yra specialistai. Juk šalia didelių saviraiškos darbų visada smagu turėti kitokių daigelių“, – kalbėjo S. Ramanauskienė.

Nemateriali prigimtis – raktas į kūrybos sėkmę

Susirinkusiesiems architektas Tomas Lapė („Studija lape“ įkūrėjas) atskleidė, kad interjero atviro kodo programa užprogramuota modernumo sąvokoje. „Emocinio užtaiso, kurį skleidžia interjeras, išmatuoti neįmanoma. Tačiau aiškus pagrindinis kodas – viskas, kas naujesnio, yra integruota: forma, turinys, technologijos, medžiagos, funkcijos. Naujų jų jau praktiškai nebeišrandama arba jų atsiranda tik viena kita. Iš esmės jos galutiniame kūrinyje tampa integruotos. Integracija leidžia tam tikras kokybes turėti vienoje vietoje – taip gimsta nauja forma (pavyzdžiui, „laiptalangastalis“, „spintalaipčiai“)“, – kalbėjo jis. Viskas tarpusavyje tampa taip susiję – ypač vertinant naują architektūrą ir naują dizainą – kad darosi sunku suprasti, kas ką veikia: ar pirminė daikto funkcija, ar šalutinės daikto funkcijos, ar emocinis užtaisas. Todėl neretai visa tampa vieniu – kaip gamtoje. „Tad kas yra toji tobula forma? Gamtinės formos visada yra kažko pasekmė. Kažkas yra pasakęs, kad visa, kas egzistuoja, turi energiją, dėl kurios ir egzistuoja. Formą lemia jos turinys arba egzistencinis tikslas. Todėl mūsų kūryba mus gali džiuginti tik tiek, kiek atskleidžia mums savo buvimo priežastį, o ne materialų turinį. Vadinasi, nemateriali prigimtis ir yra raktas į mūsų kūrybos sėkmę, – aiškino dalyviams T. Lapė, įsitikinęs, kad turinys, jeigu yra tinkamas, visada randa sau priimtiniausią formą. – O integracija, mano supratimu, yra šiandienos ir ypač ateities tendencija, kuri pagimdys naujas formas. O šios gražios bus tik tada, jei jose galėsime išskaityti, ką jomis norėta pasakyti.“

Nišinių interjerų intrigos

Konferencijos metu architektas, architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis aptarė šiuolaikinius visuomeninių interjerų projektavimo niuansus, juos iliustruodamas asmeninės ir kolegų kūrybos pavyzdžiais. „Imantis kažką daryti pirmiausia reikia suvokti, kokiu tikslu tai bus daroma? Nes kiekvienas būsimas komercinis interjeras visada turi numatomą vartotoją. Ir, jeigu užsakovas pageidauja, kad interjeras būtų visiems suprantamas, t. y. skirtas plačiajai masei, dažniausiai tokiu atveju jis tampa niekam neįdomus, – pastebėjimais dalijosi pranešėjas. – Jau įsitikinau, kad dažniausiai sėkmės sulaukia dalykai, skirti nišinei auditorijai, nedideliam ratui žmoniųar labai konkrečiai sričiai – jie kažkodėl tampa visiems labai įdomūs, madingi ir puikiai vertinami.“ Pasak jo, projektuojant gali praversti kai kurie dalykai. Pavyzdžiui,kiekvieno interjero sėkmę garantuos gerai sutvarkyta funkcija. Nebus tinkamo funkcinio apibrėžtumo ir gerai sutvarkytų funkcinių ryšių – interjerui nepadės joks dizainas. Sėkmingu galima pavadinti tą komercinį interjerą, kuris nepakeistas „išgyvena“ apie aštuonerius metus.

