KONKURSO „NAMAS X“ KOMISIJOS NARIAI: ŠIUOLAIKINĖ ARCHITEKTŪRA – TAI PROJEKTAI, KURIŲ CENTRE – ŽMOGUS, ESTETIKA, FUNKCIJA IR ŽIUPSNELIS INOVACIJŲ

2019 m. gruodžio 27 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Ateinančiais metais žurnalas STRUCTUM tęs projektą „Namas X“, kurio metu jaunieji architektai bei dizaineriai kuria ateities būstą, neribodami savo kūrybiškumo nei plotu, nei konkrečiu objektu. Jie projektuoja tiek namus, tiek butus, gerai apgalvodami, kokie poreikiai bus aktualūs jų ateities klientams. Šiame konkurse pakviesta teisėjauti patyrusių Lietuvos ir užsienio architektų komisija. Jie atskleidė savo požiūrį, kas architektūriniame projekte svarbiausia ir ko labiausiai ieškos jaunųjų dizainerių kūriniuose.

  1. MIKULIONIS: „JEI INTERJERAS KURIAMAS VISIEMS – TUOMET JIS NEĮDOMUS“

Ilgus metus vadovaujantis savo įkurtai dizaino studijai „Plazma“, daugybę visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų bei jų interjerų projektavęs konkurso „Namas X“ komisijos narys Rytis Mikulionis sako, kad svarbiausia kuriant naują projektą – geras estetikos ir funkcijos santykis. Nors komisijai matant vizualizacijas, pasak architekto, ne visuomet lengva įvertinti, ar nenukentėjo funkcionalumas (tam reikėtų patalpų plano), R. Mikulionis tikisi, kad konkurso dalyviai apgalvos, ar jų projektuotuose namuose gyvenant ne tik džiaugtųsi akis, bet būtų ir patogu.

„Žinoma, šis konkursas labiau orientuotas į jaunus profesionalus. Tikiuosi, kad jie savo namui sugalvos kokį nors įdomų gyvenimo scenarijų, nes interjeras realiame gyvenime kuriamas kažkam. Jei jis kuriamas visiems – tuomet jis neįdomus. Todėl patarčiau numatyti namo gyventoją, to sukurto produkto „vartotoją“ su savo legenda. Tai konkurso dalyviams turėtų būti „kabliukas“, – sako komisijos narys R. Mikulionis.

Jo teigimu, šiandien interjeras nėra tik dizainas ar inžinerija – tai ir savotiška gyvenimo filosofija. Kadangi šiuo atveju konkretaus užsakovo nėra, konkurso dalyviai gali improvizuoti, susigalvoti ne tik jį, bet ir įsivaizduoti, kaip namas atrodo iš išorės, kokia bus kiekvienos jo patalpos funkcija.

  1. DYMNICH: „SVARBU NE TIK TECHNOLOGIJOS, BET IR ISTORIJA BEI TRADICIJOS“

Ukrainos interjero dizaineris Oleksandr Dymnich, daugiau nei 360 projektų įvairiose pasaulio šalyse sukūrusios studijos „Sergey Makhno“ atstovas, mano, kad šiuo metu žmonija ir technologijos vystosi netgi per greitai. Kažką prognozuoti, ypač – kaip atrodys ateities namai, labai sunku, tačiau galima sekti tendencijas.

„Namuose atsiras vis daugiau autonomiškumo ir „protingų“ įrenginių, sujungtų į vieną ekosistemą. Naujos medžiagos leis sumažinti statybų išlaidas ir atvers galimybę individualizuoti pastatų formas. Mes sparčiai judame fantastinėse knygose ir filmuose matytų idėjų realizavimokryptimi. Bet kartu žmogaus savęs identifikavimo paieškos vers jį grįžti prie etninių šaknų, kurias atspindi formos ir medžiagos. Pavyzdžiui, JAV leidinys „Domino“ neseniai rašė, kad ukrainietiškas dizainas pakeis skandinaviškąjį pasaulio rinkose. Kodėl? Nes mes radome savo tapatumą“, – sako dizaineris. Tai reiškia, kad iš vienos pusės eina technologijos ir energinis efektyvumas, iš kitos – istorija ir tradicijos.