R. Mikulionis aptarė klausimus, koks interjeras ir kokiame pastate turi teisę egzistuoti, kur baigiasi architektūra ir prasideda dizainas arba kur baigiasi dizainas ir prasideda menas. „Labai svarbus aspektas interjere – inžinerinių sistemų (šildymo, šaldymo, vėdinimo) tinkamas integravimas į būsimą interjerą. Tai viena sunkiausių ir atsakingiausių užduočių. Tiesa, šiandien madingiausia nieko neintegruoti, viską matyti ir visas sistemas naudoti kaip estetinę žinutę, kontrastuojant su kitokiais dalykais, – pasakojo pranešėjas. – Yra ir kitas, visiškai priešingas būdas, kai jokių sistemų neturi matytis, jų turi nesigirdėti, bet jos turi tobulai sukurti visą atmosferą. Viskas priklauso nuo biudžeto, tik reikia tinkamai pasirinkti, kurį principą konkrečiu atveju geriau taikyti, o gal išvis rinktis tarpinį variantą“, – pasakojo pranešėjas, aptaręs ir interjero ilgalaikiškumo, autorinių detalių, patalpų dekoravimo niuansus.

Dėmesys tikslingai pritaikytoms apdailos medžiagoms

Kaip išlaikyti visuomeninės paskirties objektų estetinį vaizdą ilgus metus, konferencijos dalyviams pasakojo UAB „Interjero linija“ direktorė Dainora Kizevičienė. Pasak jos, detalės sudaro interjero visumą, o ji džiugina arba ne. Ne veltui prekybos centrų, viešbučių, biurų, kavinių ar privačių medicinos įstaigų savininkai ieško būdų pritraukti būsimus klientus jaukia, patrauklia aplinka, nes interjeras tampa vizitine kortele, rimta įvaizdžio dalimi. Svarstant apie būsimą interjerą, dažnai susiduriama su dilema – kam teikti prioritetus? Funkcionalumui, vaizdui ar kainai ir kokybei? Šias savybes gali puikiai suderinti inovatyvūs, technologiškai pažangūs gaminiai. Svarbiausia, kad pirminė investicija sudarytų sąlygas eksploatacijai, kuriai nereikėtų papildomų išlaidų. „Norint tai pasiekti, reikia priimti teisingus sprendimus nuo pat įėjimo į pastatą. Pavyzdžiui, turi būti tinkamai išdėstyta įėjimo priežiūros sistema, pirminis ir antrinis kiliminės sistemos įrengimas, nes jis gali gerokai sumažinti periodines patalpų valymo išlaidas, grindys išlieka švarios visą dieną ir tai pailgina jų eksploatacijos trukmę“, – kalbėjo pranešėja.

Taip pat svarbu visuomeniniam sektoriui dėl didelės apkrovos parinkti pritaikytas apdailos medžiagas, atitinkančias priešgaisrinius ir slidumo reikalavimus. D. Kizevičienė atkreipė dėmesį, kad visuomeniniam sektoriui ne visada tinka natūralios medžiagos. Jas dėl šiuolaikinių technologijų puikiai gali pakeisti vinilinės grindų ar sienų dangos, vizualiai sunkiai atskiriamos nuo natūralių, o eksploatacijos požiūriu gerokai ilgalaikiškesnės ir lengviau prižiūrimos, t. y. dauguma aspektų gerokai pranašesnės. Šalia to atsiranda galimybė kurti įvairiausią dizainą, esant poreikiui – spręsti ir akustikos klausimus. Pasak pranešėjos, ieškant sprendimų svarbu nepasiklysti medžiagų džiunglėse.

Siurblys, kuriantis papildomą patalpų vertę

Švaros ir gaivaus oro privačių bei visuomeninių pastatų problemą aptarė UAB „Aidora“ generalinis direktorius Eugenijus Šilagalis, pristatydamas inovatyvią išeitį – centrines dulkių siurbimo sistemas (CDSS). Skandinavijos šalyse net 80 % pastatų yra pastatomi su šia įranga, neatsilieka ir JAV. Lietuvoje CDSS taip pat pamažu skinasi kelią į pramonės įmonių, visuomeninius ir gyvenamuosius pastatus. Pranešėjas pabrėžė, kad, būdamos panašios, jos sprendžia skirtingus klausimus: pramonės įmonėse aktualūs dideli dulkių kiekiai, sprogios dulkės, ribotas valymo laikas, komercinėse patalpose reikalinga, kad būtų ekonomiškas, efektyvus, greitas valymas (pavyzdžiui, viešbutyje), o gyvenamosiose patalpose aktualiausia oro kokybė ir praktiškumas.

CDSS garantuoja aukštą elektros energijos taupymą ir greitesnį išvalymą, geresnį patalpų mikroklimatą, nes oras siurbimo metu išpučiamas ne vietoje, o į lauką. „Įprastu dulkių siurbliu nesusiurbiamos visos dulkės, ne siurbimo metu sukeltos nuo paviršių dulkės kurį laiką cirkuliuoja ore ir tik po to vėl nusėda. Be to, nusėdusios jos ant varikliuko su laiku ima degti, dėl to atsiranda nemalonus kvapas“, – vardijo E. Šilagalis, apgailestaudamas, kad dar ne visur laikomasi statybos techninio reglamento (STR) rekomendacijų, kokiuose visuomeninės paskirties pastatuose turi būti įrengta CDSS. O juk CDSS pakelia pridėtinę patalpų vertę! Lengvas naudojimas ir paprasta priežiūra (3–5 mėn. nereikia ja rūpintis), optimizuotas darbo laikas, iki 30 % mažesnės darbo sąnaudos (todėl galima derėtis su pastatus prižiūrinčiomis kompanijomis dėl valymo kainos), tylus darbas, galimybė naudoti ten, kur kitokių dulkių siurblių naudoti neišeina (sprogi aplinka, tarkime, medienos pramonės įmonėse, arba kai įrenginiai yra labai aukštai)… Nemenka CDSS nauda ir sveikatai: JAV atlikti klinikiniai tyrimai įrodė, kad CDSS mažina alerginių ligų simptomus, gerina miego kokybę, apsaugo nuo dėl ilgalaikio dulkių poveikio galinčių atsirasti ligų.

Kai laimi tvarios architektūros ir universalaus dizaino tendencijos

Architektė Gražina Janulytė-Bernotienė (Gražinos Janulytės-Bernotienės studija) konferencijos dalyviams užsiminė apie intriguojantį receptą, kaip sukurti interjero šedevrą: „Interjeras yra mokslo ir meno darinys, todėl turi savo specifiką. Dažnai savo gyvenimo erdvę, kurią sudaro interjeras, devalvuojame, gyvendami nuolat kintančių technologijų pasaulyje, dažnai nespėjame savęs identifikuoti su tais technologijų pokyčiais. Užtat didingi kūriniai palieka istorijoje labai didelį pėdsaką. Todėl mano recepto tikslas – sužadinti norą bent truputėlį pasigilinti į raidos dėsnius.“ Anot pranešėjos, pagrindiniai architektūros interjerą organizuojantys elementai – tai tendencijos, pereinančios iš vieno objekto į kitą, kaip antai naujos statybų technologijos, pagyvinančios naują visuotinę architektūrinę filosofiją, kuri dažniausiai apibrėžiama stiliais. O pastarieji šiandien galimi absoliučiai visokie, nors vis dėlto laimi tvarios architektūros, ekologinės architektūros ir universalaus dizaino tendencijos.

„Pereinantys elementai yra neilgalaikiai, todėl ir kaip interjero kūrėjai, ir kaip dizaineriai turime labai realiai įvertinti jų kainą, vertę ir santykį su organizuojančiaisiais elementais“, – sakė pranešėja. Pereinantys elementai įprastai persipina su mada, tad turime įvertinti madą, kuri dažniausiai ir identifikuoja mūsų amžių. Pereinantys elementai gali suteikti interjerui ypatingo „skonio“, tik reikia siekti, kad jie po penkerių metų nedingtų, o išliktų kaip kūrinys ir gyventų ilgai. Juk dizaineris kaip ir architektas, kurdamas trumpalaikius daiktus, konstruoja šiuolaikinį pasaulį. Vien integruotas į, pavyzdžiui, minimalistinį interjerą mažas meno objektas sukelia visiškai kitą jausmą ir kitą potenciją.