Kalbėdamas apie konkursą „Namas X“ ir pateiktų darbų vertinimą, O. Dymnich pabrėžė, kad jam projekte svarbiausia idėjos, transliuojama mintis ir unikalumas.

„Aišku, detalės taip pat svarbios, bet be išgrynintos idėjos mes gausime jau seniai pažįstamą rezultatą, tik su kitu apvalkalu“, – įsitikinęs dizaineris.

  1. SKIRMANTAS: „VERČIAU PERSPAUSKITE, NEI SUKURKITE TAI, KAS JAU MATYTA“

Kitas komisijos narys, studijos „Heima architects“ vadovas Kristijonas Skirmantas, svarsto, kad pirmiausia namas turi būti aiškios loginės sandaros.

„Žinoma, šiuo atveju („Namo X“ konkurse – red. past.) galima leisti sau šiek tiek pafantazuoti ir taip griežtai nesilaikyti funkcinių taisyklių, nes konkursas yra kūrybinis ir teorinis. Tačiau kitokius sprendimus reikia argumentuoti. Dar vienas dalykas – bendra estetika. Tai ne mažiau svarbu nei funkciniai reikalavimai“, – mano K. Skirmantas.

Kaip komisijos narys, jaunųjų architektų darbuose jis tikisi atrasti naujų gyvenamojo namo interpretacijų, šiuo metu aktualių darnumo principų.

„Jei yra šie dalykai ir dar anksčiau minėti faktoriai, tuomet – 10 balų!“ – šypsosi K. Skirmantas.

Jo teigimu, gyvenamųjų namų tipologija dažnai peržiūrima ir, keičiantis gyvenimo būdui, architektai turi nuspręsti, ar gyvenamojoje erdvėje neliko nebeaktualių elementų.

„Galbūt visos tos technologijos – išmanūs namai, jų valdymas mobiliaisiais prietaisais – padiktuos naujų patalpų ar būsto elementų poreikį? – spėlioja architektas. – Norime pasižiūrėti, kaip jaunieji architektai tai įsivaizduoja.“

Paklaustas, ar nekyla rizika „perspausti“ su naujosiomis technologijomis, K. Skirmantas sako – verčiau perspausti, nei padaryti įprastai, tai, kas jau matyta.

„Kol jūsų neriboja konkretūs užsakovų poreikiai ir užgaidos, į užduotį galima pažiūrėti labai lanksčiai. Manau, šiame konkurse turėtume išvysti daug įdomių projektų“, –

pokalbį užbaigia „Heima architects“ atstovas.

LAPĖ: „TURIME DAUG GRAŽIŲ VAIZDŲ, BET VIS MAŽIAU TURINIO“

„Studijos lape“ vadovas ir architektas Tomas Lapė pabrėžia, kad visi architektūriniai projektai sukasi apie žmogų – to turėtų nepamiršti jaunieji architektai.

„Gali būti „gražu“, „negražu“, bet reikia siekti tame projekte matyti žmogų. Pasaulyje sukurta daug gražių projektų, bet kai kurie jų yra net „antžmogiški“, sakyčiau. Ką turiu omenyje? Dabar labai išpopuliarėjusi fotografija, vertinami gražūs kadrai, nuotraukos, tačiau, kai pradedi gilintis, suvoki, kad tai tik pirmas įspūdis, o žmogaus tame objekte – mažai. Matydamas gražius paveiksliukus, aš visada mintyse bandau juos „pajudinti“: pereiti per tokius namus, kažką nuveikti juose. Kuo daugiau menamas žmogus gali veikti namuose, tuo projektas labiau vykęs. O jei tai – tiesiog sustingusi akimirka… Jei jame galima tik skaityti knygą apie meno bienalę ir žiūrėti pro langą…“ – šypsosi architektas.

Jo teigimu, projektui reikia ne tik gražaus vaizdo, bet ir turinio arba, architekto žodžiais tariant, erdvėje turi „tilpti“ ne tik būdvardžiai, bet ir veiksmažodžiai.

Kintančias tendencijas T. Lapė apibūdina filosofiškai: per badmetį apkūnus žmogus atrodo kaip gerovės ir sotumo simbolis, bet laikotarpiu, kai visi gyvena pasiturinčiai, – kaip apsileidęs ir besotis. Vienos tiesos nėra, o vertybės ir grožio suvokimas nuolat keičiasi.

„Dabar esame persisotinę informacijos, gražių vaizdų. Šiuo metu jie kuriami tiesiog tam, kad patys save iliustruotų. Vaizdai yra estetiški ir profesionaliai pateikti, tačiau turime tiek daug gražių vaizdų ir mažai kokybės, turinio. Vis dėlto manau, kad netrukus kils poreikis labiau įsigilinti į turinį ir šis lūžis jau ne už kalnų. Kada tai įvyks? Galime pradėti šiandien“, – pokalbį užbaigia architektas T. Lapė.

DAUGELIENĖ: „ŠIANDIEN AKTUALUS TVARUS ERDVĖS NAUDOJIMAS“

Dar viena komisijos narė – ne kartą architektūrinių konkursų apdovanojimus pelniusios studijos „DO architects“ vadovė Sabina Daugelienė. Jos nuomone, projektuodamas būstą pirmiausia architektas atsižvelgia į kontekstą –

šeimą, kuri gyvens būste, ir būsto aplinką.

„Kadangi šiuo atveju konteksto nėra, einame prie kitų dalykų: kuriame ateities namus, kur svarbus tvarus vartojimas. Čia turiu omenyje ne kokias nors ekologiškas medžiagas, bet tvarų erdvės naudojimą: kai galbūt nereikia tiek erdvės, kai erdvės yra daugiafunkcės, kai iškart žinai, kokiam tikslui tai suprojektuota. Kad nebūtų tokių valgomųjų, kokius turi mūsų seneliai ir tetos, kurie atidaromi tik per Kūčias ir daugiau visus metus greičiausiai nenaudojami“, – sako S. Daugelienė.

Kiti kriterijai – architektūriniai: kaip krenta šviesa, kokios yra patalpų proporcijos, kokią perspektyvą eidamas per objektą mato žmogus.

„Man pačiai pasitikrinti, ar projektas geras, padeda tokia užduotis: ar užtenka vos kelių linijų jo esmei nupiešti? Kadangi akademinė terpė yra ta, kurioje galima eksperimentuoti, siūlyti drąsias idėjas, šiame konkurse tikiuosi netikėtų atradimų“, – sako S. Daugelienė.

Ji teigia, kad eksperimentai interjere – teigiamas dalykas, tačiau su sąlyga, jei eksperimentas ne komplikuoja projektą, o padaro jį dar aiškesnį, šviesesnį.

Pagrindinės šiuo metu egzistuojančios tendencijos, S. Daugelienės akimis, yra šios: natūralios medžiagos ir kuo daugiau natūralios šviesos. Šios interjero dizaino vertybės praktiškai niekada nebuvo „išėjusios iš mados“. „DO architects“ vadovė linki kolegoms kurti tokius interjerus, kuriuos kitos kartos architektams norėtųsi ne perdaryti iš naujo, bet restauruoti. Ypač, kai natūralios medžiagos turi savybę sendamos išlaikyti dar gražesnį estetinį vaizdą.

Dar galite registruotis ir dalyvauti konkurse. Kreiptis: Linas@structum.lt

Konkurso dalyvių vizualizacijos. Daugiau čia

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!