Labai svarbi interjerui, pasak G. Janulytės-Bernotienės, yra spalva, nes tai dalykas, priverčiantis atkreipti dėmesį: „Garsusis ispanas A. Gaudí tiksliai pasakė: naudodami spalvą didžiule verte paverčiame kontūrus ir planinę struktūrą labiau energiška.“ Jos manymu, mokėjimas perskaityti kontekstą reglamentuoja kūrėjo koncepciją, ir tai nereiškia savo braižo neturėjimo. Svarbiausia rasti esmines taisykles, kuriomis norėtumėte operuoti konkrečioje vietoje. Baigdama architektė dar kartą priminė, kad interjero erdvė nėra tik daiktų visuma, todėl architektas turi labai didelę potenciją modeliuoti visą toje erdvėje vykstantį gyvenimą, nukreipdamas dėmesį ir veiksmą į konkrečią vietą. Jis sugeba sukurti tokią scenografinę erdvę, kur žmonių interesas yra pati interjero erdvė, o ne objektas. Idėjos, o ne tūriai ir stiliai yra labiausiai vertinamos XXI a. architektūros paveldas. „Todėl būtų idealu, kad architektas, interjero autorius turėtų teisę, galėtų pasirinkti dailės, žaliosios architektūros, menų specialistus, kas garantuotų visavertę sėkmę. Deja, neretai tenka kovoti už teisę pabaigti objektą“, – kalbėjo G. Janulytė-Bernotienė.

Maišytuvai, padedantys atsipalaiduoti, saugantys gamtą

Stipriai praplėsti bet kurio stiliaus interjero funkcionalumą gali išmaniosios, nestandartinių sprendimų ir originalaus dizaino virtuvės ir vonios kambario įrangos technologijos. Tuo įsitikinusi „Grohe AG“ pardavimų atstovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė, išskirdama naujų technologijų integracijos į interjerą svarbą – juk vonios kambarys yra puiki erdvė pasireikšti dizainerių ir architektų kūrybiškumui. Anot jos, visi kuriami produktai remiasi keturiomis vertybėmis: kokybe, technologijomis, dizainu ir aplinkos tausojimu.

Aukštą vokišką kokybę lemia bekompromisis supratimas, kad vartotoją turi pasiekti tik daug kartų testuotas produktas. „Deja, kalbėdami apie išmaniojo namo technologijas, dažnai pamirštame apie vonios kambarį, kuris taip pat gali ir turi būti išmanus“, – sakė pranešėja.

Didėjantis gyvenimo tempas skatina ieškoti atsipalaidavimo mažesnėse erdvėse, todėl gamintojai siūlo netgi namuose įsirengti SPA erdves vonios kambariuose: vandens masažų, lietaus, kvapų, garso, garo terapijas, valdomas išmaniuoju telefonu ar išmaniąja planšete.

Spalvos, atsirandančios ir maišytuvų dizaino srityje, išlaisvina kūrybinį polėkį kurti individualius, asmeninius sprendimus, leidžiančius išsiskirti iš kitų.

Gera žinia ir ta, kad gaminami įvairiausių dydžių maišytuvai, padedantys susikurti puikią komforto zoną. Nyksta riba tarp produktų, skirtų visuomeninėms patalpoms ir skirtų privačiai erdvei, jutikliniai prietaisai atsiranda ne tik vonioje, bet ir virtuvėje, – pasakojo „Grohe AG“ atstovė, paminėdama ir pačią naujausią inovaciją, kuri sumažina plastiko naudojimo problemą – tai maišytuvas, angliarūgšte prisotinantis vandenį. – Toks sprendimas gali sutaupyti iki 80 % CO2 dujų, kas labai svarbu aplinkosaugai.“

Visi konferencijos dalyviai sutiko, kad šiuolaikinio interjero modernios tendencijos, estetika, koloristika, praktiškumas ir kūrybinių idėjų įgyvendinimo galimybės didele dalimi priklauso nuo gebėjimo praktiškai integruoti į visokio stiliaus interjerą naujoves, taip pat ir nuo to, kiek bus pasinaudota inovatyviomis paslaugomis, ir to, kaip bus panaudotas technologinis išmanumas, siekiant patenkinti žmogaus poreikius per jį supančią aplinką.
 
 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų